Naujausios
Sprendimų dėl paminklo peripetijos
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis spaudos konferencijoje ištraukė 1998 metų balandį Šiaulių miesto savivaldybės pasirašytą susitarimą su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Lietuvos laisvės kovų sąjūdžiu dėl atminimo paminklo statybos Prisikėlimo aikštėje. Pasak Administracijos vadovo, paminklo statybos idėją parėmė ir 1998 metų birželio 18 dieną priimtas Tarybos sprendimas.
A. Bartulis perskaitė, kad pagal susitarimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) įsipareigojo dalyvauti rengiant ir finansuojant paminklo projektavimo konkursus, taip pat – skirti lėšų paminklo statybai. Administracijos vadovas priekaištavo, kad LGGRTC savo pažado neįgyvendino.
Administracijos direktorius nutylėjo, kad tuo metu paminklui pastatyti buvo skirta apie trečdalis milijono litų. Apie tai neseniai socialiniuose tinkluose priminė tuo metu paminklo statybos komisijai vadovavusi buvusi Tarybos narė Virginija Ladietienė. Tačiau, kaip ir dabar, taip ir tuometiniai politikai ilgai ginčijosi dėl aikštės pavadinimo, paminklo, jo vietos ir per kelerius metus šiuos pinigus prarado.
2006 metais miesto Taryba priėmė naują sprendimą: „Pastatyti paminklą Tautos laisvei Prisikėlimo aikštėje ir ją sutvarkyti“.
Buvo nuspręsta pavesti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti paminklo Tautos laisvei statybą Prisikėlimo aikštėje ir jos tvarkymą, numačius vietą paminklo statybai. Administracijos direktorius įpareigotas organizuoti paminklo statybos ir aikštės sutvarkymo idėjos konkursą, paminklo statybos ir aikštės sutvarkymo projekto parengimą ir jo įgyvendinimą. Tuo pačiu sprendimu 1998 metų Tarybos sprendimas pripažįstamas nebegaliojančiu.
2006 metų Tarybos sprendimas galioja ir šiandien, tačiau jis nevykdomas. 2015 metų balandį prie Šiaulių vairo stojus merui Artūrui Visockui, jau kitą mėnesį buvo priimtas sprendimas pritarti projektavimo užduočiai, skirtai Šiaulių miesto centrinės dalies – Prisikėlimo aikštės su prieigomis sutvarkymo idėjos konkursui ir techniniam projektui parengti.
Projektavimo užduotyje rašoma: „Konkurso dalyviai neprivalo laikytis detaliajame plane nustatytos paminklo (Tautos laisvei – aut. past.) vietos ir kompozicinio sprendinio. Konkursantai privalo pasiūlyti savitą ir originalų kompozicinį sprendimą, respektuojantį šalies ir miesto istoriją bei patirtis.“ Taip pat nurodoma, kad konkurso dalyviai privalo vadovautis 2006 metų birželio 29 dienos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl paminklo statybos Prisikėlimo aikštėje“.
Procesas prasidėjo. Meras tuomet miestui vadovauti subūrė, kaip pats sakė, „dream team“ (svajonių komandą). Jai priklausė ir konservatoriai, siekę kuo greičiau Prisikėlimo aikštėje pastatyti paminklą. Tačiau greitai svajonių komanda subyrėjo, konservatoriai pasitraukė į opoziciją ir tapo asmeniniais mero priešais. Paminklas merui tapo nebeaktualus.
Kadangi rekonstravus Prisikėlimo aikštę skvere prieš Savivaldybę buvo numatyta vieta paminklui Tautos laisvei, pastatytas postamentas, prie paminklo idėjos vėl grįžta 2018 metais. Tuomet vyko trys idėjų konkursai, konferencijos. Visam šiam procesui Savivaldybė samdė privačią įmonę, kuriai už darbą mokėjo dešimtis tūkstančių eurų. Paskutinio Savivaldybės skelbto konkurso pagal labai konkrečius reikalavimus (obeliskas) nugalėtojas parengė techninį projektą, už kurį Savivaldybė jam sumokėjo 12 tūkstančių eurų, o už jo ekspertizę – dar per 18 tūkstančių eurų. Iš viso su visomis premijomis konkursų pirmų trijų vietų laimėtojams Savivaldybė paminklo idėjų konkursams išleido per 72 tūkstančius eurų.
Pinigų šiauliečiai „sumetė“ per mažai
A. Bartulis priminė, kad klausimas, ar statyti paminklą, kilo po to, kai parengus techninį projektą paaiškėjo, kad jo statyba kainuos ne 190 tūkstančių eurų, kiek buvo skyrusi Savivaldybė, o dvigubai daugiau.
Savivaldybė spalio mėnesį paskelbė, kad atidaro sąskaitą, į kurią miestiečiai ar net visos Lietuvos gyventojai galėtų aukoti lėšas paminklo statybai. Antradienį Administracijos direktorius reziumavo, kad per pusmetį paminklo statybai 29 juridiniai ir fiziniai asmenys paaukojo 3 279,77 euro.
„Tai rodo, kad kvietimas bendruomenei išsakyti poziciją piniginiu prisidėjimu nesulaukė plataus palaikymo ne tik Šiaulių miesto, bet ir visos šalies mastu. Nes tai yra Tautos laisvės paminklas, o tauta nesibaigia ties Šiaulių miesto teritorija“, – dėstė Administracijos direktorius.
Tik jis nepaaiškino, kaip taip atsitiko, kad šiauliečiai pagalbai ukrainiečiams per gerą mėnesį surinko 130 tūkstančių eurų, o kovoms už tautos laisvę įamžinti – vos 3 tūkstančius per pusmetį. Pirmuoju atveju Savivaldybės vadovai ragino miestiečius aukoti lėšas, kalbino verslo įmones, Savivaldybės įmones, kvietė tai daryti asmeniniu pavyzdžiu. Šiuo atveju – tyla. Formalumas atliktas – sąskaita atidaryta. Kuo mažiau apie ją kas girdės, tuo geriau, nes Savivaldybė po 10 metų trukusio proceso paminklo nebenori.
Beje, pridėjus tuos konkursams ištaškytus 72 tūkstančius eurų, ne tiek jau daug paminklui ir betrūktų.
Savivaldybės administracijos direktorius spaudos konferencijoje pranešė, kad ketina kreiptis į miesto Tarybą, prašydamas priimti politinį sprendimą, kaip Administracijai elgtis šioje situacijoje toliau.
