Naujausios
Vietoj drausminės nuobaudos – solidi išeitinė
Minėtą 2021-ųjų kovą paviešinta, kad į teisėsaugininkų akiratį papuolė Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė, Vilniaus klinikinės ligoninės direktorius Nerimantas Markevičius, Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas, Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė, Nemenčinės poliklinikos vyriausiasis gydytojas Olegas Kačanas ir Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius. Vėliau prie įtariamųjų šešeriukės prisijungė ir Jonavos ligoninės direktorius Paulius Vasilavičius.
Šiandien ankstesnėse savo pareigose nebedirba nė vienas iš jų. Tik paskelbusi apie atliekamą tyrimą teisėsauga ligoninių steigėjoms – savivaldybėms – išsiuntė rekomendacijas skirti šiems asmenims drausminę atsakomybę, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo nė viena iš savivaldybių. Visi minėti asmenys iš pareigų pasitraukė savo noru, prieš tai ilgokai gydęsi būtus ar nebūtus negalavimus. Kai kam net išmokėta išeitinė kompensacija už gerus darbo rezultatus.
Nemažo rezonanso visuomenėje sulaukė Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio sprendimas įtariamojo statusą turinčiam A. Martusevičiui išmokėti daugiau nei 28 tūkst. eurų išeitinę kompensaciją.
Tokią išlydėtuvių dovaną jis gavo netrukus po to, kai paviešinus jam mestus įtarimus ėmus kyšius, pateikė prašymą atleisti jį iš einamų Plungės ligoninės direktoriaus pareigų neva dėl sveikatos problemų.
Vėliau išaiškėjus, kad tokia solidi išeitinė jam buvo skirta neteisėtai, ligoninė teisminiu keliu siekė susigrąžinti pusę šios sumos, skirtos jam mero potvarkiu, tačiau pralaimėjo net dviejuose teismuose. Pats A. Martusevičius, prašomas pinigus grąžinti geranoriškai, irgi nesutiko to padaryti, be to, netrukus buvo įdarbintas mero A. Klišonio šeimos klinikoje echoskopuotoju, kur dirba iki šiol.
Į teisiamųjų suolą – dėl bilietų į festivalį ir į krepšinio varžybas
Šiuo metu ikiteisminiai tyrimai jau baigti visų minėtų įtarimų sulaukusių gydymo įstaigų vadovų atžvilgiu, dalis bylų išnagrinėtos ir paskirtos bausmės, kita dalis tebenagrinėjamos.
Paviešinti teisiamųjų pečius prispaudę kaltinimai išryškino tam tikras schemas, kaip kai kuriose gydymo įstaigose būdavo apeinami viešųjų pirkimų reikalavimai.
Ne visais atvejais gydymo įstaigų vadovai į teisiamųjų suolą sėdo dėl piniginių kyšių. Kai kurie nemalonės sulaukė dėl gerokai kuklesnių dovanų, kuriomis siekta atsidėkoti už nekuklius – šimtų tūkstančių ar net milijonų eurų vertės – pirkimus.
Visai neseniai Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta dabar jau buvusio Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus Narimanto Markevičiaus ir medicinine įranga prekiaujančios UAB „Viva Medical“ darbuotojo Rolando Žilinsko baudžiamoji byla.
N. Markevičius savo darbo kabinete 2020 m. kovo 6 d. iš R. Žilinsko paėmė 100 eurų vertės bilietą į festivalį ir 38-ių eurų vertės dvi krepšinio klubo narystės korteles.
Teisme N. Markevičius sakė priėmęs šias dovanas kaip draugiškumo išraišką, be to, tikino, kad susitikimo su seniai pažįstamu R. Žilinsku metu kalbos apie ligoninės planuojamus viešuosius pirkimus nebuvo ir negalėjo būti, nes jis kaip įstaigos direktorius esą viešiesiems pirkimams neturėjo jokios įtakos.
Tačiau direktoriaus kabinete sumontuota pasiklausymo įranga užfiksavo ką kitą.
