Naujausios
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje išdega apie kelis tūkstančius hektarų pievų. Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau vyko gesinti daugiau negu 417 žolės gaisrų, jų metu šalyje išdegė daugiau kaip 220 hektarų pievų ir kitų atvirųjų teritorijų.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai įspėja: deginti žolę draudžiama. Už jos deginimą gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ir jų dalis taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus jiems degti smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.
Administracinių nusižengimų kodeksas dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo, deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas numato administracinę atsakomybę ir gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.