Naujausios
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija kasacine tvarka išnagrinėjo už piktnaudžiavimą nuteisto buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano bylą. Eksteisėjas pripažintas kaltu dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo. Gynėjo argumentai, kad V. Bavėjano kaltumas nustatytas neteisėtai surinktais įrodymais, atmesti.
Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais nustatyti V. Bavėjano ir Valio Venslovo 2018 metų spalio–gruodžio mėnesiais įvykę susitikimai ir korupcinio pobūdžio pokalbiai, sankcionuoti ir atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis gautais duomenimis kaip įrodymais, nustatyto įrodymų leistinumo reikalavimo nepažeidė.
Atmesti ir kasacinio skundo argumentai, kad byloje nustatyti V. Bavėjano veiksmai aptariant su V. Venslovu jo baudžiamosios bylos eigą vertintini tik kaip neetiškas teisėjo elgesys, nepadaręs didelės žalos valstybei. Byloje nustatyta, kad V. Bavėjanas, būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ir žinodamas, kad jo draugo V. Venslovo baudžiamoji byla bus nagrinėjama šiame teisme, aptarinėjo su juo ir jo gynėja galimybę paveikti teismo procesinį sprendimą taip, kad V. Venslovui būtų paskirta švelnesnė bausmė. Byloje įrodyta, kad V. Bavėjanas aptarinėjo su V. Venslovu galimybę 10 000 eurų kyšiu papirkti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis V. Venslovo apeliacinį skundą paskirtų nagrinėti pageidaujamam teisėjui, kuriam įmanoma padaryti neteisėtą poveikį. V. Bavėjanas primygtinai pabrėždavo V. Venslovui būtinumą duoti kyšį iki procesinio sprendimo priėmimo, faktiškai žadėdamas jam tarpininkauti šiame procese. Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad tokie teisėjo veiksmai peržengia neetiško profesinio elgesio ribas ir suponuoja didelės žalos teismų sistemai ir valstybei padarymą, todėl teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas.
Kasacine nutartimi V. Bavėjano veika perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 2 dalies (sunkaus nusikaltimo) į BK 228 straipsnio 1 dalį (apysunkį nusikaltimą), atitinkamai sumažintas jam paskirtos baudos dydis nuo 380 MGL (19 000 eurų) iki 240 MGL (12 000 eurų).
Priimta kasacine nutartimi taip pat atmestas prokurorės kasacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti teismų nuosprendžių dalį dėl V. Venslovo išteisinimo pagal kaltinimą prekyba poveikiu ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad Kauno apygardos teismo teisėjams būtų buvę bandoma daryti kokį nors poveikį ar kad V. Venslovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, rodančius susitarimo ir ketinimų paveikti teisėjus realumą. Be to, bylos dalies dėl V. Venslovo veikos perdavimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka suponuotų būtinumą keisti jam kaltinimą iš baigto nusikaltimo į rengimąsi jį padaryti, taip pat iš kaltinimo aprašymo pašalinti V. Bavėjano veiksmus, nes jo išteisinimas dėl prekybos poveikiu kasacine tvarka neapskųstas.
Praėjusių metų vasarį Apeliacinis teismas pakeitė pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo 2022 metų vasarį priimtą sprendimą dėl buvusio šio teismo teisėjo V. Bavėjano išteisinimo ir nutarė, kad jis yra kaltas dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 19 tūkstančių eurų dydžio bauda. Tuo metu eksteisėjo pažįstamas V. Venslovas liko išteisintas.
Šiaulių apygardos teismas buvo išteisinęs V. Bavėjaną ir V. Venslovą dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu. Tąkart akcentuota, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai.
Generalinė prokuratūra apskundė Šiaulių apygardos teismo šį sprendimą Apeliaciniam teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. Bavėjano atžvilgiu.