Naujausios
Daugiau nei pusė milijono – gydytojams pritraukti
Trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo dirbti Šiaulių miesto savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose finansavimo teikimo tvarkos aprašą Savivaldybė patvirtino dar 2018 metų pabaigoje. Savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė informavo, kad nuo 2019 metų Savivaldybės motyvacinėmis išmokomis iš viso pasinaudojo 72 sveikatos priežiūros specialistai: 49 gydytojai, 14 rezidentų, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, 7 visuomenės sveikatos specialistai. Į Respublikinę Šiaulių ligoninę pritraukta 12 rezidentų ir 25 gydytojai.
Ligoninės gydytojų rezidentų studijoms finansuoti iš miesto biudžeto išmokėta apie 146 tūkstančiai eurų, o gydytojams specialistams – 520 tūkstančių eurų. Didžiausias vienkartinės išmokos dydis gydytojui specialistui siekia 25 tūkstančius eurų (neatskaičius mokesčių) ir 19 tūkstančių eurų gydytojo rezidento rezidentūros studijoms finansuoti.
Septynių tūkstančių eurų vienkartinė išmoka gydytojui jo poreikiams tenkinti skiriama, jei gydytojas specialistas įstaigoje įsipareigoja dirbti ne trumpiau kaip metus ir ne mažesniu kaip vieno etato darbo krūviu, o 25 tūkstančių – jei šis įsipareigojimas siekia ne mažiau kaip trejus metus.
Tačiau Šiaulių miesto savivaldybė ketina užsukti lėšų „kranelį“ Respublikinei Šiaulių ligoninei ir susikoncentruoti į gydytojų specialistų pritraukimą į pirminio ambulatorinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas. Parama išliks tik ligoninės rezidentų ir slaugytojų studijoms.
Jau pasirašytos finansavimo sutartys su ligoninės specialistais bus vykdomos ir toliau, tačiau priėmus sprendimą naujos sutartys nebebus sudaromos.
Gydytojai grąžina išmokas ir ligoninę palieka
Miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitete svarstant šį klausimą V. Palčiauskienė aiškino, kad toks pokytis atitinka sveikatos reformos keliamus uždavinius – stiprinti pirminę ambulatorinę grandį, kad kuo mažiau žmonių reikėtų gydyti stacionare.
Iki šiol į Savivaldybės viešąsias gydymo įstaigas (Centro polikliniką ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą) pritraukta 12 naujų šeimos gydytojų, jiems išmokėta 247 tūkstančiai eurų paskatinamųjų išmokų, tačiau dar trūksta 11 šeimos gydytojų. Net 17 šeimos gydytojų yra sulaukę pensinio amžiaus ir bet kada gali išeiti užtarnauto poilsio, todėl būtina ieškoti jiems pamainos. Šeimos gydytojų paslaugas gyventojai tinkamai gauna ne tik todėl, kad vis dar dirba pensinio amžiaus specialistai, bet ir dėl kitų šeimos gydytojų darbo didesniu krūviu. O ir pritraukus jaunų gydytojų, kartais jie išeina vaiko priežiūros atostogų. Jų pacientai paskirstomi kitiems gydytojams, kuriems dar labiau padidėja darbo krūvis.
Anot Sveikatos skyriaus vedėjos, Savivaldybė savo paramą trūkstamiems gydytojams sukoncentruos į pirminio lygio įstaigas, todėl miesto Tarybai priėmus sprendimą nebebus finansuojamas trūkstamų specialistų gydytojų pritraukimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurios steigėja yra Sveikatos ministerija, o ne Savivaldybė.
V. Palčiauskienė atskleidė ir kitą priežastį, dėl kurios Savivaldybė nebenori finansuoti trūkstamų medikų paskatinimą atvykti dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę.
„Matome tendenciją, kad pritraukti gydytojai neišdirba sutarto laikotarpio. Nutraukia darbo santykius, grąžina pinigus ir išeina. Yra nevykdomas nepiniginių priemonių planas, kai jiems neužtikrinamos tinkamos darbo sąlygos, mikroklimatas ir taip toliau. Praėjusiais metais buvo nutrauktos 5 sutartys, šįmet jau turime vieną prašymą“, – sakė vedėja.
Apie tai viešai minėjo ligoninę paliekantys jauni gydytojai. Labai dideli darbo krūviai, žadėta ir nesuteikta darbui reikalinga įranga, netinkamas administracijos komunikavimas – tai priežastys, kurias nurodė finansavimo sutartis nutraukę ir iš ligoninės išėję sutarto laiko neišdirbę specialistai.
