Naujausios
Vasarą vandens telkinių pavilioti žmonės neretai neįvertina savo jėgų ir sugebėjimų, dėl to pasekmės neretai būna labai liūdnos.
Praėjusią savaitę specialiosios tarnybos skubėjo į iškvietimą prie Akmenės rajone, Sablauskių kaime, esančio tvenkinio. Nelaimė ankstų birželio 20-osios rytą ištiko žvejoti atvykusius vyrus. Iš priekabos į vandenį nukeltą valtį srovė atitolino nuo kranto ir tuo metu, kai vienas iš atvykusiųjų nuvairavo pastatyti automobilio, kitas, nusimetęs drabužius, pabandė valtį pasivyti. Tačiau to padaryti jam nepavyko.
Prie tvenkinio sugrįžęs draugas pamatė, kad vyras skęsta. Iš iškviestų specialiųjų tarnybų pirmieji į įvykio vietą atvyko Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai. Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ričardas Vasiliauskas, nelaukdamas ugniagesių gelbėtojų, nėrė į vandenį ir ištraukė skenduolį, kuris buvo be sąmonės. Kartu su vyriausiąja patrule Agne Kesminaite jis gaivino vyrą, kol atvyko medikai, tačiau pastangos buvo bevaisės – konstatuota 75 metų vyro mirtis.
Žmogų galėjo išgelbėti po ranka buvę elementarūs gelbėjimo reikmenys, kurių valtimi žvejoti išsiruošę žmonės neturėtų pamiršti pasiimti. Deja, jų ignoravimas žvejus ne kartą yra atvedęs prie tragiškų pasekmių.
Raseinių rajone Dubysos upėje gegužės 26-ąją specialiosios tarnybos nebespėjo iš mirties nagų ištraukti 22 metų Vokietijos piliečio. Kaune studijavęs vaikinas su dviem užsienietėmis draugėmis čia lankėsi savo pažįstamo raseiniškio kvietimu. Jaunuoliai laiką leido prie Maslauskiškių vandens malūno. Viena iš merginų, gurkštelėjusi vandens, supanikavo ir pradėjo skęsti. Abu vaikinai puolė jos gelbėti. Lietuvis skęstančiąją išgelbėjo, tačiau atsisukęs pastebėjo, kad vandenyje nebesimato Vokietijos piliečio, kurį srovė nunešė pasroviui ir jis nuskendo. Po keleto valandų ugniagesiai gelbėtojai jo kūną surado.
Savo jėgų neapskaičiavo ir 59 metų Telšių rajono gyventojas. Vyras birželio 3 dieną panoro išsimaudyti Varnelės upėje. Judėjimo negalią turintis vyras plaukti mokėjo ir ne kartą minėtoje vietoje maudėsi. Plaukti nemokanti jo žmona vyrą stebėjo nuo kranto. Upėje panyrantis ir vėl išnyrantis vyras jai nerimo nekėlė, nes pamanė, kad vyras taip elgiasi, norėdamas ją pagąsdinti, neva skęsta, nes taip buvo daręs ir anksčiau. Vis dėlto, kai moteris pamatė, kad upės srovė vis rečiau į vandens paviršių išnyrantį vyrą plukdo į kitą krantą, susizgribo, kad čia jau ne juokai ir ėmė šauktis pagalbos. Deja, vyras nuskendo.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės pradeda skęsti: pasirenkama atoki, nuošali vieta, kurioje nėra daug žmonių, kurią sunku pasiekti gelbėtojams, tad nelaimės atveju gelbėjimo galimybė tampa ribota. Saugiausia plaukioti gelbėtojų prižiūrimose vietose. Žmonės neįvertina to, kad kiekvienas vandens telkinys kelia pavojų, todėl brendant į vandenį reikėtų žinoti, koks yra vandens telkinio gylis, dugnas ir pan. Dažnai pervertinamos plaukimo galimybės, fizinis pasirengimas, neįvertinamas temperatūrų svyravimas (kaitinant saulei ant kranto ir nutarus atsivėsinti vandenyje). Temperatūrų pokyčiai sukelia lėtinių ligų paūmėjimus, kurie gali prisidėti prie skendimo.
