
Naujausios
Siekė ištaisyti klaidą
Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos salė pilnutėlė: susirinko ne tik šios mokyklos mokiniai, bet ir iš kitų, atėjo mokytojų, karjeros specialistų. Su aplanku rankose salę vis nužvelgdavo milijonierių pakvietusi „Romuvos“ gimnazistė Aušrinė Misiūtė. 29-erių Benediktas Gylys – vienas iš jos mokyklinio projekto herojų.
Juodos kelnės, juodi marškinėliai, juodo akmens karoliukai, juodas laikrodis – milijonierius liko ištikimas savo juodam įvaizdžiui ir Šiauliuose. Ovacijomis pasitiktas verslininkas dalijosi patirtimi ir įkvepiančiomis citatomis.
Palinkėjo saldžių sapnų tiems, kurie galbūt visą naktį gyveno internete ir dabar mielai persikeltų į sapnų pasaulį. Save jis pristatė kaip interneto žmogų, savotišką „tamsos valdovą“, kurio gyvenimo ritmas vis dar nesiderina su gamtos ritmu.
„Nesu susiradęs draugės, kuri būtų ne iš interneto, nes turbūt nelabai moku padaryti gerą pirmą įspūdį realybėje, bet galiu nusiųsti „gifą“ internetu“, – sakė B. Gylys.
Parengtoje prezentacijoje jis trumpai papasakojo apie save, iliustruodamas nuotraukomis su latviška Nida (nes vis sulaukia pasiūlymų: „Benai, plaukiam į Nidą!"), su mama, kuri nupirko pirmąjį kompiuterį iš sutaupytų dienpinigių, kai stažavosi JAV.
B. Gylys priminė ir verslo pradžią. Pirmiausia su draugu programuotoju patobulino vieną susirašinėjimo programą, o jų sukurtas tinklas buvo tarp didžiausių Lietuvoje. Tada pajuto interneto galią. Benediktui buvo 16 metų, ir jis norėjo užsidirbti pinigų.
„Lankiau prestižinę Vilniaus gimnaziją, į kurią buvau atvežamas senu pasatu. Mano draugai, mokiniai iš vyresnių klasių būdavo atvežami visureigiais, kuriuos vieną dieną pamatydavai per reklamą, o kitą dieną jie atvažiuodavo. Apstatydavo mano tėvo pasatą... Buvo kažkoks gėdos jausmas, kad iš prastesnio „background'o“ atvažiavai. Norėjosi tą klaidą ištaisyti“, – pasakojo verslininkas.
Milijonas iš 3 000 litų
Jaunasis verslininkas sakė žinojęs, kad uždirbti internete gali arba programuodamas, arba kurdamas tinklalapių dizainą. Kadangi matematika – ne jo stiprioji pusė, pasirinko dizainą. Savarankiškai išmoko naudotis visomis programomis, kurių reikėjo tokiam darbui.
Vėliau su draugu programuotoju sugalvojo kurti socialinį tinklą, kuris būtų geresnis už tuometinį one.lt. Taip gimė jų sukurtas hotnot.lt. Tai buvo pirmasis sėkmingas internetinis verslas, 19–20 metų jaunuoliui kas mėnesį uždirbdavęs po 30–40 tūkstančių litų.
Po skaudžių skyrybų su verslo partneriu ("Buvau apgautas labai gero draugo"), jis išgyveno sunkų laikotarpį, sušlubavo sveikata.
Dveji nesėkmių metai atvedė prie internetinės prekybos. Verslininkas ėmėsi optimizuoti tinklus.
„Jeigu norime nusipirkti, pavyzdžiui, kelnes, o tokių ieškotojų yra 300 tūkstančių per dieną, ir tavo tinklalapis yra pirmas „Google“ paieškoje, tai 100 tūkstančių ateis į tavo tinklalapį, ras kelnes už neblogą kainą. 10 tūkstančių gali parduoti“, – trumpai papasakojo esmę.
B. Gylys ėmėsi „optimizavimo“ veiklos JAV. Tuo metu iš jo kapitalo buvo likę 3 000 litų. Vaikinas sukūrė tinklalapius dviem sėkmingiems maisto papildams, kurių vieną reklamavo „Daktaro Ozo“ laida, turinti keliasdešimties milijonų auditoriją.
„Jie įvedė į „Google“ paiešką papildus ir rado mane. Tai lėmė, kad 2012 metų gruodį mano 3 000 litų virto milijonu litų. Pagavau bangą, nuo tada mano gyvenimas palengvėjo“, – apie sėkmės pradžią pasakojo B. Gylys.
„Kai 2013 metais trylikos colių kompiuterio ekrane mačiau nemažas sumas pinigų, norėjosi dalį to gyvenimo perkelti į realybę“, – taip verslininkas įkūrė savo vardo labdaros ir paramos fondą, kuris jau veikia šeštus metus.
Vėliau porą metų kankinosi rašydamas knygą, kurią išleido 2017-ųjų pabaigoje „Bitonomija. Įvadas į pirmąjį milijoną internetu“.
