Naujausios
Žmogus orkestras
S. Ušinskas gimė 1905 metų liepos 20 dieną Pakruojyje. Būsimo dailininko pažintis su menu prasidėjo vaikystėje, lankantis baronų fon Ropų dvare, kuriame tarnavo S. Ušinsko senelis.
Kelerius metus su tėvais S. Ušinskas praleido JAV. 1920–1921 metais mokėsi Linkuvos progimnazijoje, 1921–1925 metais – Šiaulių valstybinėje gimnazijoje, gyveno moksleivių ir studentų draugijos „Žiburėlis“ bendrabutyje, buvo šios organizacijos stipendininkas.
Mokslus tęsė Kauno meno mokykloje, 1929–1931 metais Paryžiuje studijavo Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, Académie Moderne, Juliano akademijoje.
Dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (iki 1940 metų Kauno meno mokykla, nuo 1951 metų – Lietuvos dailės institutas), Kauno politechnikos institute, Vilniaus inžineriniame statybos institute.
Mirė 1974 metais Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.
S. Ušinskas daug kur buvo pirmeivis: Lietuvos profesionalaus lėlių teatro įkūrėjas ir lietuvių animacijos pradininkas. 1936 metų gegužės 6 dieną Kaune, „Metropolitain“ kino teatre, buvo parodytas premjerinis marionečių spektaklis „Silvestras Dūdelė“. Nuo tada ši diena minima kaip profesinė lėlininkų šventė.
S. Ušinskas – pirmo garsinio marionečių animacinio filmo „Storulio sapnas“ (1938) kūrėjas.
Dailininkas sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų Valstybės teatro spektakliams, o Viljamo Šekspyro komedijai „Dvyliktoji naktis“, Balio Dvariono baletui „Piršlybos“ (pastatyti 1933 metais) kurti scenografijos eskizai 1937 metų pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanoti Aukso medaliu.
S. Ušinskas laikomas ir šiuolaikinio Lietuvos vitražo tėvu, ištobulinusiu šią technologiją.
Balandžio 17 dieną Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.
„Šios ilgai ir kruopščiai rengtos parodos atidarymą mūsų muziejuje pavadinčiau nacionalinės svarbos įvykiu“, – įvertino LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Šiandien vieną žymiausių XX a. lietuvių dailininkų Stasį Ušinską galėtume vadinti „žmogumi orkestru“. Vitražistas, grafikas, tapytojas, scenografas, teatro dailės kūrėjas – tai sritys, kuriose ryškų pėdsaką paliko ši unikali ir novatoriška asmenybė, gebėjusi sujungti lietuvišką mokyklą ir Vakarų Europos avangardinio meno pasiekimus. Parodos pavadinimas „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ lakoniškas ir aiškus, bylojantis apie visapusišką menininką, neiškeliant į pirmą planą nė vienos meno šakos, prie kurios prisilietė S. Ušinsko talentas“, – šiais žodžiais parodą pristatė LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė.
Retrospektyvinėje parodoje galima išvysti tapybos darbų, vitražų ir jų eskizų, marionečių ir jų rentgenogramų, scenografijos ir teatro kostiumų eskizų. Parodą papildė išskirtiniai archyviniai kadrai, lėlinės animacijos filmas „Storulio sapnas“, specialus dokumentinis filmas apie S. Ušinsko kurtus vitražus Lietuvos bažnyčioms.
Parodą lydės viešos paskaitos, mokomoji-pažintinė programa: edukacijos, specialios kūrybinės dirbtuvės ir demonstracijos su kviestiniais lektoriais.
Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Vilniuje veiks iki rugsėjo 14 dienos.
Pokalbis su Pakruojo rajono savivaldybės vicemeru Virginijumi KACILEVIČIUMI.
Jubiliejinė programa
– LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje pristatyta paroda, skirta S. Ušinskui, į atidarymą vyko ir Pakruojo atstovai. Kokius įspūdžius parsivežėte?
– Paroda – ryškus akcentas. Didžiulė, dirbo didelė komanda. Džiugina tai, kad paroda veiks ilgą laiką – penkis mėnesius, ačiū Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniam direktoriui dr. Arūnui Gelūnui ir visai komandai.