V. Palčiauskienė akcentavo, kad investavus daug lėšų ir pastangų teigiamo pokyčio nemato. O ir Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja Savivaldybei rūpintis pirminiu sveikatos priežiūros lygiu.
„Mums sako, jei norite, galite padėti ligoninei. Mes padėsime per rezidentus, kurie įstaigoje išdirbę, kol gaus gydytojo specialisto licenciją, labiau susipažins su jos aplinka, mikroklimatu ir priims sprendimą, ar nori toliau ten dirbti“, – viliasi Savivaldybės atstovė.
Priminusi, kad ligoninė yra regiono gydymo įstaiga, ji pasakojo, kad kreipėsi į apskrities savivaldybes, siūlant prisidėti prie trūkstamų specialistų pritraukimo programos ligoninei, tačiau gavo atsakymą, kad jie rūpinasi savo gydymo įstaigomis, kurių steigėjai yra.
„Gydytojų yra tiek paruošiama, kiek paruošiama. Dalis jų išvyksta dirbti į užsienį, nors valstybė finansavo jų studijas. Jau seniai kalbama, kad turėtų būti įpareigojimas gydytojams už studijas atidirbti kažkurioje gydymo įstaigoje. Tai iškart sulaukia pasipriešinimo: kur teisė rinktis? Užburtas ratas. Visi supranta, bet niekas nežino, kaip padaryti geriau“, – apgailestavo V. Palčiauskienė.
Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas trūkstamų sveikatos specialistų pritraukimo tvarkos pokyčiams pritarė vienbalsiai.
Siūlą duoda, o mezginys priklauso nuo pačių įstaigų
Komitete politikai teiravosi, ar vis daugiau besisteigiant privačių klinikų nebus taip, kad Savivaldybės poliklinikose šeimos gydytojai liks be darbo. V. Palčiauskienė pripažino, kad sveikatos priežiūros įstaigose migravimas vyksta, tačiau kol kas poliklinikose pacientų stygiaus nejaučiama. Juolab kad jose prisirašė nemaža dalis karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Be to, Savivaldybė išmokas ketina skirti ne tik savo įstaigų gydytojams, bet ir privačių pirminio lygio ambulatorinių įstaigų trūkstamiems gydytojams. Svarbu, kad jos būtų sudariusios sutartis su Teritorine ligonių kasa, o paslaugos gyventojams būtų nemokamos.
V. Palčiauskienė pažymėjo, kad tik labai nedaug privačių įstaigų teikia informaciją, kiek ir kokių specialistų jiems trūksta. Iki šiol yra skyrę išmokas tik dviejų privačių įstaigų gydytojams. Finansavimo sutartis pasirašantys gydytojai turi įsipareigoti dirbti vienu etatiniu krūviu vienerius arba trejus metus, o atvažinėjantys į privačias įstaigas specialistai dažniausiai visu krūviu nedirba.
„Mes duodame galimybę prisitraukti specialistų. Bet jau pačių įstaigų darbas juos išlaikyti – sukurti tinkamas darbo sąlygas, tinkamą mikroklimatą, tinkamą kolektyvą. Mes tą siūlą duodame. Tiek savo pavaldžioms įstaigoms, tiek ligoninei. Toliau viskas priklauso nuo mezgėjo. Gavęs siūlą gali tvarkingai nusimegzti megztinį, dirbti atsakingai ir pareigingai, ir tavo megztinis bus gražus. Bet jei neinvestuosi, nekreipsi dėmesio, kas vyksta įstaigos viduje, tavo megztinis bus šleivas ir kreivas. Galų gale tą siūlą nutrauksi ir viskas iširs“, – vaizdingai kalbėjo apie įstaigų vaidmenį, pritraukiant trūkstamų specialistų.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas pakomentavo situaciją: „Skatinamoji finansinė priemonė yra svarbus veiksnys specialistams apsispręsti, tačiau ji nėra lemiamas kriterijus, renkantis gydymo įstaigą ar miestą. Kiti Lietuvos didmiesčiai tokios paramos neteikia, tačiau tai netrukdo jiems pritraukti specialistų, nes žmonės dažniausiai renkasi miestą kaip ilgalaikę darbo ir gyvenimo vietą, vertindami jo perspektyvumą, saugumą, patrauklią aplinką bei gyvenimo kokybę. Jei šių veiksnių trūksta, jokios išmokos nesulaikys specialistų nuo išvykimo į kitus miestus ar užsienį. Todėl būtina žiūrėti kompleksiškai – ne tik į finansines paskatas, bet ir gerinti miesto patrauklumą, kuriant palankesnę infrastruktūrą bei įvertinant visus kitus veiksnius.
