Naujausios
Išlaidos – per 80 000 eurų
Teismo sprendimu, Respublikinė Šiaulių ligoninė gydytojui J. Biručiui privalo sumokėti 48 384,44 euro kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo gydytojo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Teismas taip pat konstatavo, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija J. Biručiui nepagrįstai nesumažino darbo krūvio nuo 0,5 iki 0,1 etato, ko medikas pageidavo, todėl įpareigojo tai padaryti vos sugrąžinus į buvusias pareigas.
Bylą pralaimėjusiai ligoninei taip pat teks kompensuoti J. Biručio patirtas bylinėjimosi išlaidas – beveik 3 000 eurų. Dar sumokėti ir 1 173 eurų žyminį mokestį valstybei.
Įskaičiuojant tai, kad ligoninė ją gynusiai advokatei ir jos padėjėjai už atstovavimą teisme paklojo per 30 000 eurų, bendros Respublikinės Šiaulių ligoninės išlaidos, pirmos instancijos teismui priėmus nutartį, siekia daugiau negu 84 000 eurų.
Argumentai ir įvertinimai
Šis teisminis procesas Respublikinei Šiaulių ligoninei kainavo didelius pinigus, kuriuos ji galėjo išleisti naudingai, kad ir diagnostinei įrangai, pavyzdžiui, moderniam endoskopiniam ultragarso aparatui, kurio prašė diagnostinius tyrimus ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje atliekantis gastroenterologas J. Birutis.
Šio mediko nesutarimai su minėta ligonine prasidėjo pernai spalį, kuomet J. Birutis į administraciją kreipėsi, prašydamas jam sumažinti darbo krūvį. To priežastis – mažamečiai vaikai.
Darbo krūvio sumažinimo priežastimi J. Birutis įvardijo ir tai, kad ligoninė neišpildė savo pažado – Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus neaprūpino per 150 000 eurų kainuojančiu endoskopinio ultragarso aparatu, kurį buvo įsipareigojusi nupirkti pirmaisiais 2024 metų mėnesiais.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas gydytojo prašymą sumažinti krūvį atmetė. 2024 metų lapkričio 4 dieną jis pasirašė įsakymą, kuriuo darbo sutartis su gydytoju buvo nutraukta.
M. Pauliukas vėliau sakė, kad minėtas endoskopinio ultragarso aparatas, kokio pageidavo J. Birutis, ligoninei nėra būtinas, esą gastroenterologo konsultacijoms turimos įrangos visiškai pakanka.
J. Birutis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ji, išnagrinėjusi darbo bylą, šių metų sausio 16 dienos sprendimu tenkino prašymą neteisėta pripažinti tik priverstinę pravaikštą – apie kitus galimus pažeidimus, apie kuriuos buvo informavęs medikas, nė žodžio.
Gydytojas nesustojo ir kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas neteisėtais pripažinti Šiaulių ligoninės sprendimus, kuriais jam pageidaujant nebuvo sumažintas darbo krūvis ir nutraukta darbo sutartis. J. Birutis taip pat pateikė prašymą sugrąžinti jį į buvusias pareigas, priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas.
Prasidėjus teisminiam procesui, Respublikinė Šiaulių ligoninė su J. Biručio ieškiniu nesutiko, esą jis nepagrįstas, tad taip pat pageidavo iš ieškovo prisiteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Išsakyta nuomonė, kad teismui paminėtais reikalavimais J. Birutis bando daryti spaudimą buvusiam darbdaviui (Respublikinei Šiaulių ligoninei), taip siekdamas išvengti 2019 metų spalio 17 dieną sudarytos Medicinos rezidentūros studijų finansavimo sutarties vykdymo ir sumokėtos sumos – 16 000 eurų – grąžinimo, nes pažeidė įsipareigojimą ligoninėje atidirbti 10 metų.
Anot ligoninės, kelis kartus teiktame prašyme sumažinti darbo krūvį, gydytojas J. Birutis neįvardijo to priežasties – šeiminių aplinkybių, todėl esą pats kaltas dėl to, kad darbo krūvis jam nebuvo sumažintas pagal galiojančias Darbo kodekso normas.
