Naujausios
Grįžtančių lietuvių – šimtai, užsieniečių – tūkstančiai
Šią savaitę Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė pasakojo šiauliečiams, kaip miestas auga grįžtančių iš užsienio Lietuvos piliečių dėka.
Patarėja paskelbė Valstybinės duomenų agentūros duomenis, kad 2025 metais į Lietuvą sugrįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko – 9 940. Jau šeštus metus iš eilės į Lietuvą sugrįžta daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta. Tai yra pozityvi tendencija, nes žmonės Lietuvą mato kaip vietą gyventi, dirbti ir kurti savo ateitį.
V. Dildaitė pabrėžė, kad gerai atrodo ir Šiauliai. Daugiausia grįžtančių lietuvių sulaukia Vilnius ir Kaunas, tačiau Šiauliai turi geriausią teigiamą piliečių migracijos balansą, palyginti su gyventojų skaičiumi.
Per 6-erius metus iš užsienio į Šiaulius sugrįžo per 5 000 gyventojų, o išvyko beveik 3 000. Gyventojų padaugėjo daugiau nei dviem tūkstančiais. Tai esąs aiškus signalas, kad žmonės grįžta į miestą prie savo bendruomenės ir šeimos.
Tačiau imant atskirais metais, šie skaičiai nebeatrodo taip gražiai. 2025 metais į Šiaulius grįžo 698 Lietuvos piliečiai, o išvyko 348. Beje, grįžtančiųjų skaičius mažėja. 2024 metais jis dar siekė 763.
Patarėja nutylėjo, kad iš esmės miesto augimą lemia ne grįžtantys į Šiaulius užsienio lietuviai, kurių dalis apsisukę išvyksta ir vėl. Miestą kur kas labiau myli užsieniečiai. Pavyzdžiui, 2025 metais į Šiaulius gyventi ir dirbti atvyko beveik 3 000 užsieniečių. Ir tai ne per 6-erius metus, o per vienerius. 2024 metais atvykėlių skaičius dar didesnis – 4 634, aplenkęs Klaipėdą, Kauną ir Panevėžį.
Priminsime, kad pastaruoju metu Šiauliai pagarsėjo ir fiktyvia užsieniečių gyvenamosios vietos deklaracija. Viename bendrabutyje buvo deklaruota beveik 17 tūkstančių užsienio šalių piliečių, nors realiai jame gali gyventi 200–300 žmonių.
Nuopelnus prisiskiria Savivaldybė
Mero padėjėja Alaina Bosė spaudos konferencijoje tikino, kad teigiamos grįžtančių lietuvių tendencijos neatsiranda savaime. Šiaulių savivaldybė ne vienerius metus kryptingai dirba su užsienio lietuviais, kad ryšys būtų kuo stipresnis, o sugrįžimas kuo paprastesnis.
Viena iš priemonių – nuotolinis vaikų ugdymas, kurį vykdo „Sandoros“ progimnazija. Toks vaikų mokymas padeda šeimoms, gyvenančioms užsienyje, tačiau planuojančioms sugrįžti į Lietuvą arba besistengiančioms, kad vaikai nepamirštų lietuvių kalbos. Pernai ši mokykla nuotoliniu būdu ugdė 246 mokinius.
A. Bosė pasakojo, kad užsienyje gyvenančių lietuvių vaikai kviečiami dalyvauti Šiauliuose organizuojamose stovyklose, ypač tose, kurias organizuoja Savivaldybė. Tačiau Savivaldybės atstovė nepranešė, kiek tokių vaikų į stovyklas atvyko.
Savivaldybė giriasi ir tiesioginiu darbu su diaspora. Miestas turi sutelkęs globalių Šiaulių ambasadorių būrį. Mero padėjėja paminėjo aktyviausias iš jų: Dalia Staponkutė iš Kipro, Sondra Litvaitytė iš JAV, Asta Kazlauskaitė iš Jungtinės Karalystės. Tokie visuomeniniai ambasadoriai padeda ne tik garsinti Šiaulių vardą užsienyje, bet ir sukurti ryšį su ten gyvenančiais lietuviais, organizuoja įvairius renginius.
A. Kazlauskaitė iš Jungtinės Karalystės jau ne pirmus metus organizuoja Joninių šventę, kuri išaugo nuo nedidelės iniciatyvos iki didelės šventės, suburiančios apie 2,5 tūkstančio dalyvių. Praėjusiais metais tokioje šventėje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovai. Šįmet šiuo renginiu susidomėjo dar 7 savivaldybės, Užsienio reikalų ministerija.
Sugrįžta ir vėl išvyksta
Mero padėjėja priminė, kad 2025 metais Šiaulių miesto savivaldybei buvo įteikta Auksinė krivūlė, skirta Užsienio reikalų ministerijos už ryšių su diaspora stiprinimą ir kraštiečių grįžimo skatinimą.
Tačiau ne viskas yra taip gražu, kaip piešia Savivaldybės atstovės. Ne kartą rašėme apie grįžtančius iš užsienio šiauliečius. Pagrindine grįžimo priežastimi žmonės nurodo norą, kad vaikai mokytųsi lietuviškose mokyklose, o ne kokius nors kultūrinius ar visuomeninius renginius.
Taip pat sugrįžta užsienyje pensiją užsidirbę žmonės. Beje, Šiauliai nėra patrauklūs ir nedideliu darbo užmokesčiu, kurio vidurkis siekia apie 1 350 eurų į rankas ir yra keliais šimtais eurų mažesnis nei šalies vidurkis.
Nors aktyviai dirba globalių Šiaulių ambasadorės iš Kipro ir JAV, iš šių šalių lietuviai sugrįžti neskuba. Bene dažniausiai į savo šalį suka Jungtinės Karalystės emigrantai iš Lietuvos.
Tik ne visi čia randa tai, ko tikėjosi. Buvome rašę apie šiaulietę, kuri su užsieniečiu vyru po 15 metų emigracijos Škotijoje sugrįžo į Šiaulius ir atidarė nedidelį savo verslą. Šiandien jie vėl gyvena Škotijoje.
Moteris socialiniuose tinkluose pažymėjo, jog Šiaulių savivaldybė nori, kad kuo daugiau lietuvių sugrįžtų, tačiau jiems nepadeda, o „siunčia į dugną“. Nors verslas Lietuvoje jiems pavyko, tačiau, moters teigimu, juos sužlugdė šalyje klestinti korupcija.
