Naujausios
Gegužės 7-ąją Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vyko Žemaitiško rašto metams paminėti skirta lietuvių kalbos mokslinė konferencija „Tarmės ėr šnektas – kap atversts žemielapis“.
Etnologė, kraštotyrininkė Jovita Lubienė, pristatydama konferenciją, pažymėjo, kad regionuose dėl emigracijos, skaitmeninio turinio pasiekiamumo plėtros ir vyraujančio vyresnio amžiaus žmonių sutelkties augimo vis labiau mažėja gyvo, betarpiško bendravimo, bendruomenės kultūrinės atminties ir savasties pojūčio.
„Žemaitišką rokundą“ gimtąja kuršėniškių šnekta pakviesta skaityti filologų konkurso prizininkė, rašytoja Emilė Pliuščikaitė. Tekste autorė aprašo savo ypatingą ryšį su baba, judviejų draugystę. Vaizdinga kalba parašyti atsiminimai – įrašyta istorija, vertingas praeities išsaugojimas.
Kalbininkas Juozas Pabrėža savo pranešimu atsakė į neretai dar dažnam kylantį klausimą, kaip sakyti: žemaičių kalba ar žemaičių tarmė. Kaip žemaičių kalbos ir rašto tvirtovę išskyrė Skuodą, o skuodiškius įvardijo kaip įvairių konkursų, diktantų, žemaitiškos kūrybos pradininkus. Smagi naujiena ir tikra dovana Žemaitiško rašto metams atminti – žemaitiškai išleista populiariausia pasaulyje knyga Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“.
Pranešimą „Keli Vytauto Vitkausko biografijos faktai: nuo studento iki mokslininko“ prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė, pradėjo prisiminimais apie Vytautą Vitkauską, kaip jis mokė jaunesnius darbuotojus kalbėtis, užrašinėti, kaip sulaukdavo kritikos už tai, ką parsiveždavo iš mokslinių ekspedicijų. Profesorė, kalbėdama apie tradicinę tarmėtyrą, sakė, kad ypač svarbu gerbti kiekvieną vietinį variantą, žiūrėti vietiškumo, kurį matome gatvių pavadinimuose, vietinių žymių žmonių įprasminime.
Konferencijos pranešime „Kaip kalba šiauliečiai? Virtualios viktorinos Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės aptarimas“ kalbininkė prof. habil. dr. Genovaitė Kačiuškienė pristatė internetinės viktorinos klausimus. Apibendrindama rezultatus profesorė paminėjo, kad iš atsakymų aiškiai matyti, jog Šiaulių miesto gyventojai save identifikuoja kaip vakarų aukštaičius. Šiauliai, anot jos, ilgus metus buvo traktuojami kaip paribio miestas, tai toks ir turėtų išlikti, ir bent kalbiniu atžvilgiu žemaičiams Šiaulių priskirti nederėtų.
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Raimonda Rumbinaitė pristatė tyrimo „Kaip dažnai žemaičių tarmė vartojama tarp Kuršėnų miesto moksleivių“ rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad tik 23,7 procento mokinių moka kalbėti žemaičių tarme ir kad tik 23,9 procento mokytojų per pamokas vartoja žemaičių tarmę.
Doc. dr. Jolanta Vaskelienė savo pranešime „Lietuvių kalbos naujažodžiai ir naujadarai. Kas kuria naujus žodžius?“ teigė, jog mes visi kuriame naujadarus. Kai kurie naujadarai turi dvigubą stilistinį krūvį – patys yra darybinės stiliaus figūros ir dar įeina į kitas semantines, sintaksines figūras.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo folkloro ansamblio „Gerviki“ narė Gabrielė Borta žemaitiškai ir šmaikščiai papasakojo istoriją „Voras“.
Visos konferencijos metu šventiškai jaukią nuotaiką kūrė Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos dainavimo studijos atliekami muzikiniai kūriniai.