„Man pačiam labai reikėjo tokios knygos, nes aš atsimušdavau į dezinformacijos srautus internete apie studentą, kuris žino keistą triuką ir uždirbo 3 571 eurą per mėnesį. Bet stabdė vidinis kritikas – ką čia nori pasakyti, ar tai teisinga? Gal dvejus metus pasigalynėjęs su savo vidiniu kritiku, galiausiai jį užčiaupiau, sukaupiau drąsą ir pradėjau rašyti. O kai darbas pradėtas, negaliu pamesti“, – sakė B. Gylys ir pasidžiaugė, kad knyga parduota jau šešiais tiražais, apie 12 tūkstančių egzempliorių.
Plano B neturėjo
Atsakinėdamas į mokinių klausimus, B. Gylys skatino juos pasitikėti savimi, nes „atsiras milijonas žmonių, kurie pasakys, kad tai neveiks“.
„Reikia apsupti save žmonėmis, kurie tiki savimi, kažką kuria... Neišradinėkite dviračio, važinėkite kitų išrastais dviračiais, tik juos patobulinkite“, – linkėjo verslininkas.
Jis sakė visada žinojęs, kad uždirbs milijonus internete, nors sąskaitoje buvo nuliai. „Kaliau sau į galvą, kad tai nėra mano realybė. Tai gąsdindavo – o jeigu taip nebus, kaip gyvensi? Aš niekada neturėdavau plano B – eiti į ofisą ir dirbti iki penkių“, – pasakojo B. Gylys.
Paprašytas patarimo baigiantiems mokyklą, jis siūlė „nešokti į roges, kuriose nenorite sėdėti“.
„Jeigu dirbsite darbą, kuris užrašomas ant vieno popieriaus lapo, jus po 5–10 metų pakeis dirbtinis intelektas. Reikia būti drąsiam, kūrybiškam,– linkėjo jaunasis milijonierius. – Klausykite savęs, tobulinkite save kas dieną. Mes gyvename pasaulyje, kuris pilnas patarimų, kokiam būti, kaip atrodyti. Tai – iliuzija, kurią sukuria reklamos agentūros. Reikia gerbti save, klausyti savęs ir išgirsti, kuriuo keliu nori eiti“.
Jis priminė budistų mintį: praminti takai neveda į naujas ganyklas.
B. Gylio tėvai sunkiai dirbo, retai būdavo namie, todėl būdamas vaikas augo su močiute, kuri apsupo besąlygiška meile.
„Kai žiūriu atgal, matau, kad man tai padėjo pasitikėti savimi: aš galiu padaryti tą patį, ką ir kitas žmogus. Na, aišku nekalbu apie Joną Valančiūną NBA su savo ūgiu... – šyptelėjo vaikinas. – Tėvai manęs nesužalojo, neįskiepijo, kad Lietuvoje sunku, neuždirbsi, kad verslininkai yra vagys. Tokių nuodų nepasėjo, esu jiems dėkingas.“
Paklaustas, kas jam yra pinigai, atsakė, kad tai – laisvė.
„Pagrindinis pinigų privalumas – kai jų turi, apie juos negalvoji, gali galvoti apie tai, ko nori tu. Pinigai – energijos vienetas, kuris skatina pasaulį suktis, nebūtinai į gerąją pusę. Man norisi, kad kuo daugiau teisingų žmonių turėtų pinigų. Būtų laisvi. Aš pinigus sieju su laisve.“
Jis netiki taupymu ir tuo, kad turime būti išpardavimų ekspertais, žinoti, kurioje degalinėje – pigiausias kuras.
„Reikia daugiau uždirbti, o ne daugiau sutaupyti. Yra amerikiečių pasakymas, kad net ir centas, pridėtas arti akies, gali užstoti saulę“, – citavo B. Gylys.
Ir milijonieriai būna nelaimingi
Po susitikimo su mokiniais, po jų „selfių“ prisėdame pokalbio vienoje iš mokyklos auditorijų. Už durų laukia grupelė jaunuolių, norinčių dar kažko paklausti.
– Šiandien nedaug pasakėte apie save. Esate vegetaras, medituojate, užsiimate joga, jūsų karoliukai ant kaklo gal irgi kažką reiškia... Atrodė, kad mažai šypsotės, nesate laimingas?
– Aš šypsausi ir juokiuosi! Tiesiog šiandien kažkas apie mane parašė bjaurų „postą“, kuris surinko daug „like'ų“... Dabar esu per daug išsiblaškęs, per daug skirtingų frontų, noriu sugrįžti į save. Laukiu atostogų...
Aš labai tikiu dėkingumu. Vienas iš ritualų, kurie man padėjo – kiekvieną rytą, nesvarbu, kokios nuotaikos, pasakyti 10 priežasčių, už ką esu dėkingas. Už šeimą, draugus, kad sekasi, kad turiu įdomių veiklų. Kvailai pasijauti, būdamas nusiminęs, kai visko tiek turi.
– Daug kalbėjote apie pinigus ir kaip juos užsidirbote. Ar neatrodo, kad didelio turto, sėkmės, lyderystės kultas yra perdėtas? Juk kažkas tiesiog augina gėles ar medžius.
