Naujausios
Subtilios gėlės yra ir žvakės
Jaukiuose Aistės ir Ovidijaus Račkauskų namuose jaukiai mirksi it sniegas baltais žaisliukais padabinta gražuolė eglė, greta jos, ant televizoriaus staliuko, išrikiuotos subtilios Aistės sojų vaško gėlių kompozicijos. Akivaizdu, kad kūrėjos silpnybė yra rožės – kone visose vaškinėse puokštėse „žydi“ būtent jos.
„Ryškios spalvos ne man – jos mane vargina. Aš mėgstu neutralias, švelnias, pastelines spalvas. O ryškiomis spalvomis galima pažaisti kompozicijai renkant, pavyzdžiui, dėžutę, juostelę ar kitą smulkią puošmenos detalę“, – sako A. Račkauskienė.
Kad vaškinės gėlės turėtų kvapą, į pieno baltumo spalvos sojų vašką įlašina ne tik norimos spalvos bet keletą lašelių aromatinio aliejaus, dažniausiai tai būna Aistės mėgstamiausi „Baccarat“ arba vanilės kvapai. Kvapai, teigia pašnekovė, skonio reikalas – vieni žmonės mėgsta aštresnius, o kitiems labiau patinka bekvapės žvakės. Todėl ji aliejaus lašina labai atsargiai.
Norimą būsimo žiedo spalvą ir aromatą įgijęs vaškas pilamas į silikonines formeles ir paliekamas sukietėti. Šis procesas trunka kone dieną – labai svarbu, kad medžiaga tinkamai sustingtų, antraip iš formelės išimamas žiedas gali būti pažeistas ir prarasti dailią išvaizdą.
Kiekvieną žiedą šeimininkė perduria virvele – knatu. Taip, taip! Gražieji Aistės žiedai ne šiaip sau gražūs, bet ir atlieka tiesioginę žvakės funkciją. Tiesa, pasidžiaugti žvakutės ugnele, anot kūrėjos, dėl saugumo būtina ją išimti iš tiuliu ir juostele papuoštos popierinės dėžutės.
Vaškui sustingus ir gėlytes atsargiai išėmusi iš formelių, kūrybinga moteris nekantrauja pradėti įdomiausią proceso dalį – formuoja kompozicijas, derina vaškinių gėlių spalvas, formas, papuošimus, teptuku aptepa blizgučiais.
„Puokštės niekada nesigauna vienodos, kad ir kaip stengčiausi. Kiekvieną kartą atrandu naujų atspalvių, puošybos detalių, subtilių blizgučių, karoliukų, kartais įkomponuoju ir vieną kitą džiovintą žiedelį. Tiesiog dirbu ir pajuntu, kaip dar turėčiau savo puokštę pagražinti“, – sako žavi moteris.
A. Račkauskienė atrasto užsiėmimo verslu kol kas nevadina, jai tai hobis, kuriuo gali užsiimti laisvu laiku ir kol mažąsias šeimos atžalas Emą ir Vakarę parsiveža iš mokyklos ir darželio. Vis dėlto kartais pasvajoja, kad su vyru Ovidijumi vaškines puokštes pardavinės šventinėse mugėse arba turės ir rimtesnę internetinę parduotuvę.
Žinią paskleidė dukros
Aistės sumanymas kurti vaško žvakes neatsirado iš niekur, juolab kad Lietuvoje iki tol buvo mačiusi panašiu principu išlietų muilo gėlių, bet ne natūralaus vaško.
Pasakoja rankdarbio idėją atsitiktinai aptikusi socialinėje platformoje „Tik Tok“. Tąkart sojų vaško žvakes liejo gražiadarbės iš Vokietijos. Žiūrint, kaip vyksta kūrybinis procesas, Aistė sugalvojo pabandyti tokią puokštę pasidaryti. Užsiėmimas, sako, taip sudomino, kad tą pačią dieną suskubo ieškoti visų kūrybiniam procesui reikalingų medžiagų.
Savaitė – kita, ir sutkūniškės namuose užvirė darbas. Pirma vaškinė puokštė, kurią moteris vadina bandomąja, išėjo gana daili, o tai buvo stimulas nenumoti ranka.
Greitai apie 34 metų moters užsiėmimą sužinojo ne tik artimiausi žmonės, bet ir draugai. Aistė juokiasi, kad tuo klausimu „padirbėjo“ pleputės dukrytės. Bematant atsirado pageidaujančiųjų įsigyti.
Nors sutkūniškės veiklai dar labai nedaug laiko, jos sukurtoje asmeninėje platformoje „Flora by Aistė“ kasdien apsilanko dešimtys žmonių: vieni pasigrožėti, kiti įsigyti, treti pateikti užsakymus pagal individualius norus arba individualioms progoms.
Kūrybinga ekonomistė
A. Račkauskienė – profesionali finansinių institucijų ekonomistė, išsilavinimą įgijusi Šiaurės Lietuvos kolegijoje. Ten susipažino su savo būsimu vyru Ovidijumi, taip pat studijavusiu ekonomiką.
Baigusi mokslus moteris suprato, kad ekonomiste būti nenori, tad įstojo mokytis kirpėja. Ekonomika, juokauja Aistė, jai padovanojo vyrą, daug gerų draugų, tačiau pati tiesiog „neprilipo“. Ekonominį diplomą į stalčių padėjo ir Ovidijus.
Susituokę Račkauskai nusprendė išvažiuoti padirbėti į užsienį, abiejų tikslas buvo konkretus – Norvegijoje praleisti viso labo vieną vasarą.
„Tada nebuvo net minties, kad negrįšime. Bet „viena vasara“ man užsitęsė net iki dešimties metų, o vyrui ir dar ilgiau“, – šypsosi vos prieš metus gyventi į Lietuvą grįžusi A. Račkauskienė.
Norvegijoje šeima susilaukė dviejų dukryčių, todėl buvo užsibrėžę tikslą – į Tėvynę grįžti tai metais, kai vyresnioji atžala pradės lankyti nulinę klasę. Kaip tarė, taip ir padarė, tačiau kol kas Lietuvoje su vaikais gyvena tik Aistė. Sutuoktinis planuoja grįžti truputį vėliau.
„Mane taip traukė į Lietuvą. Buvo labai sunku. Nesakau, kad Norvegija prasta šalis gyventi, dirbti, auginti vaikus, lavinti juos. Bet ten vaikams leidžiama viskas, jokios disciplinos, tiesiog nerūpestinga vaikystė. O aš norėjau, kad mano dukros žinotų, kas yra disciplina. Lietuva puiki šalis. Kiek čia veiklų, užsiėmimų, edukacijų! Džiaugiuosi, kad apsisprendžiau ir sugrįžau“, – pasakoja A. Račkauskienė.
Apie ekonomiką ji nesvajoja, tačiau mintys apie kirpėjos darbą, neslepia pašnekovė, aplanko vis dažniau. Aistė įsitikinusi, kad tokia veikla jai būtų kaip tik, nes tai – savotiška kūryba.
