Naujausios
Karaimai atvyko su šokiais ir kibinais
Šeštadienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje atidaryta unikali paroda “Karaimai Lietuvoje“, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Specialiai į parodą atvykę karaimai pasakojo apie savo bendruomenę, tautos kultūrą, koncertavo bei vaišino nacionaliniais patiekalais.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Šiemet „Aušros“ muziejus Žalgirio mūšio 600-ąsias metines paminėjo netradiciškai: nuspręsta pažvelgti į Žalgirio mūšį kaip europinio masto mūšį, kurio viena tauta negalėjo laimėti.
Audronė Šapaitė, muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja, parodos lankytojams priminė, jog prieš Kryžiuočių ordiną kovojo lietuviai, žemaičiai, lenkai, rusai, totoriai, čekai, valakai, spėjama, ir karaimai, tuo metu gyvenę Lietuvoje ir turėję senas karybos tradicijas.
Buvo nuspręsta parodoje pristatyti vienos iš mūšyje dalyvavusių tautų kultūrą, o jų atstovus, būtent Trakų karaimus, kurių kultūra šiauliečiams yra nepažįstama ir gana egzotiška, pasikviesti į Šiaulius.
Karaimų grupė — vaikų ir jaunimo meno kolektyvas „Sanduhač“, suaugę bendruomenės atstovai prie Ch. Frenkelio vilos atvyko maždaug valandą prieš parodos atidarymą. Dauguma jų Šiauliuose lankėsi pirmą kartą. Vos išlipę iš autobuso, skubėjo parepetuoti nacionalinių šokių ir dainų programą, kurią vėliau, pasipuošę tautiniais rūbais, parodė parodos lankytojams.
Svečiai atvyko ne tuščiomis: stalai buvo nukrauti nacionaliniais karaimų patiekalais, kurių centre puikavosi tradicinis šventiniai karaimų patiekalai — kibinai.
Puoselėja kultūrinį palikimą
Itin karštą vidurdienį negausiai susirinkusiems parodos lankytojams Alvyra Zagreckaitė, Trakų istorijos muziejaus karaimikos skyriaus vedėja, įdomiai pristatė karaimų istoriją, tradicijas, papročius, kultūrą bei tikėjimą.
Karaimai, pasakojo muziejininkė, — 613 metų Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. Jie į Lietuvą pateko XIV amžiaus pabaigoje: 383 karaimų šeimas iš Krymo po mūšio su Aukso Orda atkėlė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir apgyvendino Trakuose.
Šiuo metu tai mažiausia Lietuvos tautinė bendruomenė, kurią sudaro per 260 žmonių. Gyvena Trakų mieste ir jo apylinkėse, tiktai jaunimas išsibarstęs po Lietuvos miestus.
Nors ir maža, karaimų bendruomenė ir toliau puoselėja savo kultūrinį palikimą.
Karaimai labai saugo relikvijas ir tradicijas, o Trakų karaimų bendruomenė bene geriausiai yra išsaugojusi savo atsivežtinę kalbą, kuri priklauso tiurkų kalbų grupei. Iš kartos į kartą perduodama ir senųjų nacionalinių valgių receptūra, nes valgiai susiję su religinėmis šventėmis.
Deja, dalis karaimų jaunimo nebemoka tėvų kalbos. Gimę ir augę Lietuvoje, baigę lietuviškas mokyklas, studijas, jie bendrauja lietuviškai.
Siekiant kalbą išsaugoti, aštuonerius metus Trakuose organizuojama karaimų kalbos vasaros mokykla, į kurią suvažiuoja karaimų vaikai ir jaunimas kone iš viso pasaulio.
Eksponatai reti ir egzotiški
Parodoje „Karaimai Lietuvoje“ lankytojai supažindinami su egzotiška karaimų kultūra. Stenduose — karaimų religinė atributika, raštijos paminklai, buities daiktai, nacionaliniai rūbai, papuošalai, ginklai.
Tarp eksponatų — kalavijas jataganas, XVIII amžiuje pagamintas Balkanuose, pagamintas, koralais, emaliu ir sidabruotu metalu puoštas odinis diržas, dovanojamas už karinius nuopelnus, granatais ir perlais inkrustuoti auksiniai auskarai. Itin retas eksponatas — 1863 metais hebrajų kalba parašyta karaimų vedybų sutartis šetar.
Šią sutartį, supakuotą specialiame dėkle, žmona turėjo saugoti visą gyvenimą, bet neturėjo teisės jos perskaityti: kitaip šeima galėjo iširti. Mirus moteriai, sutartį įdėdavo į jos karstą, todėl tokių sutarčių išlikę labai nedaug.
Eksponuojami ir gana neįprasti daiktai: šluotelė musėms baidyti, įrankis nugarai kasyti, perlamutru puošti pirties sandalai.
Paroda surengta iš Lietuvos nacionalinio ir Trakų istorijos muziejų rinkinių „Karaimai Lietuvoje“.
KONCERTAS: Vaikų ir jaunimo meno kolektyvas „Sanduhač“ parodos lankytojus supažindino su karaimų nacionaliniais šokiais, dainomis ir muzika.
DĖKINGUMAS: Irina Abragamovič, Lietuvos karaimų kultūros bendruomenės tarybos narė ir Zenonas Firkovič, bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, džiaugėsi muziejaus kvietimu bei sumanymu šiauliečiams pristatyti karaimų istoriją ir kultūrą.
PATIEKALAI: Kibinai ir iš įvairių žolelių pagamintas krupnikas — svarbiausi šventiniai karaimų patiekalai.
AUDINYS: Rankų darbo audinys, skirtas kabinti ant sienos.
SUTARTIS: Itin retas eksponatas — 1863 metais hebrajų kalba parašyta karaimų vedybų sutartis šetar.
INSTRUMENTAI: Nacionaliniai karaimų muzikos instrumentai.
Jono TAMULIO nuotr.