Naujausios
Bandė įrodyti šeimos diskriminaciją
Šiauliečių šeima (asmens duomenys laikraštyje neskelbiami) ieškinyje Šiaulių apylinkės teismui nurodė, kad jų vaikas „Sandoros“ progimnazijoje lankė priešmokyklinę klasę. Jis dalyvavo priėmime į katalikiškojo ugdymo krypties pirmą klasę, tačiau po pirminio specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų vertinimo į minėtą klasę nepateko, nors šioje mokykloje mokosi ir kitas šeimos vaikas. Ieškovai nesutiko su vertinimo rezultatais, bet jį pakartojus vertinimo balų skaičius dar sumažėjo. Ieškovų manymu, jų šeimos atžvilgiu buvo taikoma diskriminacija dėl galimai tėvo išreikštos nuomonės dėl Covid-19 apsaugos priemonių ir jo konflikto su progimnazijos direktoriumi.
Progimnazija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad vaiko priėmimas į minėtą klasę vyko teisėtai, o teiginiai dėl diskriminacijos deklaratyvūs. Ieškovų sūnui buvo taikoma tokia pati priėmimo tvarka, kaip ir kitiems pretendentams.
„Ieškovų kreipimasis į teismą rodo jų norą, kad jiems būtų taikomos kitokios taisyklės. Ieškovų vaikas nėra vienintelis, kuris nepateko į ginčo klasę, o žemesni įvertinimai skirti atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pokalbio metu išsakė katalikiško ugdymo krypties mokyklai nepriimtiną požiūrį, o Covid-19 pandemijos metu vaikščiojo po mokyklą be apsauginės veido kaukės, nepagarbiai kalbėjo su mokyklos darbuotoja“, – teigiama mokyklos atsiliepime.
Šeima taip pat skundė ir Šiaulių miesto savivaldybę, jos atstovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad vaiko priėmimo į ginčo klasę procedūra buvo teisėta bei atitinkanti teisės aktų reikalavimus.
Šiaulių apylinkės teismas 2024 metų gruodį ieškinį atmetė ir priteisė progimnazijai po 3 850 eurų bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo – šeimai beveik 8 tūkstančius eurų. Savivaldybė išlaidų neturėjo, nes jai atstovavo jos pačios struktūroje dirbantis teisininkas. Tėvams teko apmokėti ir savo advokato paslaugas.
Teismas nurodė, kad į katalikiško ugdymo krypties klasę pirmumo teise neturėtų patekti mokinys, kurio brolis ar sesuo jau mokosi toje mokykloje, tačiau šio mokinio, jo tėvų katalikiškų vertybių pradmenys, moralės principai, bendruomeniškumas, katalikiškų tradicijų puoselėjimas šeimoje yra žemesnio lygmens nei mokinio, kuris neturi artimųjų, besimokančių toje mokykloje.
Teismas nenustatė, kad atrankos metu ieškovų vaikui būtų taikomos kitokios atrankos sąlygos nei visiems kitiems vaikams. Pastebėta, kad, be minėto vaiko, į katatlikišką klasę tuomet nepateko dar 6 vaikai.
Vaiko tėvai nurodė, kad po atrankos į pirmas tris pozicijas pateko mokytojų ir mokyklai atstovaujančios advokatės vaikai, tai galimai rodo nesąžiningumą ir diskriminaciją kitų mokinių atžvilgiu, tačiau neginčijo į katalikišką klasę patekusiems mokiniams skirtų balų, neįrodinėjo, kad jie yra neteisingi.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pateikė išvadas, kuriose pažeidimų nenustatė. Pažymėta, kad ieškovų ir jų vaiko teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes jo mokymosi procesas nenutrūko, jis ir toliau mokosi progimnazijoje, nors tėvams netikėtai atsiradusi vieta jų vaikui mokykloje sukėlė įtarimų, kad ne viskas šioje istorijoje buvo teisėta.
