Naujausios
Vodai Žiemgaloje
Estijos televizininkai Violetos Tuomaitės interviu savo laidai apie vodus filmavo Pakruojo krašto Žiemgalos muziejuje Žeimelyje. Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Žiemgalos muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė yra vodų palikuonių ir jų šaknų paieškos Žiemgaloje iniciatorė.
Violeta Tuomaitė pasakoja, kad būtent šio muziejaus prieš šešerius metus surengtoje konferencijoje ji pirmą kartą kartu su savo seserimi Danute pamatė suburtus į renginį vodų palikuonis, gyvenančius Lietuvoje, ir šiuolaikinius vodus iš Estijos.
„Šiaulių krašto“ laikraštyje („Vodų tautos palikuonių ieškos Žeimelyje“, Živilė Kavaliauskaitė, „Šiaulių kraštas“, 2019-09-12) tuomet buvo aprašyta, kad Daivai Skrupskelytei tokia mintis kilo, susipažinus su Latvijos mokslininko Dmitrijaus Ščegolevo pamąstymais, kad Bauskės pilis buvo statoma Livonijos ordino į nelaisvę paimtų vodų ir jie išsisklaidė apie Bauskę. Latviai vodus vadino krieviniais.
Vodų pavardės Kugrenia, Tuomai, Murniekai, o tokių pavardžių yra ir Žeimelyje, ir aplink Žeimelį. Tad D. Skrupskelytė ir pabandė sukviesti vodų palikuonis, supažindinti su jų protėvių atėjimo į Žiemgalos kraštą istorija, sudomino ieškoti savo šaknų.
Vodų atėjimo į Žiemgalą istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais tyrinėja ir joniškietis istorikas, archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas, Klaipėdos universiteto docentas.
Vodai, kurių gyvenamoji vieta buvo Ingrija (Rusijos Novgorodo žemė, XVII a. – Švedijos provincija), kaip Livonijos ordino karo belaisviai, 1445 metais buvo atvaryti iš Ingrijos į Žiemgalą statyti Bauskės pilį. Manoma, kad apie 560 kilometrų įveikė apie 3 000 žmonių. Bauskės pilis buvo statoma siekiant apsaugoti pietinę Livonijos sieną nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės puldinėjimų. Pilis pradėta statyti 1443 metais, baigta 1451 metais. Belaisviai atvaryti pilies statymo laiku. Manoma, kad vodai buvo apgyvendinti teritorijoje nuo Bauskės į pietus.
„Šiaulių kraštas“ cituoja E. Vasiliausko pateiktas citatas iš 1416 metų ordino dokumentų, kad teritorija, siejama su vodų gyvenimu, „tuščia, neapgyvendinta pilies apygarda, vadinama Nuogailiais“. Kita neapgyvendinta pilies apygarda, vadinama Sesava, esanti Žiemgaloje.
„Ordino dokumentai rodo, kad tos teritorijos buvo negyvenamos, todėl karo belaisviai čia ir buvo įkurdinti“, – daro prielaidas E. Vasiliauskas.
Apie kilmės šaknis – iš mokslininko ir gydytojo
Violeta Tuomaitė pasakoja, kad Ernestas Vasiliauskas jai ne kartą yra sakęs, jog ji gali būti vodų palikuonė – ir pagal pavardės kilmę, ir pagal išvaizdą. Vodai – aukšti, šviesių plaukų, šviesios odos, mėlynų akių.
„Iš tiesų, ir mano tėvas, ir visi trys jo broliai tokie buvo – aukšti, šviesūs, šviesiai mėlynų akių, aukštaūgė buvo ir anksti anapilin išėjusi mano pusseserė Vitalija Tuomaitė, buvusi garsi Lietuvos krepšininkė“, – palygina vodų ir savo artimųjų bruožus joniškietė.
Kad pati gali būti skandinaviško kraujo, pirmą kartą išgirdo iš gydytojo, pas kurį lankėsi dėl odos problemų.
„Klausiu, gal kuo užsikrėčiau, o jis sako: „Tai skandinaviška liga, nulemta genetikos“, – prisimena, kaip ją nustebino gydytojo žodžiai.
