Naujausios
Viename – tualetas, virtuvė ir miegamasis
„Atsitiko gyvenimas, – atvirai apie save „Šiaulių kraštui“ pasakoja 68 metų Liudas. – Praradau namus. Išėjau kaip stoviu. Nepagalvokit, su alkoholiu niekada nebuvo problemų, bet...“.
Kreipėsi į miesto Savivaldybę, prašydamas įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą. O kol kas – laikino prieglobsčio.
2018-aisiais L. Leistrumui nuomos pagrindu suteiktas maždaug 15 kvadratinių metrų kambarys Savivaldybei priklausančiame bendrabutyje Radviliškio gatvėje 124. Apsistojo abu su naująja žmona Dale – jau tada abu sunkūs ligoniai ir tik menkai darbingi.
Nors kambarys – bendrabučio tipo, čia nebuvo bendros virtuvės, todėl maistą virdavo šalia lovos pasistatęs dujinę viryklę. Nuo garų susikaupusi drėgmė ir dieną, ir naktį kapsėjo nuo lubų ir langų – peilis astma sergančiam vyrui.
Tikėdamiesi, kad drėgmės galėtų sumažėti pareguliavus senus langus, išsikvietė meistrą. Sužinojo: problema – ne langai, o kiauros sienos. Todėl išgirdo patarimą – vasarą ir žiemą gyventi prasivėrus langus, tik taip kambaryje sumažės drėgmės.
Savo lėšomis kambaryje įsivedė vandenį, nes artimiausia kriauklė – dušo patalpoje. Tualetas – koridoriaus gale. Dėl išsėtinės sklerozės nevaikštančiai Dalei į jį nueiti be vyro pagalbos – beveik neįveikiama užduotis.
Dienomis, pasakoja L. Leistrumas, žmoną į tualetą nugabendavo neįgaliojo vežimėliu, o naktimis gelbėjo kibiras, kurį pasistatė tame pačiame 15 kvadratinių metrų kambaryje. Keblumai ir su žmonos maudymu – apiprausdavo savo kambarėlyje pastatęs dubenį.
Paskui sužinojo apie greta jų kambario atsilaisvinusį dar mažesnį kambariuką. Šiaulietis sako tikėjęsis, kad Savivaldybė pasigailės neįgalių žmonių ir leis jame įsirengti tualetą, pastatyti vonią. Sulaukė uždraudimo. Arba – perdaryti namo projektą. Pasidomėjęs, kiek tai kainuotų, sužinojo, kad naujo projekto kaina – apie 3 000 eurų. Itin mažas pajamas turintiems sutuoktiniams tokie pinigai nematyti.
Suteiktas mažasis kambarys taip ir nenaudotas.
„Gyvatukas užtrumpino“
L. Leistrumas pasakoja 2023 metų vasarą sužinojęs apie tame pačiame bendrabutyje atsilaisvinusias kitas Savivaldybės patalpas. Rugsėjo mėnesį porai leista persikraustyti į 65,10 kvadratinio metro dviejų kambarių butą su virtuve ir vonios kambariu, kuriame, nors ir nebuvo vonios, tačiau kabėjo elektrinis boileris ir net rankšluosčių gyvatukas.
Vyras pasakoja tikėjęsis, kad gyvenimas dviem neįgaliems žmonėms čia bus bent kiek paprastesnis. Tačiau nesusipratimai prasidėjo jau pirmą dieną.
„Įjungiau tą vadinamąjį gyvatuką ir iškart visame bute, o gal ir name pradingo elektra. Išsikviečiau meistrą. Sako, trumpina“, – prisimena šiaulietis.
Įsigijo naują rankšluosčių džiovyklę. Bet tada išlindo, kad vandens boileris elektros energiją tiesiog ryja, o vandens per keturias valandas pašildo tiek, kad neužtenka net vienam žmogui nusimaudyti.
Vonios kambaryje vonios nebuvo, tik dušas, o jame sudėtinga numaudyti išsėtinės sklerozės, diabeto ir kitų ligų prie lovos prikaustytą žmoną. Todėl vyras įsigijo vaikišką vonelę – bent tokią, kad galėtų į ją žmoną įkelti ir apiprausti. Vandens pasišildo arbatinuku – Savivaldybės boilerio „paslaugų atsisakė“. Labai padeda drėgnos servetėlės – jomis mažiausiai kartą per dieną apšluosto dėl diabeto stipriai prakaituojančią žmoną.
Buvo problemų ir dėl vandens tiekimo, o kanalizacijos vamzdis kartą sukėlė kone katastrofą, apsemdamas butą. Vyras slaugomai žmonai įtaisė specialią tualeto kėdę, kad gamtinius reikalus galėtų atlikti vos pakelta iš lovos.
Neseniai Dalė krito ir susilaužė klubakaulį – sunkios ligonės slauga dėl nepagydomų ligų vos 15 procentų darbingumą turinčiam Liudui tapo dar sudėtingesnė. Sako, labiausiai bijantis, kad jam dėl inkstų nepakankamumo neprireiktų dializių – nebepajėgtų sutuoktinei padėti.