Iš garso įrašo girdėti, kad susitikimo metu R. Žilinskas pristatė jo atstovaujamos įmonės parduodamas lovas, jų kainą ir privalumus. Išklausęs tai N. Markevičius atsakė, kad „lovas galima planuoti 90 procentų“. Vėliau paėmė svečio jam paduotą elektromiografo komercinį pasiūlymą, jį pavartęs ir tarstelėjęs, kad tinka „va kaina šita“, pasiūlė jį nunešti skyriaus vedėjai, kuri rengs prietaiso pirkimo specifikaciją.
Vėliau R. Žilinskas direktoriaus teiravosi apie naujo ligoninės korpuso statybas ir tam korpusui planuojamą pirkti įrangą. Direktorius atsakė, kad dar anksti apie tai kalbėti. Esą kai prasidės statybos, „tada turėsim pokalbį“.
Už priimtą kvietimą į festivalį ir dvi krepšinio klubo korteles kitu teismo sprendimu jam skirta 20-ies tūkst. eurų bauda, R. Žilinskui – 15-os tūkst. eurų bauda. Abu nuteistieji šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą apskundė, nusikaltimo aplinkybes toliau aiškinsis Lietuvos apeliacinis teismas.
Nubausta įmonė ir jos akcininkas
Teisėsauga nurodo tebeatliekanti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų juridinių asmenų. Anksčiau skelbta, kad įtarimai buvo pareikšti UAB „Limeta“ vadovui Virginijui Domarkui ir UAB „Limeta NT“ vadovui Kęstučiui Kutkauskui.
Iki šiol vienintelė įmonė, sulaukusi bausmių minėtame tyrime dėl kyšininkavimo, yra Panevėžyje registruota UAB „Graina“.
Ji buvo viena iš pagrindinių rentgeno aparatų tiekėjų 2020 metais – aprūpino šia įranga net 12 gydymo įstaigų.
Teisėsaugai pradėjus gilintis, kaip vyko šie pirkimai, ir užfiksavus neteisėtą įmonės akcininko ir valdybos nario Erlando Sudeikio veikimą, tiek jis pats, tiek baudžiamojon atsakomybėn patraukta įmonė nesigynė jiems mestų kaltinimų.
Pirmoji byla Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti praėjusių metų kovą. Joje kaltinimai kyšininkavus pareikšti tuomečiam Nemenčinės poliklinikos vyriausiajam gydytojui Olegui Kačanui, „Grainos“ akcininkui E. Sudeikiui ir pačiai „Grainai“.
Sekimo priemonėmis buvo užfiksuota, kad E. Sudeikis poliklinikos vadovą solidžiomis sumomis palepino du kartus: 2020 m. rugsėjį picerijoje jam perdavė 7 tūkst. eurų, tų pačių metų gruodį automobilyje – 13 tūkst. eurų.
Poliklinikos vyr. gydytojas tyrėjams nurodė nemanęs, kad tokios dovanos gali būti neteisėtos, nes rentgeno aparato pirkimas jau buvo įvykęs.
Teikė visokeriopą „pagalbą“
Tyrimas atskleidė, kad tik sužinojęs, jog SAM skirs lėšų šiam pirkimui, O. Kačanas susisiekė su E. Sudeikiu – kad šis „padėtų įsigyti tai, ko poliklinikai reikia“. Reaguodamas į pagalbos šauksmą E. Sudeikis kito susitikimo metu poliklinikos vadovui įteikė „Grainos“ parduodamų rentgeno aparatų specifikaciją. Remiantis ja buvo parengtos konkurso sąlygos.
Konkurso metu gautas ne tik „Grainos“, bet ir kitos įmonės pasiūlymas, tačiau, O. Kačano žodžiais, šis pasirodęs „labai keistas“. Vėl kreiptasi pagalbos į tą pačią „Grainą“, įmonė Nemenčinės poliklinikai padėjo parengti pretenziją, kurios pagrindu antrojo tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas, o laimėtoja pripažinta „Graina“.
Tiek O. Kačanas, tiek E. Sudeikis, kaip minėta, neneigė savo kaltės, tačiau tikino intensijų nusižengti įstatymams neturėję. Esą vieno iš pokalbių metu O. Kačanas užsiminė persikėlęs į naują namą ir dėl to turintis finansinių sunkumų, todėl E. Sudeikis supratęs, kad jei nori laimėti rentgeno aparato viešąjį pirkimą, turi padėti poliklinikos vadovui tuos finansinius sunkumus įveikti.
