Naujausios
Jos teigimu, lietuviai vis rečiau į gyvybės draudimo sutartį žiūri kaip į formalumą. Dar visai neseniai daug žmonių drausdavosi tik todėl, kad to reikalavo bankas, išduodamas paskolą – ne dėl savo ar šeimos gerovės, o dėl to, kad „taip reikia“. Dabar jie ateina į konsultacijas savo noru, neskatinami jokių išorinių aplinkybių.
Išmoka leidžia rinktis gydymo kokybę
„Žmonės dažniau renkasi platesnį apsaugų paketą – ne tik gyvybės draudimą, bet ir apsaugą nuo kritinių ligų, nedarbingumo ar traumų. Tai rodo, kad jie galvoja ne tik apie artimuosius, bet ir apie pačius save. Ne kartą teko stebėti, kaip draudimo išmoka iš esmės pakeičia žmogaus likimą“, – pasakoja G. Lučinskaitė.
Štai viena jos klientė, jau kelerius metus turėjusi draudimą nuo kritinių ligų, netikėtai išgirdo diagnozę – krūties vėžys.
„Dviejų vaikų vienišai mamai ta išmoka tapo tikru išsigelbėjimu. Ji pati sakė, kad pinigai leido rinktis tokį gydymą, koks tikrai reikalingas, o ne tą, kurį būtų išgalėjusi sau leisti. Lėšų pakako tiek procedūroms ir vaistams, tiek kasdienėms išlaidoms. Moteris džiaugėsi, kad laiku priėmė sprendimą apsaugoti ne vien gyvybę, bet ir sveikatą“, – pasakoja vadybininkė.
Ji pastebi, kad keičiasi visų kartų požiūris į draudimą. Pavyzdžiui, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi draudimą nuo traumų, kuris jiems yra ypač aktuali apsauga.
Apsaugos turi padėti nelaimės atveju
Pasak pašnekovės, klientams neverta bijoti skirti šiek tiek didesnių sumų, siekiant turėti tinkamas apsaugas. Pirmoji ir, jos nuomone, didžiausia klaida – rinktis minimalią draudimo sumą.
„Paklauskime savęs atvirai: ar tikrai manome, kad penkių eurų per mėnesį užteks? Kuo mažesnė įmoka, tuo mažesnė ir išmoka nelaimės atveju. Pavyzdžiui, dvidešimt eurų per mėnesį apsaugoms skirti gali dažnas. Už tokią kainą galima turėti kokybišką sutartį ir būti tikriems, kad, nutikus nenumatytam įvykiui, išmoka iš tiesų padės“, – aiškina G. Lučinskaitė.
Ji prisimena vieną istoriją iš savo patirties. Pas ją pasitarti atvyko sutuoktiniai. Kadangi pora turėjo būsto paskolą, skaičiavo, kokiai sumai apsidrausti, kad būtų padengtas visas įsipareigojimas. Tačiau vyras ir žmona smarkiai ginčijosi – vyras siūlė rinktis pigiausią variantą, žmona laikėsi nuomonės, kad reikia tokio draudimo, kuris tikrai tiktų jų šeimai.
„Žmonai vis dėlto pavyko įtikinti vyrą. Po kurio laiko įvyko tragedija – vyras žuvo autoavarijoje. Moteris susisiekė su manimi, atvyko sutvarkyti dokumentų ir atvirai pasakė: netekties skausmo niekas neatlygins, bet bent finansinį stabilumą išmoka užtikrino. Pinigų pakako ne tik paskolai padengti, bet ir pragyvenimui kurį laiką“, – pasakoja ji.
Anot G. Lučinskaitės, kita dažna klaida – rinktis vien gyvybės draudimą arba jį papildyti tik draudimu nuo traumų. Tačiau realybė tokia, kad išmokos dažniausiai mokamos būtent dėl ligų.
Trečioji didelė klaida – niekada neperžiūrėti sudarytų sutarčių.
„Vis dar pasitaiko, kad žmonės net neprisimena turintys draudimą arba niekada nesigilino, kas parašyta sutartyje. O gyvenimas keičiasi: vieniems gimsta vaikai, kitų vaikai palieka tėvų lizdą, įsigyjame būstą, keičiasi pajamos. Bet draudimo suma lieka tokia pati, kaip prieš penkerius ar dešimt metų. Svarbu bent kartą per porą metų įvertinti, ar turimos apsaugos dar atitinka dabartines gyvenimo aplinkybes“, – akcentuoja Gintarė.
Po metų gali būti per vėlu
Svarbiausia, jos įsitikinimu, neatidėlioti, nepalikti sprendimo rytojui, nes to rytojaus gali nebūti.
„Kartais girdžiu: „dar suspėsiu“, „kitą savaitę“, „paskambinkite po mėnesio ar po pusės metų“. Štai vienas klientas atėjo sudaryti kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties savo vaikui. Jis vienas augino sūnų, žmona jau buvo mirusi.
Kalbėjome ir apie jo paties gyvybės draudimą. Jis atsakė, kad supranta rizikas, žino, jog vienas augina vaiką ir yra vienintelis šeimos maitintojas, tačiau paprašė paskambinti po metų. Kai po metų paskambinau, sužinojau, kad vos trisdešimties metų vyro nebėra. Vaikas liko vienas – be jokių apsaugų, be finansinio saugumo“, – su skausmu prisimena G. Lučinskaitė.
Kitas svarbus jos patarimas – įvertinti savo šeimos poreikius: susėsti kartu ir suskaičiuoti, kas būtų, jei prarastumėte kelių mėnesių ar net metų pajamas. Ar užtektų santaupų? O gal santaupų krepšelis išvis tuščias?
„Toks apskaičiavimas padeda suvokti, kokios draudimo sumos mums iš tiesų reikia. Ir, kaip minėjau, geriau rinktis kompleksinę apsaugą – ne vien gyvybės draudimą, kuris skirtas mūsų artimiesiems, bet ir visas kitas apsaugas, skirtas mums patiems. Jos gali pakeisti gyvenimą į gerąją pusę net ir sunkiausiais momentais“, – sako Gintarė.
Užs. Nr. 583977