Vilniečiai yra išlepinti parodų atidarymų, bet susirinko tikrai daug žmonių – ir iš aplinkos, ir Stasio Ušinsko šeimynykščių, Dailės akademijos studentų, dėstytojų, animacinių filmų kūrėjų. Parodą organizavo Ramutė Rachlevičiūtė ir jos komanda: įdėta širdis, įdėta daug darbo ir tai labai jautėsi.
S. Ušinsko asmenybė ypatinga, tiek daug kūrybinių briaunų – scenografija, vitražai, dailė, kostiumai, marionetės – tokio kito Lietuvoje nėra, meno gildijos atstovai tai puikiai žino.
– Kada prasideda S. Ušinsko jubiliejinių metų minėjimas Pakruojyje?
– Jubiliejinių renginių pradžia laikau kovo 12 dieną vykusias Vilniaus dailės akademijos dienas Pakruojyje. Vyko konferencija, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Pakruojo rajono savivaldybės ir Vilniaus dailės akademijos. Atvažiavo rektorius, dėstytojai, ta pati Ramutė Rachlevičiūtė. Apsitarėme, kur ir ką darome, kalbėjome ir apie parodą Vilniuje, ir apie mūsų parodas, pasidalijome darbo sferomis.
Antras dalykas – Taryba priėmė sprendimą centrinėje miesto dalyje, tarp Vytauto Didžiojo ir Dariaus ir Girėno gatvių esančiai aikštei suteikti Stasio Ušinsko vardą. Teisiškai popieriai sutvarkyti, bet oficialiai atidarysime liepos 18 dieną, minint S. Ušinsko gimtadienį.
– Kokia numatyta tolesnė jubiliejinių S. Ušinsko metų programa?
– Gegužės 6 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje vyks marionetės „Storulis“ kopijos, sukurtos žymių meistrų, pristatymas. Vyks vakaras „Nuo S. Ušinsko sapnų iki šiuolaikinės Lietuvos animacijos realijų“.
Gegužės 6 diena yra Lėlių teatro gimtadienis, dvi dienas stoginėje Pakruojyje organizuojama tradicinė lėlių teatrų šventė.
Tarp gegužės ir liepos mėnesių numatėme vitražo simpoziumą, tikslios datos dar nesame nustatę. Atvažiuotų Vilniaus dailės akademijos studentai su savo vadovu.
Birželio 6 dieną trijose erdvėse – Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje, Pakruojo sinagogoje, Pakruojo spaustuvėje – atidarysime jubiliejinę parodą „Kūrybos genas. Stasiui Ušinskui – 120“, bus mestos visos pajėgos. Dabar darbuojasi profesionalai, sprendžia, kaip įkurti erdves, kokius darbus atvežti, kaip pristatyti. Paroda veiks iki rugsėjo 27 dienos.
Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje organizuosime akmens skulptorių simpoziumą. Treti metai į dolomito karjerą suvažiuoja skulptoriai, pernai jis jau buvo tarptautinis, atvyko latvių. Šį simpoziumą dedikuosime Stasiui Ušinskui.
Paskutinį rugpjūčio savaitgalį vyksta Pakruojo miesto šventė. Rugpjūčio 30 dieną miesto turgavietėje organizuosime stilizuotą „Storulio turgų“ – pagal marionetės pavadinimą. Yra garsus S. Ušinsko paveikslas „Kaimiečiai turguje“, jį buvome atsivežę ir demonstravome Pakruojyje. Bandysime pritraukti bendruomenių ir padaryti tikrą senovišką S. Ušinsko laikų turgų.
Rugsėjo 26 dieną Pakruojo dvare esame numatę jubiliejinę baigiamąją konferenciją.
O spalio 6 dieną važiuosime į Seimą. Vitražo galerijoje pristatysime parodą, skirtą S. Ušinsko 120-mečiui.
Pakruojo M. K. Čiurlionis
– Ar jubiliejiniais metais bus išleista monografija, skirta S. Ušinskui?