Prisimena ir įdomų sutapimą, kurį kažin, ar galima priskirti atsitiktinumui. „Kai su sese Danute važiavome į konferenciją Žeimelyje, ji pasipuošė mėlyna suknele su raudonomis detalėmis ir aš lygiai taip pat buvau pasipuošusi – mėlyna suknele, kurią apsijuosiau raudonu diržu. Pasijuokėm, kad kaip susitarusios apsirengėm, o toje konferencijoje sužinojom, kad mėlyna, raudona yra vodų spalvos, jos vyrauja ir jų vėliavoje, ir tautiniuose rūbuose, – pasakoja Violeta Tuomaitė. – Pamatėm tada pirmą kartą tikruosius vodus, jų etnografinį ansamblį iš Estijos.“
Tuomai kilę iš Pakruojo ir Pasvalio kraštų
Tuomų genealoginį medį tyrinėjantis ir sudaręs vilnietis Edgaras Abušovas, kurio mama kilusi iš Pasvalio rajono, Tuomų, protėvių šaknis yra suradęs XVI–XVII a. Jis renka žinias apie Lietuvoje gyvenančius Tuomus. Violeta Tuomaitė jo skambučio sulaukė po to, kai Leonas Karaliūnas išleido apie knygą apie krepšininkę Vitaliją Tuomaitę, knygos pristatymą Violeta vedė ir apie tai buvo pagarsinta.
„Mes su sesėmis ir pussesere Vitalija Tuomaite esame viena iš šakų Tuomų genealoginiame medyje, – pasakoja joniškietė. – Tuomų šeimos nuo seno gyveno Lietuvoje tik Pasvalio rajone ir Pakruojo rajone. Aš kilusi iš Pakruojo rajono, iš Žeimelio, esu iš Lauksodžio Tuomų. Žinau, kad Joniškyje yra dar vieni Tuomai – jie iš Linkuvos Tuomų. Pernai vasarą Edgaras buvo padaręs Tuomų susitikimą Saločiuose, buvo sukvietęs visus Tuomus, o jų ne tiek daug ir yra. Gaila, kad negalėjau dalyvauti.“
Kai prieš šešerius metus su Tuomais, kurie nėra jai artimi giminės, susipažino Žeimelyje konferencijoje, tada buvo susirinkę apie penkiolika Tuomų.
„Toje konferencijoje visi buvo tokie rimti, tad pajuokavau: „Tuomai, nepergyvenkit, kai baigs restauruoti Bauskės pilį, tada ją ir atsiimsime – visi smagiai pasijuokėm. Todėl ir dabar visiems sakau: „Bauskės pilis man priklauso.“ Tik kai nuvažiuoju, manęs ten be bilieto neįleidžia,“ – smagiai juokiasi Violeta.
Kaip pateko į estų laidą
„Iš Latvijos man paskambino vodų tyrinėtojas Dmitrijus Ščegolevas, jis rašo mokslų daktaro disertaciją, papasakojo, kad estams tai labai įdomu, kad važinėja po Latviją ir Lietuvą, ieško vodų palikuonių, kad kviečia mane atvažiuoti į Žeimelį ir duoti interviu Estijos televizijai“, – Violeta Tuomaitė pasakoja, kaip pateko į estų filmuojamą laidą, kuri bus rodoma rudenį.
„Protėviai žmogui labai svarbu, nes iš jų paveldėta DNR eina iš kartos į kartą, tai rodo ir mano atvejis,– pabrėžia joniškietė. – DNR dalelytė, kuri iš kartos į kartą perduodama ir nesikeičia, tai mano tikrasis „aš“ – visada yra toks pat, keičiasi tik kūnas. Todėl savo protėvius reikia gerbti ir jiems dėkoti už savo tapatybę.“
Kai išgirsta klausimą:„Ar šiandien save laiko vode, ar lietuvaite?“ – ji linksmai atsako:„ Buvau lietuvaitė, dabar Lietuvos vodė. Kai girdžiu, kad „esame žiemgaliai“, pasigiriu, kad aš vodė. Smagu žinoti, kad tavo šaknys Lietuvoje – nuo XV amžiaus.“
