Naujausios
„Liaudies namų“ salės istorija
Istoriniai šaltiniai skelbia, kad 1898 metais Šiauliuose pastatyti „Liaudies namai“, vėliau tapę Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalimi, ne vieną dešimtmetį turėjo didelę reikšmę Šiaulių visuomeniniam gyvenimui. Čia pradėjo formuotis lietuviškas teatras, o 1904 metais buvo suvaidintas pirmasis Šiauliuose lietuviškas spektaklis Juozo Vilkutaičio-Keturakio sukurta garsioji komedija „Amerika pirtyje“. Šis spektaklis – pirmas legalus šiauliečių ištartas žodis nuo scenos.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais „Liaudies namų“ salėje veikė kino teatras, vėliau – kinematografas. Čia buvo demonstruojami meniniai ir dokumentiniai filmai, vykdavo koncertai, vaidinimai, šokiai, įvairių organizacijų susirinkimai ir kiti renginiai.
Šioje salėje vyko svarbiausi miesto įvykiai, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Čia posėdžiavo pirmoji šiauliečių išrinkta miesto Taryba.
Tačiau vėliau per Savivaldybės pastatą ėjusios Gaisrininkų gatvės arkoje buvo įrengta nauja Tarybos posėdžių salė – moderni, su įrengtomis darbo vietomis, elektronine balsavimo sistema, o senoji – užrakinta.
Miesto valdžia žadėjo rasti lėšų ir suremontuoti senąją salę bei skirti ją ne komerciniams, o visuomeniniams renginiams. Valdžios keitėsi, o salė vis stovėjo užrakinta.
Unikalią Šiauliams salę perdarys į archyvą
Šiaulių miesto savivaldybėje paprašėme atrakinti senąją Tarybos posėdžių salę, kad galėtume ją apžiūrėti, tačiau Savivaldybės tarnautojams nepavyko rasti jos raktų. Užsienio ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis, ieškodamas kompromiso, atsiuntė kelias nuotraukas, iš kurių matyti, kad istorinės salės būklė apverktina, joje sandėliuojamos statybinės medžiagos.
Paklausėme, kokie Savivaldybės planai dėl minėtos salės. Gavome atsakymą: „Senąją Tarybos posėdžių salę planuojama perdaryti į Administracijos archyvą, šiuo metu yra rengiamas projektas, vėliau bus vykdomi rangos darbai. Šiuo metu nėra žinoma, kiek tai kainuos, paaiškės, gavus projekto ekspertizės išvadas.“
Pasirodo, miestui istorinė salė nebereikalinga, iš jos padarys archyvo sandėlį.
Ši salė – Šiaulių miesto pradžia
Istorikas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza negalėjo patikėti tokiais Savivaldybės planais ir klausė, gal čia koks nesusipratimas?
„Tai ypatinga miesto salė, joje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, spektakliai, koncertai, pristatymai, buvo rodomas kinas. Tai mūsų miesto labai svarbi viešoji erdvė, kuri turi savo istoriją. Vienareikšmiškai šią salę reikia sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Tegul tai būna savivaldos salė, skirta įvairiems formaliems ir neformaliems susirinkimams. Kartais nori susirinkti politiniai kaliniai ir tremtiniai, įvairūs judėjimai, visuomeninės organizacijos. Jos ieško erdvių, nuomojasi sales. Čia yra tokia salė, tegul ji būna visuomenės poreikiams.
Tai nuostabi erdvė su balkonu, didele sale, scena. Ji galėtų tapti miesto reprezentacine sale. Juolab kad ji istoriškai ten susiformavusi. Joje vyko įvairios paskirties renginiai. Tai yra mūsų miesto pradžia. „Kapitol“ kino teatras buvo pastatytas vėliau. Šioje salėje vyko kultūrinės, politinės, šviečiamosios veiklos pradžia. Visi eidavo į „Liaudies namus“, pavadinimas jau pats viską pasako“, – pasakojo istorikas.
Jis priminė, kad visada buvo kalbama, jog miestas turi turėti visuomenės poreikiams skirtą erdvę. Tai kaip tik galėtų būti savivaldos išlaikoma ir visiems prieinama salė, nuomojama už „nedidelius pinigus“.
R. Balza įsitikinęs, kad tą salę tikrai reikia sutvarkyti, nes tai senojo miesto kultūros dalis, mūsų paveldas. Čia svarbi ne tik architektūra, salė, interjeras, bet ypatinga yra šios erdvės dvasia. Ten formavosi miestui svarbūs bendruomenės dalykai. Kada pastatyti Šiaulių kultūros namai, kiti objektai? Nebuvo tų erdvių, tai žmonės rinkdavosi „Liaudies namuose“. Ir pirmoji miesto Taryba ten posėdžiavo. Ši salė Tarybos darbui gal ir nereikalinga, tačiau iškilmingi posėdžiai ten galėtų vykti. Ir garbės piliečių ceremonijos ten galėtų būti organizuojamos, visuomenė turėtų galimybę laisvai susirinkti.
„Kategoriškai ten negalima daryti archyvo ir, aš manau, kad miesto visuomenė priešinsis tokioms neapgalvotoms mintims. Archyvui tikrai nereikia salės perdaryti. Dabar gi archyvai skaitmenizuojami. Turime Šiauliuose archyvą“, – stebėjosi muziejaus direktorius.
Fojė suremontavo, vertingą freską – ne
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas išdidžiai fotografavosi atnaujintoje paties pavadintoje „Freskų salėje“, kuri yra Tarybos posėdžių salės fojė, ir skelbė, kad tai bus dar viena priežastis atvažiuoti į Šiaulius.
Tačiau šioje salėje atlikti tik paprastojo remonto darbai už 124 tūkstančius eurų. Atliktas lubų, sienų remontas, grindų šlifavimas ir tvarkymas, šildymo sistemos ir elektrotechninės dalies atnaujinimas, durų keitimas, įrengti integruoti baldai.
Savivaldybės administracijos užsienio ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad šio remonto metu freska restauruota nebuvo. Lapkričio pabaigoje suplanuotas susitikimas su autore Gražina Arlauskaite-Vingriene – bus tariamasi dėl galimybių atnaujinti freską.
Šiaulių miesto savivaldybė kasmet remontuoja savo pastatą. Šiais metais remonto darbams skirta beveik 400 tūkstančių eurų. Be minėtos salės-fojė atnaujinimo, keičiama dalis stogo.
2024 metais atlikta remonto darbų už beveik 200 tūkstančių eurų. Vien centrinio įėjimo projektavimas ir paprastojo remonto darbai atsiėjo beveik 100 tūkstančių eurų.
