Naujausios
Esminis šių dviejų fasadų skirtumas slypi jų konstrukcijoje. Vėdinamojo tipo sistemose tarp šiltinamosios medžiagos ir apdailos paliekamas oro tarpas, jis užtikrina oro cirkuliaciją ir leidžia efektyviau pašalinti drėgmę. Dažniausiai šios apdailos gaminamos iš standžiųjų medžiagų – plokščių, lentelių ar modulių. O tinkuojamo tipo fasado danga formuojama tiesiai ant šilumos izoliacijos sluoksnio, naudojant tam skirtus statybinius mišinius.
„Tinkuojant ir įrengiant vėdinamą fasadą naudojama ne viena medžiaga, bet ir įvairūs tarpiniai elementai: tvirtinimo karkasai, klijai, membranos, armavimo tinkleliai. Visa tai turi veikti kaip vientisa sistema, todėl negalima pasirinkti karkaso neįvertinus apdailos plokštės svorio, nes konstrukcija gali neatlaikyti. Ne mažiau svarbu suderinti skirtingų mišinių sudėtį, nes priešingu atveju jie gali nesukibti“, – aiškina Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jurgita Černeckienė.
Paruošimo darbai ir atsparumas aplinkai
Kaip pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ekspertas Rimas Kalvaitis, tinkuojamiems fasadams reikalingas itin atsakingas sienų paruošimas. Prieš atliekant darbus būtina nuvalyti nešvarumus, dezinfekuoti paviršius, kokybei užtikrinti būtina laikytis su oru susijusių sąlygų – darbus geriausia atlikti esant nuo +5 iki +30 laipsnių temperatūrai, jei ji žemesnė, rekomenduojama naudoti cheminius priedus. Taip pat reikėtų vengti kritulių ir tiesioginės kaitros, apsaugant pastolius plėvele ar tinkleliu.
Vėdinamus fasadus galima montuoti ir šaltesniu oru. Dar vienas jų privalumas – galimybė lengviau ištaisyti sienų nelygumus, pasitelkiant metalinius profilius. Tokia sistema labiau tinka senesniems ar nelygių sienų pastatams.
„Vėdinamus fasadus galima įrengti net ir esant neigiamai oro temperatūrai. Kitas privalumas – paprastesnis nelygumų kompensavimas naudojant metalinius profilius. Vis dėlto prieš montavimą būtina įvertinti pagrindo tvirtumą, kad būtų pasirinkti tinkami tvirtinimo elementai. Dėl šių ypatybių vėdinami fasadai ypač tinka senesniems ir nelygiai sumontuotiems ar sumūrytiems pastatams. Be to, jie pasižymi didesniu atsparumu smūgiams, o prireikus remontuoti – užtenka pakeisti tik pažeistas dalis“, – sako R. Kalvaitis.
Reikia įvertinti estetiką ir emocinį poveikį
Pasak architekto Vytauto Buinevičiaus, negalima užmiršti ir fasado estetinės išraiškos, kuri nėra tik vizualinis aspektas – ji tiesiogiai veikia gyventojų emocinę savijautą. Fasadas sukuria pirmąjį įspūdį apie pastatą ir prisideda prie kasdienio gyvenimo kokybės. Į tai ypač svarbu atsižvelgti renkantis spalvas.
„Margi, ryškiaspalviai fasadai dažnai iškrenta iš aplinkos konteksto, primena komercines reklamas ir ilguoju laikotarpiu greičiau atsibosta. Ilgaamžiškumą ir kokybę dažniausiai užtikrina natūralių, gamtiškų spalvų bei medžiagų pasirinkimas. Net minimalistinis sprendimas gali būti estetiškai vertingas, nes pats pastatas jau turi architektūrinių detalių: langus, balkonus, lodžijas, kurie sukuria vizualinę įvairovę ir gylį. Tai natūrali fasado estetika, kuri laikui bėgant išlaiko vertę ir aktualumą“, – dalinasi architektas Vytautas Buinevičius.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 579964