Šiame kontekste norisi priminti lietuvių liaudies patarlę: „Kito akyje ir krislą pastebi, o savo – net ir rąsto nemato.“ Mikroklimatą bet kurioje įstaigoje kuria žmonės – visas kolektyvas kompleksiškai tampa bentra įstaigos kultūros visuma. Užtenka vieno negatyviai nusiteikusio asmens, ir net pati palankiausia kuriama ir puoselėjima atmosfera gali būti sugadinta. Nuoširdžiai galiu pasidžiaugti, kad tokių atvejų ligoninėje mažėja. Didžioji dauguma kolektyvo narių yra puikūs specialistai, o darbo sąlygos, priemonės, infrastruktūra nuolat gerėja. Tai pastebi ne tik esami darbuotojai, bet ir užsienio specialistai, atvykstantys atlikti praktiką, kurie vis aktyviau renkasi mūsų ligoninę ne dėl finansinių išmokų, o dėl profesinių galimybių ir darbo kokybės.“
Ligoninė skubios medicinos pagalbos kabineto nesteigia
V. Palčiauskienė pabrėžė, kad šeimos gydytojų trūkumo problemą dar labiau išryškino nuo šių metų pradžios ministerijos iškeltas įpareigojimas įsteigti skubios medicinos pagalbos kabinetus. Jame šeimos gydytojo komanda turi dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis mažiausiai po 6 valandas. Toks kabinetas, priimantis visus miesto gyventojus, atidarytas Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre. Miesto šeimos gydytojai nesutinka dirbti savaitgaliais, nes ir taip turi padidintus krūvius. Šiuo metu į Šiauliuose atidarytą skubios medicinos pagalbos kabinetą dirbti važinėja du medicinos gydytojai iš Kauno.
Nors šiame kabinete medikai ir taip gauna padidintą darbo užmokestį už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, Savivaldybės taryba balandžio pradžioje greičiausiai skirs papildomas vienkartines išmokas: gydytojams – 7 000 eurų, slaugytojams – 3 500 neatskaičius mokesčių. Reikalavimas – dirbti ne trumpiau nei vienerius metus.
Atidaryti skubios medicinos pagalbos kabinetus ministerija įpareigojo tik 5 didžiųjų miestų savivaldybes. Kitoms savivaldybėms – tik rekomenduoja. Kol kas be Šiaulių tokį kabinetą įsteigė tik Vilnius, tačiau jis atidarytas Santariškių ligoninėje, nes ji turi pirminio lygio licenciją. Šiaulių savivaldybė siūlė tokį variantą Šiaulių ligoninei, bet ši nesutinka.
„Būtų racionalu tokį kabinetą steigti ligoninėje. Konsultacinėje poliklinikoje savaitgaliais daug tuščių patalpų. Laboratorijos, specialisto konsultacijos – viskas vietoje. Dabar pacientas atvyksta į kabinetą, laukia, paaiškėja, kad būklė sunkesnė, nei manyta, jam reikia važiuoti į ligoninę ir vėl laukti kelias valandas. Vilniaus būdas – racionaliausias“, – pažymėjo Tarybos narys gydytojas Valdimaras Svalbonas.
Jam pritarė ir V. Palčiauskienė, pridūrusi, kad iki šių metų pradžios ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyrius ir teikė tokias paslaugas. Naujųjų kabinetų tikslas – nukrauti nuo ligoninės priimamojo lengvesnės būklės pacientus. Tačiau, anot vedėjos, kad toks kabinetas būtų atidarytas ligoninės patalpose, jos vadovai nesutinka.
„Jei ši funkcija teisės aktuose numatyta tvarka būtų pavesta ligoninei, be abejonės, dėtume visas pastangas tokį kabinetą įkurti. Vis dėlto teisės aktuose šiuo metu numatyta, kad šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamos paslaugos turėtų būti užtikrinamos pirminės sveikatos priežiūros grandyje ir už skubiosios ambulatorinės pagalbos organizavimą atsakingi yra sveikatos centrai – Šiaulių miesto centro poliklinika ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras. Respublikinė Šiaulių ligoninė yra kaip antrinio lygio gydymo įstaiga ir negali steigti šių kabinetų, nes tam neturime licencijos“, – paaiškino ligoninės vadovas M. Pauliukas.
