Naujausios
Sezonas su traumomis ir pažeidimais
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad atšilus orams į gatves maždaug nuo kovo aktyviau išvažiuojantys paspirtukininkai atneša naują traumų, susidūrimų ir kitų eismo dalyvių sužalojimų bangą.
„Traumų jau turime. Deja, labai dažnai jos gana sunkios. Tai kaulų lūžimai, vidaus organų sumušimai, galvos traumos. Mėlynėmis retai kada atsiperkama. Guodžia tai, kad kol kas neturime tragedijų“, – sakė komisaras.
Incidentų priežastys, anot R. Radavičiaus, tos pačios kaip ir ankstesniais metais: greitis ir neatsakingas sankryžų, išvažiavimų iš kiemų, aikštelių ar kitų teritorijų kirtimas, pavojingas laviravimas tarp pėsčiųjų arba kertant šaligatvius ir pan.
Šiaulių apskrities policija nuo metų pradžios nubaudė 176 paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojus bei dviratininkus už elgesio kelyje taisyklių pažeidimus. Daugiausia, 58, pažeidimų užfiksuota Šiaulių mieste ir rajone, 44 – Radviliškio rajone, 23 – Joniškio, Pakruojo rajone – 15.
Bešalmių vairuotojų laukia baudos
Siekiant sumažinti nelaimių riziką, Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo sugriežtintos Kelių eismo taisyklės, numatančios, jog elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo dėvėti šalmus. Anksčiau ši taisyklė galiojo tik asmenims iki 18 metų, o nuo šių metų pradžios šalmai privalomi visiems vairuotojams be išimties.
Įstatymas galioja jau penktas mėnuo, o paspirtukininkams tai nė motais – tik kažkelintas, teigia R. Radavičiaus, važiuoja su šalmu.
„Kai matome su privalomais šalmais važiuojančius ir tėvus, ir vaikus – labai gražus šeimos pavyzdys. Tačiau tokie vaizdai, bent jau kol kas, nėra labai dažni.“
Anot Kelių policijos viršininko, įsigaliojęs įstatymas, nors ir priimtas saugumo sumetimais, kelia nemažai rūpesčių ir elektrinių paspirtukų nuomos bendrovėms, ir šalmų dėvėjimo kontrolę privalančiai vykdyti policijai.
Esą, jeigu vairuotojas važiuoja nuosavu paspirtuku, tuomet abejonių nekyla, kad jis privalo pats apsirūpinti šalmu ir jį kelionės metu dėvėti – už nedėvėjimą gresia bauda. Tačiau kaip derėtų elgtis, kuomet vairuojamas nuomojamas paspirtukas?
„Policijai sustabdžius tokį vairuotoją, jo paaiškinimas paprastas: važiuoju šalmo, nes jo prie gatvėje stovinčio paspirtuko nebuvo... Mes privalome pažeidėją nubausti. Bet galima būtų svarstyti, ką nubausti: vairuotoją, o gal nuomos bendrovę, kuri kaip ir privalėjo užtikrinti, kad šalmas prie nuomojamo paspirtuko būtų, bet neužtikrino“, – aiškino R. Radavičius.
Policijai žinoma, kad beveik visi šalmai, kuriais nuomos bendrovė buvo aprūpinusi visus nuomojamus paspirtukus, tiesiog pradingo – buvo išmėtyti arba išnešioti.
„Įstatymas – viena, bet kaip jį įgyvendinti – kita medalio pusė.“
Taip pat ne naujiena paspirtukininkų aiškinimai, jog dėvėti šalmų, kurie ką tik buvo ant kitų žmonių galvų, nenori dėl higienos.
„Ir tai visiškai suprantama. Motociklo šalmas turi pošalmį. O kaip higienišku padaryti mikrojudumo priemonės šalmą, neįsivaizduoju. Gal dėtis ant asmeninės kepuraitės?“
Nepaisant daugybės neaiškumų ir neišspręstų problemų, įstatymas, anot pareigūno, yra įstatymas ir jo mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo laikytis.
„Jei paspirtukininkai galvoja, kad gali važiuoti be šalmų, jei jo nėra prie paspirtuko, labai klysta. Įstatymo nesilaikančiuosius tikrai bausime ir kontrolė visada bus griežta. Taigi: nėra prie paspirtuko šalmo, vadinasi, paspirtuku naudotis nevalia.“
Už važiavimą be šalmo numatyta 20–40 eurų bauda.
