Naujausios
Sukčiai atsiuntė QR kodą
50-metį Arūną galima vadinti rekordininku pagal sukčių atakų gausą. Vyras dabar jau su šypsena pasakoja, kaip nuo nusikaltėlių tik per plauką nenukentėjo kelis kartus. Vis dėlto vienas kartas, kuomet buvo paprašyta, paspaudus atsiųstą nuorodą ir prisijungus prie savo banko, patikslinti namų adresą siuntai pristatyti, šiauliečiui pasibaigė beveik trijų šimtų eurų netekimu.
Pernai gruodžio pradžioje sukčiams užkliuvo interneto svetainėje „Skelbiu.lt“ Arūno įdėtas skelbimas apie parduodamą belaidę garso kolonėlių sistemą. Tos pačios dienos vakarą šiaulietis sulaukė potencialaus pirkėjo žinutės, jog norėtų prekę įsigyti. Netrukus, prisistačius siuntų bendrovės DPD vardu, buvo atsiųstas pranešimas, kad prekė apmokėta, tačiau tam, kad pinigai įkristų į pardavėjo sąskaitą, pastarasis privalo savo telefone įdiegta programėle nuskaityti atsiųstą QR kodą ir gauti pinigų pervedimo patvirtinimą.
Arūnas QR kodą, kaip ir liepta, nuskaitė. Sukluso jis tik tuomet, kai gavo nukreipimą prisijungti prie savo banko. Prisijungęs vyras pamatė kolonėlių sistemos vertės sąskaitą ir nurodymą patvirtinti operaciją PIN2. Šios operacijos sąskaitos savininkas, įtaręs klastą, nebepatvirtino. Vyras kreipėsi į banką. Taip pat ir į siuntų pristatymo bendrovę „DPD Lietuva“ klausdamas, ar bendrovė išties atsiuntė QR kodą, patvirtinantį, kad buvo apmokėta už prekes, ar tai yra sukčių pinklės.
Šiaulietis gavo UAB „DPD Lietuva“ Klientų aptarnavimo komandos vadovės Robertos Čepukaitytės atsakymą: „Dėkojame, kad informavote apie šią kenkėjišką veiklą – tai mums labai svarbu. Primygtinai rekomenduojame neatidaryti įtartinų nuorodų. Norime atkreipti dėmesį, kad oficialios DPD savitarnos svetainės yra tik esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt. Taip pat primename, jog „DPD Lietuva“ svetainėje esiunta.dpd.lt nėra vykdomi mokėjimai už prekes.
Jei pastebėtumėte kitų galimų sukčiavimo atvejų DPD vardu, prašome apie tai pranešti el. paštu kas@dpd.lt. Dėkojame už jūsų budrumą ir bendradarbiavimą.“
Skambino net „Google“ sargai
Šių metų pirmosiomis dienomis, vieno šeštadienio vakarą, netikėtai suskambo Arūno telefonas, paskui dar kartą. Pažiūrėjęs žinučių turinį vyras pamatė, kad tai banko pranešimai apie iš jo sąskaitos pervestus pinigus, esą už pirkinius, įsigytus Vankuverio (Kanada) knygyne.
Sunerimęs, kad pervedimai kartosis, šiaulietis per elektroninę bankininkystę blokavo savo kortelę ir apie įtariamą aferą informavo banką.
Arūnas įsitikinęs, kad sukčiai kažkokiu būdu sugebėjo perimti jo bankinius duomenis.
Tiek Arūnas, tiek jo žmona Rita, kaip ir daugelis žmonių, taip pat yra sulaukę rusakalbių skambučių. Vyras į ilgesnes kalbas su „investavimo konsultantais“ nesileido. Tuo tarpu Rita sukčius kiek ilgiau erzino įkyriais klausimais, siekdama gauti kuo daugiau informacijos apie skambinantįjį.
