Naujausios
Dirbtinai pučiamas gyventojų skaičius
Informacija apie fiktyvias gyvenamosios vietos deklaracijas iškilo į viešumą po to, kai politikams buvo pristatyta Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) veiklos ataskaita. Joje pasimatė keisti skaičiai.
Pavyzdžiui, palygintt su 2024 metais, pernai Šiaulių miesto gyventojų skaičius išaugo 3 procentais – iki 117 tūkstančių, tačiau rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėtojų kažkodėl daugiau nei dviem procentais sumažėjo iki 95,5 tūkstančio.
Tiesa, panašiu procentu rinkliavos mokėtojų mažėjo Radviliškio, Akmenės rajonuose, tačiau ten ir gyventojų maždaug 2 procentais sumažėjo.
Šiaulių miesto opozicijos lyderiui Martynui Šiurkui pradėjus aiškintis šiuos neatitikimus paaiškėjo, kad Vilniaus universiteto buvusiame bendrabutyje P. Višinskio g. 15 A gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau nei 16,5 tūkstančio užsienio šalių gyventojų.
Šį pastatą universitetas yra išnuomojęs UAB „Cryptotekas“, kuri apgyvendina ten daugiausia didelių logistikos įmonių tolimųjų reisų vairuotojus iš užsienio šalių.
Schema elementari – privatininkas išduoda pažymą, Savivaldybė mielai deklaruoja jų gyvenamąją vietą ir dirbtinai pučia gyventojų skaičių. Žinoma, rinkliavos už atliekų surinkimą užsieniečiai nemoka.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsienio ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad, birželio 2 dienos duomenimis, minėtame pastate gyvenamąją vietą yra deklaravęs 16 701 užsienio pilietis, nors toks skaičius žmonių net teoriškai ten gyventi negali. Daugiausia tai Ukrainos, Baltarusijos Respublikos, Uzbekistano Respublikos, Tadžikistano Respublikos ir kitų šalių piliečiai.
Nors Savivaldybės atstovai neįvardija, tačiau ten gyvena ir atvykėlių iš labai egzotiškų šalių, tokių kaip Indija ir panašiai.
Užsieniečiai deklaruoti be pastato savininko – Vilniaus universiteto – žinios.
Ar tie beveik 17 tūkstančių užsieniečių įtraukti į miesto gyventojų skaičių?
„Taip, įtraukti į VĮ Registrų centro skelbiamą gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių. Šiauliuose, 2026 metų sausio 1 dienos duomenimis, deklaruoti 121 685 gyventojai“, – atrašo Savivaldybės atstovas.
Kiek Šiauliuose gyvena užsienio piliečių iš viso, Savivaldybė atsakyti negali, tačiau informuoja, kad nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų birželio 2 dienos mūsų mieste gyvenamąją vietą deklaravo 21 261 kitų šalių pilietis.
Mažiau gyventojų – mažesnė mero alga
Sužinojus apie dešimtis tūkstančių užsieniečių, deklaravusių gyvenamąją vietą universiteto pastate, VU Šiaulių akademijos (ŠA) direktorę Renatą Bilbokaitę ištiko šokas.
Ji patvirtino, kad minėtame bendrabutyje vienu metu gali gyventi 200–300 žmonių. Juolab kad privati įmonė yra išsinuomojusi ne visą pastatą. Spėjama, kad didelės dalies iš tų beveik 17 tūkstančių gyvenamąją vietą deklaravusių užsieniečių jau seniai nebėra Lietuvoje, užtat pagal statistiką – jie vis dar „šiauliečiai“.
Paklausus, kodėl Savivaldybė deklaravo užsieniečių gyvenamąją vietą bendrabutyje be jo savininko – Vilniaus universiteto – sutikimo, gavome iš Savivaldybės atsakymą: „P. Višinskio g. 15A sudaryta nuomos sutartis su UAB „Cryptotekas“. Sutartis registruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenų bazėje. Nuomos sutartyje suteikta teisė nuomininkui nekilnojamą turtą valdyti.“
Pastato nuomininkas aiškina, kad jis tik išduodavo pažymą, kad sutinka, jog konkrečios įmonės konkretus darbuotojas deklaruotų savo gyvenamąją vietą įmonės nuomojamame bendrabutyje leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. O deklaruodavo tai ne įmonė, o Savivaldybė. Tačiau panašu, kad niekas nepasirūpino, jog, užsieniečiui išvykus iš Lietuvos, jo deklaracija būtų panaikinta.