Bute nėra miesto dujų. Pakeisti pasibaigusį dujų balioną sutuoktiniams visąlaik padėdavo kaimynas. Tačiau jis išsikraustė. Liudas sako, nuo tos dienos sau ir žmonai gamina maistą dar smarkiau taupydamas – jei balionas ištuštėtų, nežino, kur kreiptųsi pagalbos.
Pro Savivaldybės buto sienas kiaurai švilpia vėjas. Vyro žodžiais, jei verda valgyti, nuo vėjo plevena liepsna. O sieną, prie kurios stovi neįgalios žmonos lova, teko užkišti faneros lapu, skirtu nukreipti vėją į šoną. Dėl kiaurų sienų žiemą kambaryje buvo apie 15 laipsnių šilumos.
Kiauras lauko duris, kurios atsidaro po stipresnio gūsio, L. Leistrumas bandė pataisyti, bet remontas efekto beveik nedavė.
„XXI amžiuje gyvename. Nesakau, kad tokiems žmonėms kaip mes reikia išskirtinių sąlygų. Norėtųsi bent minimalių“, – apsiašaroja šiaulietis.
Sutuoktinių neįgalumo pinigai, kartu sudėjus, siekia vos 1 000 eurų. Iš jų vaistams, kurių nemaža dalis nėra kompensuojami, ir higienos priemonėms reikia mažiausiai 400 eurų. Taupydami pinigus už elektrą, naudoja tik arbatinuką, šviesos vakarais nedega – patalpas apsišviečia televizoriumi.
Teks dar palaukti
Eilėje socialiniam būstui gauti laukiantis šiaulietis ne kartą kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, prašydamas dėl sunkios negalios (abiejų darbingumas – 15 ir 25 procentai) išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, kaip numato įstatymas.
Pernai gegužę Savivaldybė pasiūlė apžiūrėti Gegužių gatvės 17-ajame daugiabutyje esantį dviejų kambarių butą antrame aukšte. L. Leistrumas sako, kad dėl širdies ligos, hipertenzijos, inkstų nepakankamumo ir kitų sveikatos negalavimų jis slaugomos žmonos tiesiog nepajėgtų išnešti į lauką ir pasodinti į neįgaliojo vežimėlį, todėl atsisakė.
„Buvau priblokštas: žmona nevaikšto, aš sunkiai. Ligos progresuoja, negalėčiau jos ant rankų išnešti“, – pasakoja šiaulietis.
Visą gyvenimą kirpėja dirbusi Dalė apsiašaroja: jei Liudą ligos paguldys ant patalo, abiem liks tiks slaugos ligoninė.
L. Leistrumas Savivaldybės prašo suteikti socialinį būstą pirmame aukšte.
Po šiauliečiui atsiųstais atsakymais – Šiaulių miesto mero Artūro Visocko pavardė. Kiekviename atsakyme pabrėžiama, kad L. Leistrumui skirtas 65,10 kvadratinio metro butas su rankšluosčių džiovykla, boileriu karštam vandeniui gaminti, kitais privalumais, bei tai, kad viskas bute tvarkinga. Ir kad galimybės išnuomoti butą pirmame aukšte šiuo metu nėra.
Savivaldybės atstovė: viskas tvarkoje
„Šiaulių kraštui“ ėmus domėtis L. Leistrumo istorija, jau kitą dieną Šiaulių miesto savivaldybės atstovas nuvyko į L. Leistrumo nuomojamą bendrabutį – įvertino būsto situaciją, fotografavo. Patalpas apžiūrėjęs specialistas, „Šiaulių kraštui“ prasitarė L. Leistrumas, pripažino problemas.
Tačiau problemos, akivaizdu, pripažintos tik neoficialiai. Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Živilė Jagutienė „Šiaulių kraštui“ pateikė atsakymą, kuriame tik privalumai: „Būste yra centrinis šildymas, vanduo, nuotekų kanalizacija, sumontuoti elektriniai prietaisai – boileris karštam vandeniui gaminti, elektrinis rankšluosčių džiovintuvas. Šiame bute boileris buvo pakeistas nauju 2021 metų rugsėjo mėnesį.“
Pasak Ž. Jagutienės, socialiniai būstai yra pagal eilę siūlomi asmenims, esantiems Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše ir atsižvelgiant į jų nurodytus socialinio būsto pageidavimus. Beje, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Šiaulių miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, nustatyta socialinio būsto nuomos tvarka ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą.
L. Leistrumas eilėje, kurioje šiuo metu yra 576 asmenys ir šeimos, socialinio būsto laukia 29 numeriu.
Šiuo metu, informavo specialistė, Savivaldybė neturi laisvų tinkamų nuomoti socialinių būstų pirmame pastato aukšte. Savivaldybės būstų fonde laisvų ir pritaikytų neįgaliesiems (su keltuvu, pandusu ar pan.) būstų taip pat nėra.
„Išnuomojus socialinį būstą, reikia laukti būsto pritaikymo neįgaliems asmenims. Būstus neįgaliesiems pritaiko Socialinių paslaugų centras“, – informavo Ž. Jagutienė.
Šiaulių miesto savivaldybės socialinių būstų fondą sudaro 370 būstų.
