Pristatoma Audronės Petrašiūnaitės paroda „Dviejų vienaskaita“

Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.
Audronės Petrašiūnaitės parodos „Dviejų vienaskaita“ eksponatai leidžia į kūrinius pažvelgti kaip į vientisą pasakojimą – einant per sales keičiasi nuotaikos, spalvos ir vaizdiniai.

Balandžio 17 dieną Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ duris atvėrė dailininkės Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda „Dviejų vienaskaita“, kurioje atsiskleidžia jautrus ir kintantis tapytojos vidinis pasaulis.

Į atidarymą susirinkę lankytojai turėjo progą susipažinti su naujausiais autorės darbais, o menotyrininkė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė apžvelgė kūrybos kryptis ir svarbiausius parodos akcentus.

Pasak parodos autorės, tapyba jai yra būdas jausti, kvėpuoti ir patirti pasaulį. Jos darbuose susipina atpažįstami motyvai ir iš pasąmonės kylantys vaizdiniai. Kompozicijose svarbiausia tampa emocija – ji kuriama kontrastingomis spalvomis, deformuotomis formomis ir sluoksniuojamu potėpiu.

Paveiksluose dažnai matoma žmogaus figūra ar veidas, tačiau jie vaizduojami neįprastai – dalijami, persidengia, susilieja su aplinka. Kai kur atsiranda netikėtų, šiek tiek siurrealistiškų detalių. Vaizdas tarsi nuolat kinta, o žiūrovas kviečiamas ne tik žiūrėti, bet ir pajusti, ieškoti savų prasmių.

„Kai buvau jauna, dar buvo romantikos, naivumo, iliuzijų – viskas skendėjo tarsi šyde: žydėjo augalai, gėlės. Dabar motyvai liko, bet to šydo nebeliko. Jie susilieja į vieną vaizdinį – čia gali būti ir trijų, ir keturių vienaskaita“, – pasakojo A. Petrašiūnaitė.

Dailininkės kūryboje svarbi vieta tenka ir tekstui – literatūriniai impulsai įgauna vizualų pavidalą, virsta metaforiškais personažais. Kūrinių pavadinimai jungiasi tarpusavyje, kurdami savitą pasakojimą – tarsi fragmentišką eilėraštį ar vidinio pasaulio žemėlapį.

Parodoje eksponuojami 2024–2025 metais sukurti darbai. Iš viso pristatomi 26 sodrių spalvų, didelio formato paveikslai, išdėstyti per abu galerijos aukštus.

Paroda veiks iki gegužės 9 dienos.