Teismas tokią bičiulišką pagalbą įvertino kaip nusikalstamą veiką. O. Kačanui skirta 18 tūkst. eurų, E. Sudeikiui – taip pat 18 tūkst. eurų, o „Grainai“ – 30 tūkst. eurų bauda.
„Apdovanojo“ ir Jonavos ligoninės vadovą
E. Sudeikiui ir „Grainai“ 2023 m. dėl kyšininkavimo teko aiškintis ir dar vienoje byloje. Kauno apylinkės teismas aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis rentgeno aparatą iš šios įmonės įsigijo Jonavos ligoninė.
Šios direktorius Paulius Vasilavičius degalinėje iš E. Sudeikio paėmė 7 500 eurų kyšį. Vėlgi – kaip padėką už neseniai iš „Grainos“ įsigytą rentgeno aparatą.
Apklausiamas E. Sudeikis nurodė, kad medicinine įranga prekiaujančių įmonių atstovai lankosi gydymo įstaigose bei pristato savo siūlomą įrangą ir jos galimybes. Esą taip buvo ir šiuo atveju, Jonavos ligoninės direktoriui jis pateikė įmonės parduodamų rentgeno aparatų specifikacijas, o kai buvo paskelbtas pirkimas, pamatė, kad pirkimo sąlygos buvo parengtos remiantis būtent „Grainos“ specifikacija.
Už tokią „sinergiją“ Kauno apylinkės teismas P. Vasilavičių nubaudė 8 900 eurų bauda ir konfiskavo jo namuose rastą minėtą 7 500 eurų dovaną, E. Sudeikiui skyrė 16 100 eurų, o „Grainai“ – 25 tūkst. eurų baudą. Abu teismų sprendimai yra įsiteisėję.
„Grainos“ pečius prispaudė ne tik minėtos baudos, bet ir ribojimai ateity dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, perkančioji organizacija privalo iš pirkimo pašalinti tiekėją, per pastaruosius 5-erius metus nubaustą dėl kyšininkavimo.
Išimtys taikomos tik tarptautiniams ir mažos vertės pirkimams. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais smarkiai krito „Grainos“ laimėtų viešųjų pirkimų skaičius: 2022 metais įmonė laimėjo 349 konkursus, 2023 – 114, o šiemet – tik 23.
Prieš Dievą ir valstybę prisiekė kyšių neėmęs
Praėjusį rudenį po pusantrų metų užtrukusio nagrinėjimo paskelbtas sprendimas buvusio Plungės ligoninės direktoriaus Antano Martusevičiaus bei buvusios finansininkės Loretos Miltenienės byloje.
A. Martusevičius, teisme prieš Dievą ir valstybę prisiekęs, kad neėmė kyšių, rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų 6-ių nusikalstamų veikų.
Ikiteisminio tyrimo metu jis tris kartus prisipažino gaudavęs kyšių iš medicinine įranga prekiaujančių „Lusanus“ ir „Airimedus“ atstovo Vytauto Kasnausko ir jų neatsisakydavęs, bet teisme pakeitė savo poziciją. Nurodė V. Kasnauską pažįstantis daugelį metų ir ne sykį padėjęs jam finansiškai prispaudus bėdai, todėl teisėsaugos užfiksuoti 6 atvejai, kai V. Kasnauskas picerijose ir kitose viešose vietose jam davė skirtingas sumas pinigų, esą buvo bičiulio grąžinama skola.
Tokia versija neįtikino Vilniaus miesto apylinkės teismo. A. Martusevičiui jis skyrė 35-ių tūkst. eurų baudą. V. Kasnauskas nubaustas 36 800 eurų bauda, buvusi ligoninės finansininkė L. Miltenienė – 14 900 eurų bauda. Nuteistieji šį sprendimą apskundė, bylos aplinkybes toliau aiškinsis Lietuvos apeliacinis teismas.