Pasigesta bendradarbiavimo
Civilinę bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovų teiginio, esą nebuvo žinoma, kad medikas turi mažamečių vaikų, nepripažino pagrįstu. Teismo nuomone, ligoninė neieškojo kompromiso, nesistengė išsiaiškinti visų priežasčių, susijusių su prašymu sumažinti medikui darbo krūvį. Esą jeigu būtų mėginta išsiaiškinti, būtų išsiaiškinta, kad priežastis – ne tik neaprūpinimas reikalinga diagnostikos įranga, bet ir šeiminė.
Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas J. Birutis prašė sumažinti darbo krūvį, atsižvelgiant į finansavimo sutartį, o nesant galimybių sumažinti darbo krūvį, prašė jį atleisti. Anot teismo, darbo krūvis J. Biručiui nebuvo sumažintas, pažeidžiant Darbo kodekse numatytas normas, tad ir atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu.
Atsakovė – Respublikinė Šiaulių ligoninė – teisme išsakė pretenzijas, jog prašymus pateikęs gastroenterologas tuo pačiu metu dirbo kitose šalies medicinos įstaigose. J. Birutis paaiškino, kad kitur jis dirbo tik dvi dienas per mėnesį, o mažamečius jo vaikus tuo laiku prižiūrėjo jo tėvai.
Ieškinyje J. Birutis buvo užsiminęs ir apie tai, kad 2024 metų rugsėjo – spalio mėnesiais gydymo įstaigos vadovas ėmė veikti prieš jį pasitelkdamas mobingą – skambinėti kitų šalies įstaigų vadovams, kuriose ieškovas dirbo, ir klausinėti, kiek ir kodėl jis dirba. Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių ligoninė su tokia J. Biručio pozicija nesutiko – tvirtino, kad psichologinis smurtas nebuvo naudojamas, o dėl ieškovo darbo kitose įstaigose vertinta viešoje erdvėje interneto puslapyje nurodyta informacija, siekiant koreguoti gydytojo darbo grafiką. Bylą nagrinėjęs teismas jokių psichologinio smurto (mobingo) apraiškų, administracijos galimai naudotų prieš darbuotoją, nenustatė.
Eilės esą minimalios
Kol kas nėra aišku, ar kažkuri pusė Šiaulių apylinkės teismo sprendimą skųs apeliacine tvarka – apsispręsti dar yra laiko.
Respublikinės Šiaulių ligoninės interesams atstovavusi COBALT kontoros Lietuvoje Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė „Šiaulių kraštą“ informavo, kad „kiekviena iš šalių turi teisę skųsti teismo sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo. Kadangi šis terminas dar nėra suėjęs, sprendimas dėl apskundimo nėra priimtas“.
„Atkreipiame dėmesį, kad šį ginčą inicijavo J. Birutis, ne ligoninė. Ligoninė visuomet buvo atsakovo pozicijoje, netgi siūlė taikos sutarties sąlygas, kad ginčas toliau nesitęstų, deja, jos nebuvo priimtos, taigi gydytojas pageidavo bylinėtis toliau“, – sakė J. Valatkaitė.
Ne paslaptis, kad gydytojų trūkumas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra kritinis. Teiraujamės, kiek, nutraukus darbo sutartį su palankiai vertinamu gydytoju J. Biručiu, ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje liko dirbti gydytojų gastroenterologų, atliekančių endoskopijas, kolonoskopijas ir kitus panašius tyrimus ir kiek vidutiniškai laiko pacientai turi laukti minėtų tyrimų?
„Atsižvelgiant į ligoninės dydį ir aptarnaujamų pacientų skaičių, ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje dirba pakankamas skaičius gydytojų gastroenterologų. Be to, endoskopines procedūras atlieka ir kiti gydytojai, kurie turi tam kvalifikaciją. Patiksliname, kad šiuo metu pacientai procedūras gali gauti be ilgo laukimo: gastroskopijai be narkozės pacientą galima užregistruoti jau 09.01 dienai, su narkoze – 09.11 dienai, kolonoskopijos reikia laukti apie 2 mėnesius. Tokie laukimo laikotarpiai yra normalūs, atsižvelgiant į ligoninės dydį ir aptarnaujamų pacientų skaičių“, – prieš kelias dienas informavo J. Valatkaitė.
Šiuo metu Respublikinė Šiaulių ligoninė yra įtraukta į 8 teisminius ginčus. Daugumoje šių ginčų ligoninė, tikinama, yra patraukta trečiuoju asmeniu – ne ieškovu ar atsakovu.