– Yra parengta didžioji dalis R. Rachlevičiūtės monografijos. R. Rachlevičiūtės monografijos yra išskirtinis dalykas, įvykis Lietuvoje.
Lieka „smulkmena“ – susirinkti iki galo lėšas. Bet monografija bus, kelio atgalios nėra. Ar bus šiemet – 50/50. Pažadėti tikrai negaliu.
Monografijoje bus atspindėtos visos S. Ušinsko darbų sritys. Kruopštus, be galo didelis darbas jau padarytas. Miltų yra, reikia duoną iškepti.
– Kokia situacija su S. Ušinsko vaikystės namais Pakruojyje?
– Gimtojo namo nebėra. Kai buvo viena iš jubiliejinių S. Ušinsko datų, tuomet buvę rajono vadovai, Kultūros skyrius, „Žiemgalos“ draugija prisidėjo – padarė bareljefą, koplytstulpį-stogastulpį, medinį atminimo ženklą prie namo, kuris buvo arčiausiai vietos, kurioje stovėjo S. Ušinsko namas.
Buvo įrengtas S. Ušinsko memorialinis kambariukas, mums, kaip buvę rajono vadovai besididžiuotų, buvo gėda jį parodyti. Ir kai „gūglas išmesdavo“ tą kambarėlį, nors skradžiai žemę prasmek.
Buvome prisižadėję, kad S. Ušinską pagerbsime, kaip priklauso.
– Kaip dabar įprasmintas, populiarinamas S. Ušinsko atminimas Pakruojyje, ką gali pamatyti atvykę turistai, miesto svečiai, besidomintys jo gyvenimu ir kūryba?
– Stoginėje yra memorialinis S. Ušinsko kambarys, interaktyvūs stendai. Pagarba jau derama. Įsteigėme Pakruojo muziejų, kol kas yra tik juridinis asmuo, gimimo, vystymosi stadijoje. Viena iš mūsų muziejaus kertinių veiklos krypčių turėtų būti S. Ušinsko palikimo viešinimas, garsinimas, saugojimas.
S. Ušinską pristatome Savivaldybės svetainėje. Mūsų, pakruojiečių, gidų draugija, bendradarbiaudama su muziejumi, biblioteka, yra parengusi programas, vedamos ekskursijos.
Turime daug darbų, svajonių. Dalios Bardauskienės mintis yra padaryti simbolinį S. Ušinsko kelią, sakykime, nuo stoginės iki dvaro su „sekretais“, vitražais sienose ar šaligatviuose, bet čia jau ne šių metų perspektyvos. Ieškome miniatiūrinių erdvelių, nerimstame, yra gatvelių, užkaboriukų, kurie galėtų tarnauti vitražams populiarinti.
Po jubiliejinių metų žiūrėsime toliau – nepamiršime. Jonas Nekrašius mėgsta sakyti: „Pakruojis–Šiauliai–Paryžius–Amerika“, yra svajonių aplankyti vietas, kur S. Ušinskas mokėsi, gyveno Paryžiuje.
Nepamirškime, kad Pakruojo rajone dar yra Akmenėlių dvaras, jis irgi skiria dėmesio S. Ušinskui.
– Ką apskritai Pakruojui reiškia S. Ušinsko asmenybė?
– Pakruojis yra dolomito, gerų derlių, kviečių ir visokių žemės ūkio produktų kraštas. Bet visgi didžiausias pasididžiavimas – žmonės, o jų mes turime tikrai ne vieną, ne du ir ne tris. Turime ir Henriką Radauską, kurio jubiliejus Pakruojo sinagogoje buvo minimas balandžio 22 dieną, turime T. Grotusą, J. Juzeliūną ir kitus.
Bet S. Ušinskas visa galva išskirtinis. Ką Druskininkams reiškia M. K. Čiurlionis, tą patį Pakruojui reiškia S. Ušinskas, galėčiau ir taip palyginti, tai mūsų tapatybė.
Sako, kas yra Pakruojis? Pakruojo dvaras. O meno pasaulyje – vitražo, lėlių, scenografijos – kas yra Pakruojis? Tai yra Stasys Ušinskas. Šito negalime nebranginti, mums tai labai daug reiškia.