Apmokėjo automobilio remontą
Plungės ligoninės vardas dominavo Generalinei prokuratūrai bei STT aiškinantis ir rentgeno aparatų įsigijimo aplinkybes. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 metų liepą nustatė, kad medicinine įranga prekiaujanti įmonė „Limeta“ apmokėjo ligoninės viešųjų pirkimų specialisto Edvardo Bieronto automobilio remontą.
Apklausų metu šis pasakojo „Limetos“ direktorių Virginijų Domarką pažįstantis jau seniai. Esą sykį sutiktas jis paklausė, kaip sekasi. E. Bierontas atsakė, kad blogai – sugedo jo asmeninis automobilis, kuriuo važinėja iš namų Klaipėdoje į darbą Plungėje.
Išgirdęs tai verslininkas esą pasisiūlė apmokėti remonto išlaidas. E. Bierontas tyrėjams iš pradžių aiškino tokį V. Domarko poelgį supratęs kaip draugišką seno bičiulio gestą ir norą padėti atsitikus bėdai. Bet papildomos apklausos metu klaipėdietis kiek pakeitė savo poziciją ir jau prabilo apie tai, kad „Limetos“ vadovas tokiu būdu jam atsidėkojęs už suteiktas konsultacijas apie ligoninės planuojamus viešuosius pirkimus.
Tuo metu ligoninė, kaip minėta, ruošėsi pirkti du rentgeno aparatus. Gauti dviejų įmonių – „Limetos“ ir „Grainos“ – pasiūlymai, su abejomis ir sukirsta rankomis.
Papildomos apklausos metu E. Bierontas patvirtino, kad „Limeta“ kiek vėliau apmokėjo ir dar vieną sąskaitą už jo asmeninio automobilio remontą. Ši dovana galimai buvo susijusi su kitu viešuoju pirkimu, mat įsigijusi rentgenus ligoninė ruošėsi pirkti endoskopą. Jį įsigijo už 150 tūkst. eurų iš konkursą laimėjusios tos pačios „Limetos“.
Pats pirko, pats pardavė
E. Bierontui Klaipėdos apylinkės teismas už neteisėtus susitarimus su „Limeta“ skyrė 7-ių tūkst. eurų baudą. Bet tuo šio klaipėdiečio nemalonumai nesibaigė. Klaipėdos apygardos teismas kitoje byloje pripažino jį kaltu dėl piktnaudžiavimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo.
Nustatyta, kad jis su bendrininku Tadu Baniu susitarę įsigijo UAB „Elevitra“. Bendrovė buvo nupirkta tam, kad laimėtų viešuosius pirkimus, kuriuos Plungės ligoninės vardu organizuodavo E. Bierontas.
Žinodamas, kiek ir kokių prekių ligoninei reikia įsigyti, jis ieškojo jų tarp Lietuvos ir užsienio tiekėjų, o radęs „Elevitros“ vardu teikdavo pasiūlymus ligoninei. Veikdamas pagal tokią schemą E. Bierontas Plungės ligoninei per metus pardavė medicininių prekių už 122 616 eurų.
Klaipėdos apygardos teismas E. Bierontą nubaudė 64 900 eurų, T. Banį – 47 900 eurų bauda, be to, įpareigojo solidariai Plungės ligoninei atlyginti 43 027 eurų žalą.
Dar kelios bylos – teismuose
Šiuo metu teismuose nagrinėjamos dar kelios bylos, išskirtos iš minėto korupcijos gydymo įstaigose tyrimo. Šiaulių apygardos teisme tenka aiškintis buvusiai Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorei Irenai Jonušonienei, kaltinamai tuo, kad per tarpininką reikalavo duoti ir priėmė kyšį mainais už palankią viešojo pirkimo baigtį.
O Kauno apygardos teisme tiriama buvusio Kėdainių ligoninės direktoriaus Stasio Skaumino byla, kurioje jis kaltinamas priėmęs kyšius iš 4-ių įmonių, dalyvavusių ligoninės skelbtuose pirkimuose, vadovų.
–-
Publikacijų ciklą „Korupcija medicinoje: teisėsaugos veiksmai ir savireguliacija“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.