Šalmų buvo, bet jie išvogti
UAB „Bolt Services LT“ atstovė viešiesiems ryšiams Margarita Sargautytė „Šiaulių kraštą“ informavo, kad per kiek daugiau nei du paspirtukų sezono mėnesius dešimtyje Lietuvos miestų, kuriuose teikiama dalijimosi paspirtukais paslauga, jau dingo per 3 000 prie paspirtukų pridėtų šalmų.
„Kaip ir kituose miestuose, Šiauliuose sezono pradžioje prie paspirtukų taip pat pritvirtinome šalmus, deja, beveik visi nuo to laiko dingo. Skaičiuojame, kad patirti nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų“, – sakė pašnekovė.
„Bolt“ yra pateikusi per du šimtus pareiškimų policijai dėl dingusių šalmų Šiauliuose ir kituose šalies miestuose. Policija dalyje atsakymų nurodžiusi, kad nusižengimą padariusių asmenų rasti nepavyko, o kitoje dalyje – kad tyrimai nebus pradėti. Tarp pagrindinių priežasčių, dėl kurių tyrimai nepradedami, nurodyta, kad tai nedidelės vertės žala.
Atsižvelgdama į tendenciją šalmų vagystėms, bendrovė įdiegė papildomą sprendimą – jau kuris laikas naudotojai gali nemokamai atsiimti šalmą iš sandėlių kiekviename šalies mieste, taip pat ir Šiauliuose. Informaciją, kaip ir kur atsiimti šalmą, naudotojai gali rasti programėlėje „Bolt“ paspaudę „Du ratai“, pasirinkę skiltį „Saugumas“ ir paspaudę mygtuką „Kaip išsinuomoti šalmą“.
„Bolt“ skatina dėvėti šalmus – naudotojai, pasidarę asmenukę su šalmu ir pateikę ją programėlėje, sulaukia paskatinimo – gauna 15 centų nuolaidą kitai kelionei paspirtuku. Tačiau šiauliečiai, anot pašnekovės, nelinkę dėvėti šalmų – per pirmąsias keturias sezono savaites iš 600 kelionių buvo padaryta tik viena tokia asmenukė.
Pasak M. Sargautytės, siekdama tinkamai įgyvendinti įstatymo reikalavimus ir sudaryti kuo patogesnes sąlygas naudotojams laikytis taisyklių, bendrovė pastebėjo, kad griežti reikalavimai nebūtinai lemia geresnius rezultatus – priešingai, jie gali mažinti paslaugos naudojimą. Šiemet dalijimosi paspirtukais paslaugos naudojimas krito maždaug trečdaliu.
Bendrovės atstovei žinoma ir šalmų nedėvėjimo dėl minėtos higienos trūkumo problema. Šalmai yra valomi, kai paspirtukai pargabenami į sandėlį techninei apžiūrai. Kitu laiku tiek paspirtukai, tiek ir šalmai būna lauke, tad nuo kai kurių dalykų jų apsaugoti esą neįmanoma.
„Palaikome siekį stiprinti eismo saugumą ir nuolat ieškome būdų, kaip skatinti atsakingą elgesį. Pavyzdžiui, „Bolt“ paspirtukų maksimalus greitis apribotas iki 20 kilometrų per valandą, kai kuriose vietose net iki 12 kilometrų. Taip pat analizuojame duomenis apie naudotojo elgesį su paspirtuku ir užfiksavę, jog elgiamasi neatsakingai, tokių naudotojų prieigą prie paslaugos galime apriboti“, – sakė M. Sargautytė.
Galima ir draudžiama
Elektrinės mikrojudumo priemonės, kuriai priskiriamas ir elektrinis paspirtukas, vairuotojui draudžiama: kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis, vežti keleivius, važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose, maksimalus leidžiamas greitis – 25 kilometrai per valandą.
Elektrine mikrojudumo priemone pro pėsčiąjį prasilenkti galima tik jo judėjimo greičiu (3–7 kilometrai per valandą), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį draudžiama važiuoti didesniu kaip 7 kilometrų per valandą greičiu. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.
Kelionėms pirmiausia privaloma rinktis dviračių takus arba dviračių juostas. Jei jų nėra – tam tinkamus (su asfalto arba betono danga) kelkraščius. Važiuoti kelio dalimi leidžiama tik tada, kai nėra jokių kitų tinkamų vietų.
Jei važiuojama tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, elektrinis paspirtukas privalo turėti veikiančius šviesos žibintus (baltos spalvos priekyje, raudonos – gale), o vairuotojas – dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti su šviesą atspindinčiais elementais. Elektriniu paspirtuku leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o su išklausytu mokymo kursu – nuo 14 metų.