– Iš tiesų perdėtas. Jis atima daug laimės, nes žmonės negali būti laimingi su savo vidutiniu būstu, normaliu darbu, jie nori daugiau.
Viena vertus, tai varo pasaulį į priekį, kita vertus, daug nelaimingų žmonių. Jie leidžiasi į žiurkėno ratelį, kuris atrodo kaip niekada nesibaigiantys laiptai.
Ne kiekvienam reikia didelio kiekio pinigų. Man tai padėjo, mane išlaisvino, nes pradėjau galvoti ne apie pinigus, o domėtis kitais dalykais, klausti: kas aš toks, kuo tikiu.
Sėkmė susijusi su augimu, tobulėjimu, nesvarbu, kas tu esi – D. Trampas ar B. Geitsas. Gamtoje medžiai, pievos stiebiasi į viršų, nepaisant gravitacijos. Ir mes esame užprogramuoti kiekvieną dieną būti tobulesni. Jeigu tam principui priešinamės, mes stagnuojame ir jaučiamės nelaimingi.
– Kokie žmonės jus įkvepia?
– Laisvi žmonės, pozityvūs, kurie daug juokiasi, dažniausiai jie ne iš verslo pasaulio.
– Sakėte, kad pasyvios pajamos nekelia jokio jaudulio, o uždirbti 10 procentų neįkvepia kūrybinei energijai. Turite povandeninio nardymo licenciją, norėtumėte būti povandeninių lobių ieškotoju. Siekiate adrenalino? Ar nebijote adrenalino priklausomybės?
– Yra verslininkų, kurie žaidžia nesibaigiantį „Monopolį“...
– Kaip atrodo jūsų diena?
– Keliuosi 11–12 valandą, lendu po šaltu dušu. Išjungiu telefone skrydžio režimą. Skrydžio režimas mane geriau veikia, negu išjungtas telefonas, nes būdavo – prabundi ir pradedi: čia tas, čia tas. Tampi reaktyvus. Dabar esu pakankamai stiprus, esu laivo kapitonas, kuris užlipa ant bokštelio, žiūri į žvaigždes, bando pamatyti kažkokį kursą. Man svarbu susidėlioti viską dienos pradžioje, kad būčiau produktyvus.
Dažniausiai būna trys susitikimai per dieną. Kasdien gaunu apie 300 žinučių per įvairias platformas, tai atima daug laiko. Stengiuosi pasportuoti, susitikti su draugais.
– Įsivaizduojate mūsų gyvenimą be interneto?
– Jeigu baigsis internetas, baigsis ir ne internetas.
Internetas artėja prie realybės, viskas eina į kažkokį susiliejimą. Neaišku, ar būsime reikalingi kaip žmonės. Galbūt tai natūrali evoliucijos eiga, kuriai mes negalime pasipriešinti.
Jeigu nebeliktų interneto, tapčiau laimingesnis.
Gal internetas neišnyks, bet bus apribotas, tik neaišku, į kieno įtaką paklius? Įdomu, kur jis nuves. Ir aš turiu dvi savo versijas: vieną – fantomą internete, kitą – realesnį kūną.
– Interneto žmogui turbūt labai svarbūs socialiniai ryšiai?
– Svarbūs. Pagal tyrimus, vienišumas yra daug pavojingesnis negu rūkymas. Esame socialiniai gyvūnai, kurie turi dalytis ir augti kartu. Manau, esame susiję ne tik žodžiais, lytėjimais, kitais pojūčiais, bet ir pasąmonėje. Gyvename bendrame lauke, kuriame ateityje galėsime keistis telepatiškai mintimis ir atrasti save kaip naujus žmones, turinčius daugiau gebėjimų ir galimybių negu dabar.
– Gal mes tiesiog jų neišnaudojame?
– Neišnaudojame, gal pamiršome. Žmogaus sąmonės ir pasąmonės tobulėjimas gali būti vienas iš įdomiausių procesų, kuris nutiks per ateinančius 100 metų, kai atrasime save kaip tobulesnę rūšį. Klausimas, kur bus internetas? Pagal didžiausias technologijų kompanijas, prie jo jungsimės tiesiogiai, be įrankių net po 10 metų. „Google“ bus prieinamas galvoje su kokiu nors čipu.
– Kaip įsivaizduojate save, tarkim, po penkerių metų, nors pasaulis labai greitai keičiasi?
– Vis dar Lietuvoje. Norėčiau dirbti prie savo paramos fondo projektų ir kurti įkvepiančius technologijų meno kūrinius, rengti kūrybiškas programas vaikams, tai – prasminga.
– O apie savo šeimą pagalvojate?
– Ne, nelabai, manau, kad turiu pajausti norą kurti šeimą.
Pasauliui nereikia daugiau žmonių, ir dabar sunkiai sugebame sutarti su planeta, niokojame ją. Nebūtinai turiu turėti palikuonį. Tai labiau ego noras save pratęsti.
– Na, gal po tų penkerių metų kitaip galvosite?
– Galbūt.
