Naujausios
Apie tai, kaip stresas ir gyvenimo ritmas Vilniuje veikia mūsų žarnyno sveikatą, kalbamės su proktologu Mantu Drungilu, kuris kasdien konsultuoja pacientus, kenčiančius nuo įvairiausių žarnyno problemų – nuo paprasto diskomforto iki rimtų uždegiminių ligų. Gydytojas pastebi, kad žarnyno problemos nėra vien mitybos ar genetikos pasekmė. Stresas čia atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei dauguma mūsų įsivaizduoja.
Kodėl žarnynas – tavo antrosios smegenys?
Moksliškai įrodyta, kad žarnynas ir smegenys glaudžiai susiję per vadinamąją žarnyno-smegenų ašį. Tai reiškia, kad emocijos, įtampa, nerimas ir net trumpalaikiai streso protrūkiai tiesiogiai veikia žarnyno veiklą. Kai Vilniaus gatvėse kasdien susiduri su spaudimu, terminų laikymusi, nuolatiniu informacijos srautu – tavo kūnas tai suvokia kaip potencialią grėsmę ir reaguoja pagal evoliuciškai susiformavusius mechanizmus.
„Stresas organizme sukelia kortizolio – streso hormono – išsiskyrimą, o tai turi tiesioginį poveikį žarnyno judrumui, kraujotakai ir net žarnyno mikrobiomui," – aiškina Mantas. „Tai reiškia, kad stresinėse situacijose žarnynas gali pradėti veikti per greitai arba per lėtai, atsiranda vidurių užkietėjimas, spazmai, net skausmas ar hemorojus“.
Vilnius – miestas, kuriame stresas ir sėdėjimas keliauja išvien
Šiandien vis daugiau žmonių Vilniuje dirba sėdimą darbą – biuruose, kavinėse, net namuose. Ilgos valandos prie kompiuterio, nuolatinis terminų spaudimas ir mažas fizinis aktyvumas sukuria tobulą audrą žarnyno problemoms.
Proktologas Vilniuje dažnai mato pacientus, kurie ne tik jaučia diskomfortą žarnyne, bet ir skundžiasi hemorojaus paūmėjimais, analinėmis įplėšomis ar uždegimais ir visai ne dėl prastos mitybos, o dėl lėtinio streso.
„Žarnynas labai jautriai reaguoja į emocinius veiksnius, o kai pridedame fizinį neveiklumą, gauname situaciją, kurioje uždelstas maisto judėjimas per žarnyną tampa norma," – sako gydytojas.
Emocijos, kurios tiesiogine prasme „nusėda“ žarnyne
Stresas paveikia ne tik fiziologiją, bet ir mūsų mikrobiomą – gerųjų bakterijų balansą žarnyne. Kai šis balansas sutrinka – sumažėja imunitetas, didėja uždegiminių procesų rizika, o visa tai gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo nuovargio iki lėtinių žarnyno sutrikimų.
Vilniaus proktologai pastebi, kad netgi pacientai, kurie laikosi sveikos mitybos – susiduria su šiais sutrikimais, jei jų gyvenime dominuoja stresas.
„Žmonės kartais stebisi – valgo sveikai, judesio šiek tiek turi, bet žarnynas vis tiek rodo savo kaprizus. Dažnai tai būna streso pasekmė. Ir kai mes išmokstame mažinti streso lygį – pagerėja ir žarnyno funkcija," – dalinasi proktologas.
Proktologo įžvalgos – kaip grąžinti ramybę žarnynui?
Vilniuje gyvenimas intensyvus, bet proktologai siūlo ne tik gydymą, bet ir praktinius sprendimus, kurie padeda suvaldyti streso poveikį žarnynui. Gydytojas pabrėžia, kad pirmiausia reikia grįžti prie bazinių dalykų – sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, rasti laiko trumpoms pertraukoms, net jei jos trunka vos kelias minutes. Net trumpi pasivaikščiojimai ar sąmoningas kvėpavimas gali turėti didelį poveikį žarnyno sveikatai.
Be to, urologas ar proktologas dažnai rekomenduoja papildyti mitybą probiotikais, kurie padeda atkurti žarnyno mikrobiomą, ypač po ilgesnio streso laikotarpio. Žarnyno sveikatai svarbus ir pakankamas skysčių kiekis – dehidratacija, kuri dažnai atsiranda dėl streso, dar labiau apsunkina žarnyno veiklą ir gali prisidėti prie užkietėjimo.
Žarnynas yra tavo streso barometras. Kai gyvenimo ritmas greitas – organizmas siunčia signalus per žarnyną. Kartais tai diskomfortas, kartais skausmas, o kartais – rimtos proktologinės problemos, kurios reikalauja gydytojo įsikišimo. Proktologas pabrėžia, kad kūno siunčiamų signalų ignoruoti neverta, nes žarnyno sveikata tiesiogiai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę būklę.