Vadinasi, kalbama apie fiktyvią gyvenamosios vietos deklaraciją, kurią globoja pati Savivaldybė. O kaip kitaip pasigirsi apie spartų Šiaulių augimą.
Neseniai savo ataskaitoje meras Artūras Visockas gyrėsi, kaip į miestą grįžta jaunos šeimos, todėl gyventojų amžius mieste jaunėja. Ir tuo pat metu tyliai „augino ir jaunino miestą“, kepdami „šiauliečius“ – darbingo amžiaus užsienio piliečius, kurie tūkstančiais deklaruodavo gyvenamąją vietą P. Višinskio g. 15 A.
Savivaldybė, matyt, toleravo fiktyvią deklaraciją, nes didesnis užsieniečių skaičius esą padeda išlaikyti Šiauliams didmiesčio statusą su ne mažiau nei 100 tūkstančių gyventojų.
Teisiškai apibrėžto didmiesčio statuso Lietuvoje nėra, kaip ir nėra keliamos 100 tūkstančių gyventojų kartelės. Tai yra daugiau visuomenėje vartojamas terminas.
Tačiau Savivaldybės mero atlyginimas iš tiesų priklauso nuo šio skaičiaus. Merų atlyginimai priklauso nuo savivaldybės dydžio ir šiuo metu Šiaulių mero darbo užmokestis patenka į savivaldybių su 100–150 tūkstančių gyventojų kategoriją. Sumažėjus gyventojų skaičiui, sumažėtų ir mero darbo užmokestis.
Gyventojų Šiauliuose gali ženkliai sumažėti
R. Bilbokaitė stebisi tokiu aplaidžiu gyvenamosios vietos deklaravimo procesu. Šiaulių akademija, priimdama studentą iš užsienio šalies, ne kartą tikrina informaciją apie jį, jo atvykimą, dirba su Migracijos tarnyba. O čia pažymas pateikė ir, nežinant pastato savininkui, deklaruoja jame tūkstančius užsieniečių.
Direktorė apgailestauja, kad tokiais veiksmais keliama grėsmė Šiauliuose esančios aukštosios mokyklos reputacijai, dėl kurios puoselėjimo institucija deda daug pastangų.
Į situaciją reaguoja ir Vilniaus universitetas, Šiaulių merui A. Visockui nusiuntęs oficialų raštą.
Jame atkreipiamas dėmesys, kad patalpų nuomos sandoriai nesuteikia dalį pastato nuomojančiai UAB „Cryptotekas“ subnuomoti patalpų, o nuomos sutartis yra registruota Registrų centre ir prieinama visoms valstybės bei savivaldybių institucijoms.
„Vilniaus universitetas nėra davęs jokio sutikimo fiziniams asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio pastate adresu P. Višinskio g. 15 A, Šiauliai, kaip tai reikalaujama pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį“, – pabrėžiama rašte.
Vilniaus universitetas stebisi neatsakingai Šiaulių vicemero Justino Švėgždos viešai paskleista informacija, kuri universitetui ir jo padaliniui Šiaulių akademijai esą daro reputacinę žalą. Konstatuojama, kad vicemeras klaidino visuomenę teigdamas, jog nuomos sutarties pagrindu Vilniaus universitetas suteikė pastato valdymo teises privačiam juridiniam asmeniui (UAB „Cryptotekas“) ir taip neva suteikė leidimą nuomininkui išduoti sutikimus fiziniams asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos valdomose patalpose, siekiant sudaryti įspūdį dėl Vilniaus universiteto atsakomybės.
„Vilniaus universiteto ir UAB „Cryptotekas“ galiojančių sandorių pagrindu UAB „Cryptotekas“ yra atskirų patalpų, bet ne viso pastato, esančio adresu P. Višinskio g. 15A, Šiauliai, nuomininkas ir juo labiau – valdytojas“, – rašoma merui.
Rašte reikalaujama paaiškinti situaciją, paneigti reputaciją žeidžiančius žodžius ir panaikinti visas 16 700 gyvenamosios vietos deklaracijas minėtame bendrabutyje. Taigi, galima artimiausiu metu stebėti ryškų Šiaulių miesto gyventojų sumažėjimą.