„Skambino iš lietuviško numerio. Rusų kalba prisistatė „Google“ paskyros sargu iš Latvijos. Paprašė nedelsiant prisėsti prie namų kompiuterio, esą būtina nedelsiant atlikti skubias operacijas, taip apsaugant „Google“ paskyras“, – pasakoja pašnekovė.
Sukčiai, anot moters, kreipėsi vardu, pateikė ir daugiau asmeninių duomenų, bandydami sudaryti įspūdį, jog išties yra sunerimę dėl problemų „Google“ paskyroje.
Sutapimas ar ne, tačiau sukčių atakos, pasak šiauliečio, prasidėjo, kai buvo užgrobta jo sutuoktinės feisbuko paskyra ir visiems draugams, taigi ir Arūnui, pasiųsta žinutė su prašymu atsiųsti savo telefono numerį.
Sukčiaujama įvairiomis formomis
Šiaulių apskrities kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Redas Vaišvilas sako, kad, priklausomai nuo vienokių ar kitokių situacijų ir policijos prevencinės, tyrimų veiklos, vienos sukčiavimų formos prislopsta, o kitos suaktyvėja.
Tačiau sukčiavimų, kurie būtų visiškai išnykę, nėra – tos pačios schemos, tik šiek tiek evoliucionavusios, sugrįžta su nauja energija. Štai atrodė, kad sukčiavimų rūšis, kai sukčiai ateina į namus paimti pinigų jau eina į praeitį, tačiau pastaruoju metu, anot komisaro, stebimas tokio pobūdžio sukčiavimų atsinaujinimas, tik įsijungiant ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai kalbantiems skambintojams.
Tokie sukčiai skambina net vaizdo skambučiu, vilkėdami Lietuvos policijos pareigūno uniformą, o pinigams paimti įtraukiami pavežėjų platformų vairuotojai, kurie net nežino, kad dalyvauja nusikalstamoje schemoje, tiesiog perveža voką su neva dokumentais iš taško „A“ į tašką „B“.
Pasak R. Vaišvilo, neretai pasitaiko ir „kombinuotų „ sukčiavimų, kai, išviliojus bankininkystės kodus ir „iššlavus“ sąskaitą, ateinama ir į namus paimti grynųjų pinigų. Arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavykus elektroniniu būdu ištuštinti sąskaitos, išviliojama bankinė kortelė ir pinigai išgryninami bankomate.
Vis dėlto didesnė dalis sukčiavimų šiuo metu, pasak pareigūno, susijusi su virtualia erdve. Tai „skelbiminiai“ sukčiavimai, kai pervedus pinigus nesulaukiama prekės, tai investiciniai sukčiavimai, kai į netikras investicines platformas „investuojami“ pinigai ir matomos schemos su pelnu, tačiau kai reikia tą pelną pasiimti, to padaryti nėra galimybės, tai sukčiavimai su nuorodomis, kai nukentėję spaudžia netikras siuntų gabenimo įmonių ar bankų nuorodas.
Taip pat susiduriama ir su „Google“ portalo paieškoje paspęstais sukčių spąstais, kai, pavyzdžiui, norint patekti į „esveikata“ sistemą ir ieškant jos „Google“ nukentėję nukreipiami į fiktyvių sistemų, pavyzdžiui, „esveikata“, puslapį ir ten perimami elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys.
Neretai fiksuojami atvejai, kai įsilaužiama į socialinių tinklų paskyras, iš jų parašoma kontaktuose esantiems asmenims, pranešant apie piniginius laimėjimus, informuojama, jog laimėjimui pervesti reikalingi elektroninės bankininkystės kodai, ir taip jie perimami.
Per 2024 metus Šiaulių apskrityje registruota 217 įvairių formų sukčiavimų. Per pirmus du 2025 metų mėnesius – jau 38 (pernai per sausį ir vasarį buvo 50).
