
Naujausios
10 milijonų vertės darbai – per pusmetį
Šiaulių miesto savivaldybė su didele viltimi laukia savo įmonės Šiaulių oro uosto išnuomotose žemės sklypuose besikuriančio investuotojo. Iš pradžių tai buvo įmonė "Termicom", vėliau pakeitusi pavadinimą į "Aviatic MRO".
Siekdama įmonei sudaryti palankias sąlygas investuoti į oro uosto teritorijoje kuriamą orlaivių techninės priežiūros ir aptarnavimo centrą, miesto valdžia iš biudžeto numatė skirti beveik 10 milijono eurų reikalingai infrastruktūrai įrengti.
Paskelbus kelio nuo Aviacijos gatvės iki sklypo Aviacijos gatvė 5, sklypo vidaus kelių statybos, riedėjimo tako „B“ rekonstravimo, perono „B“ ir inžinerinių tinklų statybos rangos darbų pirkimo konkursą pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai. AB „Eurovia Lietuva“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlymus konkurso komisija atmetė dėl per didelės darbų kainos kainos.
Konkursą laimėjo "Panevėžio keliai", pasiūlę maždaug 160 tūkstančių mažesnę kainą ir nurodę didesnį savo darbuotojų darbo užmokestį, nei Latvijos įmonė "AB A.C.B".
Panevėžio kelininkai iki šių metų gruodžio 20 dienos už 9,44 milijono eurų rekonstruos 750 metrų riedėjimo taką "B" ir įdiegs signalinių žiburių sistemą, įrengs 4 hektarų peroną, privažiavimo bei vidaus kelius, nuties vandentiekio ir paviršinių nuotekų tinklus.
Darbus planuojama pradėti kovo 2 dieną.
Aš šis objektas bus tik lengvas pasivaikščiojimas, "Panevėžio" kelių vadovas V. Puidokas žadėjo pasakyti prieš Kalėdas.
"Žinoma, yra ir techninių klausimų, tačiau man didžiausią klausimą kelia bendras darbas ir sąsajos. Oro uostas turi veikti. Skris ir kariniai, ir civiliniai orlaiviai, ir mes ten turėsime rasti savo vietą. Turėsime atsakingai išspręsti, kad ir NATO funkcijos nenukentėtų, ir projektas galėtų planingai vystytis ir būti padaromas per pakankamai trumpą laiką. Vyks didelio intensyvumo darbai", – komentavo V. Puidokas.
Kelininkams taip pat savo darbus teks derinti su investuotojo rangovais.
Įmonės vadovas akcentavo, kad "Panevėžio keliai" jau yra įgyvendinę aviacinį projektą. Prieš kelerius metus rekonstravo šalia Vilniaus esantį Kyviškių aerodromą. Nors jis ir yra gerokai mažesnis, rekonstrukciją patys suprojektavo ir įvykdė per 3 mėnesius.
V. Puidokas gyrė Šiaulių valdžios sprendimą vystyti oro uostą ir kviesti investuotojus.
Sutarties pasirašyme dalyvavęs mero pavaduotojas Domas Griškevičius priminė, kad sprendimas skirti oro uosto išvystymui skirti beveik 10 milijonų eurų, politikų buvo priimtas be didelių prieštaravimų.
"Tai vienas iš tų variantų, kai nepaisant visų partinių, politinių pažiūrų, buvo rastas vieningas sprendimas. Nors tai didžiuliai pinigai miestui, bet nedaryti būtų nusikaltimas", – kalbėjo D. Griškevičius.
Nors 2020 metų biudžete šiam projektui skirta tik kiek daugiau nei pusė reikalingos sumos, A. Bartulis aiškino, kad tai problemų nesukels. Su rangovu Savivaldybė turi atsiskaityti per 60 dienų nuo darbų užbaigimo, o tai jau bus 2021-ųjų pradžia ir naujas biudžetas, kuriame bus galima skirti likusią sumą.
Administracijos vadovas patvirtino, kad miesto vadovai nenustoja ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Jis viliasi, kad prie šio projekto prisidės ir Vyriausybė.
Tikisi, kad valstybė plauks vienoje valtyje
Kol kas Vyriausybė nelabai palankiai nusiteikusi Šiaulių oro uosto atžvilgiu. Mero Artūro Visocko pastangos pakeisti Vyriausybės nutarimą ir įtvirtinti Šiauliams palankias galimybės naudotis kariuomenės turtu kol kas yra bevaisės. Miesto valdžia siekia sprendimo, kad investavus į valstybės turtą, investuotos lėšos būtų įskaitomos į objekto nuomos kainą.
Meras A. Visockas išsiuntė raštą Vyriausybės kancleriui, prašydamas sukviesti suinteresuotas institucijas ir išspręsti Šiauliams aktualų klausimą. Rašte akcentuojama, kad rangovas turės atlikti visus sutartyje numatytus darbus, tarp jų ir riedėjimo tako "B", kuris priklauso kariuomenei, rekonstrukciją.
"Tačiau, kol aukščiau minėtas nutarimo projektas nėra patvirtintas LR Vyriausybės, rangovas kariuomenei šiuo metu priklausančio turto dalies rekonstruoti negalės, kadangi tam nebus teisinio pagrindo", – Vyriausybei aiškino A. Visockas.
A. Bartulis tikisi, kad kol "Panevėžio keliai" pasirengs darbo brėžinius, bei atliks kitus darbus "suaktyvės ir Vyriausybė".
"Mes parodėme, kad viską jau turime ir Vyriausybė turėtų padidinti apsukas ir baigti spręsti šitą procesą", – sakė A. Bartulis.
Paraleliai yra dirbama prie Aviacijos įstatymo pakeitimo.
Administracijos direktorius mato ir dar vieną išeitį: "Jei tai yra kariuomenės turtas, mes jį pageriname ir ji su mumis atsiskaito".
Tačiau paklaustas, ar kariuomenė sutinka su tokiais Savivaldybės norais, A. Bartulis paaiškino, kad tai įvardijo tik kaip galimybę.
"O klausimas, kaip mes į svetimą turtą dėsime Savivaldybės pinigus, tai bus sutvarkyta", – užtikrino Administracijos vadovas.
Jis priminė, kad 1,5 milijono eurų jau valstybė per Ūkio ministeriją skyrė UAB "Termicom". Yra nupirkta diagnostinė įranga, kuri jau yra Šiaulių oro uoste.
"Valstybė per Ūkio ministeriją yra įmerkusi kojas į šį projektą. Dar vykdomos konsultacijos dėl kitų to projekto įgyvendinimui reikalingų pozicijų įsigijimo. Taigi visi sėdime vienoje valtyje ir turime išplaukti", – įsitikinęs A. Bartulis.
Jis aiškino, kad investuotojas ne tik sukurs pirmame etape – per 70, antrame – 250 darbo vietų, bet ir atgaivins Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto komercinę veiklą. Be to, sukurta infrastruktūra sudarys palankias sąlygas ateiti ir kitiems investuotojams.
Šis projektas tęsiasi nuo 2017 metų, kai investuotojas Savivaldybei pirmą kartą pristatė savo planus. Praėjusiais metais Savivaldybė nupirko projektavimo paslaugas ir gavo parengtą projektą. Rugsėjį buvo pradėtos rangos darbų pirkimo procedūros.
Jei tiek Savivaldybė, tiek investuotojas vykdys savo įsipareigojimus, planuojama, kad "Aviatic MRO" savo veiklą Šiaulių oro uoste pradės 2021 metų pirmąjį ketvirtį.