Rinkliavą moka Šiaulių gyventojai, o tūkstančiai užsieniečių – ne
Minėti tūkstančiai atvykėlių iš kitų šalių atliekų tvarkymo rinkliavos nemoka. Kai buvo pabandyta apskaičiuoti, kiek tai galėtų sudaryti, pasirodė, kad – apie pusę milijono eurų per metus.
Gyvenantiems privatininko nuomojamame bendrabutyje pakanka sumokėti už lovą nakčiai.
Tačiau bendrabučio patalpose gyvenantys net ir keli šimtai užsieniečių atliekų sukaupia pakankamai daug, todėl ŠRATC atvežė jiems konteinerių papildomai. Šios įstaigos viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė informavo, kad šiuo metu minėtu adresu suteikti penki mišriųjų atliekų konteineriai ir trys rūšiavimo (popieriaus, plastiko ir stiklo).
Už šių konteinerių aptarnavimą moka Vilniaus universitetas ir pateikia sąskaitą už patirtas išlaidas padengti nuomininkui.
Šiaulių akademijos direktorė R. Bilbokaitė aiškino, kad nuo balandžio mėnesio pasikeitė šiukšlių išvežimo tvarka – buvo sumažintas atliekų išvežimo kiekis, todėl teikti prašymai didinti išvežimų skaičių. Iki šiol UAB „Cryptotekas“ universitetas pateikdavo apmokėti 130–200 eurų sąskaitą už atliekų išvežimą, tačiau jau už gegužę iš ŠRATC laukiama didesnės sąskaitos, nes padidintas išvežimų skaičius.
„Pagal Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, šiam objektui taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Kadangi tai yra juridiniam asmeniui priklausantis objektas, jam yra taikomas parametras be gyventojų skaičiaus – pastovioji dalis apskaičiuojama pagal darbuotojų skaičių, o kintamoji – pagal faktinį atliekų konteinerių ištuštinimo dažnumą ir tūrį“, – aiškino R. Gelžinytė.
Bendrabutyje dirba keli darbuotojai, už juos rinkliava ir mokama, tačiau ne už gyventojus.
Taigi, gyvenamąją vietą net ir fiktyviai bendrabutyje deklaruojantiems ir taip šiauliečių skaičių didinantiems užsieniečiams sudaromos šiltnamio sąlygos. Nors jie įtraukti į miesto gyventojų registrą, atliekų tvarkymo rinkliavos jiems mokėti nereikia, tuo tarpu kitiems miesto gyventojams ši prievolė yra neišvengiama.
Tai sudaro sąlygas tokiems fiktyviems gyvenamosios vietos deklaravimams, kurie nesukelia niekam jokių finansinių pasekmių – nei užsieniečiams, nei patalpų nuomininkams, nei Savivaldybei.
Palyginkime: šiaulietis, kad ir tolimųjų reisų vairuotojas, užsienyje praleidžiantis po kelis mėnesius, deklaravęs gyvenamąją vietą savo namuose, rinkliavą mokėti privalo, užsienietis – ne. Deklaravai savo bute giminaitį, jau kitą mėnesį gausi rinkliavos sąskaitą už jį, o beveik 17 tūkstančių užsieniečių laisvi nuo tokios prievolės.
Paklausėme Savivaldybės, ar bet kuris nuomininkas be savininko sutikimo gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą savininko bute.
„Gali, turėdamas nuomos sutartį. Tokia pati sąlyga galioja ir Lietuvos piliečiams“, – atsakė V. Lebedis, tačiau teisininkai aiškina, kad tokiu atveju sutartis turi būti registruota Registrų centre, o joje turi būti aptarta galimybė nuomininkui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute.
Savivaldybėje viskas paprasta. Artėjant vietos savivaldos rinkimams yra miesto valdžios begalinis noras pademonstruoti klestinčius Šiaulius, siekiama kuo daugiau prideklaruoti gyventojų. Kad ir užsieniečių, nors dalis jų jau ir pamiršo, kažkada buvę Šiauliuose.
Fiktyvi deklaracija klesti. Ir ko gi ne, jei tai niekam nieko nekainuoja. Net atliekų surinkimo rinkliavos pagal deklaruotų gyventojų skaičių.
Pakalbinti šiauliečiai siūlė miestą mieste įkurti Savivaldybės pastate.