Dažniausios fiksuotinos žalos – nuo kelių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Tačiau yra ir žalų su keliolika ar keliasdešimčia tūkstančių. Didžiausia 2024 metais išviliota suma yra septyniaženklė – šis tyrimas šiuo metu atliekamas, todėl policija nuo išsamesnio komentaro susilaiko.
R. Vaišvilo teigimu, sukčiavimų tyrimas yra komplikuotas, ypač tai pasakytina apie sukčiavimus elektroninėje erdvėje, nes pinigai žaibiškai pervedinėjami iš sąskaitos į dažniausiai užsienio valstybių sąskaitas, taip pat kriptovaliutų pinigines.
„Deja, tarptautinis bendradarbiavimas dažnai lėtas, ne visada efektyvus. Dalis šalių visiškai kitaip žiūri į šios rūšies nusikalstamas veikas, žiūri į jas per ekonominę prizmę. Tai yra, jei žala nesiekia tam tikros sumos, pavyzdžiui, 10 000 eurų, neišnaudoja valstybės resursų, kad tirtų šiuos sunkiai ištiriamus nusikaltimus. Taigi ir bendradarbiavimas su tokiomis šalimis komplikuotas, jau nekalbant apie trečiąsias šalis. Bet sėkmingų tyrimų, žinoma, yra“, – patirtimi dalijasi R. Vaišvilas.
Klaida po klaidos
Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vadovo R. Vaišvilo žodžiais, labiausiai stebina ne tiek sukčiai, kiek piliečiai, lengva ranka atiduodantys pinigus, perduodantys elektroninės bankininkystės kodus, investuojantys nežinodami kur, ar dėl romantinių susirašinėjimų internete pervedantys ne vien savo, bet ir skolintas lėšas. Skaudžiausia, kad „paslystama“ net ne po vieną kartą.
„Turime pavyzdžių, kai asmenys, „investavę“ penkiaženkles sumas, siekdami jas susigrąžinti, susimoka tariamiems „teisininkams“. Nukenčia, tačiau po kurio laiko vėl kartoja tą pačią klaidą, investuoja iš naujo. Tokia pati situacija ir dėl „romantinių“ sukčiavimų. Yra pavyzdžių, kai nukentėjus nuo vieno internetinio gražbyliautojo, po kiek laiko jau pervedinėjamos lėšos kitam...“ – apie gyventojų naivumą kalba didelės kriminalisto patirties turintis pareigūnas.
Anot jo, kriminalistai, tirdami sukčiavimus, apie nukentėjusiuosius visada vengia formuluotės „pats kaltas“. Tačiau, kaip nebūtų paradoksalu, šios rūšies nusikaltimai dažniausiai įvykdomi aktyviai veikiant pačiam nukentėjusiajam. Tai yra perduodami ar pervedami pinigai nepažįstamiems arba pažįstamiems tik iš elektroninės erdvės, taip pat perduodami bankininkystės duomenys, pervedami pinigai „investiciniams“ sukčiams, siekiant greitai praturtėti, spaudžiamos nežinia iš kur gautos nuorodos ir panašiai.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
Pagrindinis patarimas, anot kriminalisto, labai paprastas – prieš kažką darant tiesiog ramiai ir logiškai pagalvoti: ar tikrai turiu atiduoti pinigus kažkokiam atėjusiam nepažįstamam asmeniui (kad ir prisistatančiam policijos pareigūnu), ar turiu pervedinėti pinigus tik iš interneto pažįstamam, bet niekada nematytam asmeniui, ar turiu spausti kažkieno atsiųstas bankų ar įmonių nuorodas ir ten vesti savo bankininkystės duomenis, ar tikrai realu per mėnesį užsidirbti šimtaprocentinę maržą iš investicijų ir panašiai.
„Logika ir sveikas protas – geriausi palydovai, apsisaugant nuo sukčių. Informacijos viešojoje erdvėje iš policijos, bankų ir kitų institucijų apie tai, kaip veikia sukčiai, yra pakankamai, lieka tik laikytis rekomendacijų“, – sako R. Vaišvilas.