Pralaimėjo ir apeliacinį teismą
Šeima su apylinkės teismo sprendimu sutikti nenorėjo ir kreipėsi į aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismą. Skunde prašyta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir iš atsakovų priteisti atlyginti 2 tūkstančių eurų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyti diskriminacijos draudimo, lygiateisiškumo, tikėjimo laisvės ar kiti pažeidimai, todėl atmetė apeliacinio skundo argumentus, kaip nepagrįstus bei paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Teismas taip pat padidino šeimos teismo išlaidas dar beveik 3 000 eurų.
Šeima siekė pateikti kasacinį skundą, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo nepriėmė nagrinėti. Išsėmus visas teisines galimybes Lietuvoje, šeima žiniasklaidoje svarstė galimybes ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Direktoriui gaila mokytojų, kuriems teko vaikščioti į teismus
Nuo 2001 metų dirbantis pedagoginį darbą „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis dalyvauti teisminiame procese turėjo pirmą kartą. Jis apgailestavo, kad teismų karuselėje teko suktis ir mokytojams, dalyvavusiems mokinių specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų vertinimo komisijoje.
„Gaila buvo puikių pedagogų. Stovi prieš tą teisėją, nieko blogo nepadarę, nervinasi“, – pasakojo direktorius.
Jis pakomentavo, kad anksčiau „Sandoros“ progimnazija dalijosi bendra priskirta aptarnaujama miesto teritorija su Gytarių progimnazija. Ieškovų berniukas mokykloje lankė priešmokyklinio ugdymo grupę. Tačiau jau kitais metais Savivaldybė padalijo mokyklos aptarnaujamą teritoriją ir vaikas nebepateko į mokyklos teritorinę vaikų klasę. Jam teko eiti į specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų vertinimo komisiją, siekiant patekti į katalikiško ugdymo klasę. Klasėje buvo 24 vietos, o į ją patekti siekė 31 vaikas. Ieškovų vaikas liko už brūkšnio. Kai tėvai dėl galimai netinkamo vaiko vertinimo kreipėsi į mokyklą, jo gebėjimai buvo vertinami dar kartą ir šį kartą surinko dar mažiau balų.
K. Šaltis aiškino, kad pats vertinimo komisijoje nedalyvauja ir jos sprendimams įtakos neturi.
Vadovas akcentavo, kad iš kitos klasės mokyklą palikus vienam mokiniui, jo vieta buvo pasiūlyta ieškovų vaikui, ir jis sėkmingai mokosi minėtoje mokykloje, tačiau tai šiauliečių šeimos nuo siekio bylinėtis teismuose nesustabdė.
Mokyklos vadovas teismo sprendimu liko patenkintas, nes šioje situacijoje neįžvelgė mokyklos kaltės. Nors teismo procesui išleido 10 tūkstančių eurų, šiuos pinigus iš teismą pralaimėjusios šeimos jau atgavo.
Progimnazijoje mokosi du ieškovų vaikai, vadovas įsitikinęs, kad jie teisminio bylinėjimosi įtakos ugdymo procesui nepajuto, nes mokykloje dirba puikūs ir profesionalūs mokytojai.
Šiuo metu mokykla priima po dvi klases į katalikiško ugdymo programos klases iš viso miesto ir priskirtos teritorijos nebeturi. Vaikai turi praeiti gebėjimų įvertinimą, kurio kriterijai yra vertybiniai, pasirinkti, įvertinus kitų katalikiškų mokyklų patirtį.
Be jokio patikrinimo progimnazijoje mokosi visi vaikai, kurie gyvena ne Lietuvoje ir nori mokytis nuotoliniu būdu. Anot vadovo, progimnaziją lanko apie 400 vaikų ir dar apie 220 mokosi nuotoliniu būdu. Lietuvoje tokį mokymo būdą turi teisę vykdyti tik dvi mokyklos: viena Vilniuje, kita – „Sandoros“ progimnazija Šiauliuose. Čia vaikai nuotoliniu būdu gali mokytis nuo pirmos iki aštuntos klasės.
Į klausimus neatsakė
Pabandžius kalbėtis su ieškovu apie teisminį procesą, jis pareikalavo klausimus pateikti raštu, tačiau juos nusiuntus atsakymų nesulaukėme.
