Naujausios
Pirmoji mintis dažniausiai būna paprasta – galbūt netinkamai veikia moduliai. Vis dėlto problema ne visuomet slypi pačioje įrangoje. Mažesnę gamybą gali lemti neteisingai interpretuojami rodmenys, išaugęs elektros vartojimas namuose, šešėliai, aukšta tinklo įtampa ar net pernelyg optimistiškai suprasta elektrinės nominali galia.
Nominali galia nėra pažadas, kad elektrinė tiek gamins nuolat
Jeigu ant saulės elektrinės pasiūlymo nurodyta 10 kW galia, tai nereiškia, kad tokią galią sistema pasieks kiekvieną saulėtą dieną ir išlaikys kelias valandas. Nominali modulių galia nustatoma laboratorinėmis standartinėmis sąlygomis: esant 1 000 W į kvadratinį metrą saulės apšvitai ir 25 laipsnių modulio temperatūrai.
Ant stogo sąlygos beveik visada kitokios. Saulės spindulių kritimo kampas keičiasi, modulių paviršius įkaista, o dalį energijos praranda kabeliai, inverteris ir kiti sistemos elementai. Elektrinė gali veikti tinkamai, net jeigu jos momentinė galia retai pasiekia didžiausią pasiūlyme nurodytą skaičių.
Vertinti reikėtų ne vienos akimirkos galią kilovatais, o per dieną, mėnesį ar metus pagamintą energijos kiekį kilovatvalandėmis. Būtent šių dviejų rodiklių painiojimas tampa viena dažniausių nepagrįsto nusivylimo priežasčių.
Į tinklą atiduota elektra nėra visa elektrinės gamyba
Dar viena dažna klaida yra bendra saulės elektrinės gamyba prilyginama elektros kiekiui, kurį apskaitos prietaisas užfiksavo kaip perduotą į tinklą. Šie skaičiai gali reikšmingai skirtis. Dalį tuo metu pagamintos elektros namas sunaudoja iš karto. Ji tenka šaldytuvui, šilumos siurbliui, vandens šildytuvui, kondicionieriui, elektromobiliui ir kitiems prietaisams. Į tinklą perduodamas tik gamybos perteklius. Vadinasi, jeigu saulėtą dieną elektrinė pagamino 40 kWh, o namuose tuo pat metu sunaudota 15 kWh, apskaitoje kaip į tinklą atiduota energija gali būti matomos tik likusios 25 kWh.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokį rodiklį rodo inverterio programėlė, elektros skaitiklis ir nepriklausomo tiekėjo ar skirstymo operatoriaus savitarna. Išaugęs vartojimas gali sudaryti įspūdį, kad saulės elektrinės gamina mažiau, nors iš tikrųjų pasikeitė tik vietoje suvartojamos ir į tinklą perduodamos energijos santykis.
Saulėta diena nebūtinai yra geriausia diena gamybai
Vasaros karščiai dažnai laikomi idealiomis sąlygomis, tačiau saulės moduliams vien saulės nepakanka. Kylant jų temperatūrai, mažėja veikimo efektyvumas. Ant stogo esantis modulis gali įkaisti gerokai labiau, nei rodo oro temperatūra, todėl labai karštą vidurdienį momentinė galia kartais būna mažesnė nei vėsesnę, bet giedrą pavasario dieną.
Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro sukurta PVGIS sistema vertindama galimą gamybą atsižvelgia ne tik į saulės spinduliuotę, bet ir į modulių temperatūrą, technologiją bei numatomus sistemos nuostolius. Į juos patenka inverterio, kabelių, nešvarumų ir kitų veiksnių įtaka. Tai primena, kad teorinė modulių galia ir realus į tinklą ar namų sistemą patenkantis energijos kiekis nėra tas pats.
Be to, vienų metų gamybos nereikėtų tiesiogiai lyginti su kitų metų rezultatais. Debesuotumas, krituliai ir saulėtų valandų skaičius kasmet skiriasi. Tikslesnį vaizdą suteikia kelių mėnesių ar visų metų rezultatai, kurie pateikiami palyginus su tai vietovei apskaičiuotu ilgalaikiu vidurkiu.
Nedidelis šešėlis gali turėti didesnę įtaką, nei atrodo
Ant vieno modulio krintantis kamino, antenos, medžio ar stogo konstrukcijos šešėlis vizualiai gali atrodyti nereikšmingas, tačiau jo poveikis priklauso nuo to, kaip sujungti moduliai ir kaip elektrinė suprojektuota. Vieno modulio veiklos pablogėjimas tam tikromis aplinkybėmis gali sumažinti visos modulių grandinės našumą.
Situacija taip pat gali pasikeisti jau po elektrinės įrengimo. Per kelerius metus paauga šalia namo esantys medžiai, atsiranda naujas statinys, antena ar kitas objektas. Šešėlis gali kristi tik tam tikru paros ar metų laiku, todėl jo nepastebėsite elektrinę apžiūrėję vidurdienį. Prie nuostolių prisideda ir lapai, paukščių paliktos dėmės, dulkės bei sniegas. Vis dėlto modulių nereikėtų skubėti plauti savarankiškai, ypač jeigu jie sumontuoti ant stataus ar aukšto stogo. Pirmiausia verta nuotoliniu būdu palyginti atskirų grandinių darbą, o apžiūrą ir valymą patikėti saugiai tai galintiems atlikti specialistams.
Gamybą gali riboti inverteris arba elektros tinklas
Jeigu gamybos kreivės viršus saulėtomis dienomis atrodo tarsi lygiai nukirstas, tai gali reikšti, kad moduliai generuoja daugiau nuolatinės srovės galios, nei inverteris tuo metu gali paversti kintamąja. Toks galios ribojimas nebūtinai yra projektavimo klaida. Tam tikras modulių ir inverterio galios santykis gali būti pasirinktas sąmoningai, siekiant geresnės gamybos rytais, vakarais ir neidealiomis oro sąlygomis. Svarbu įvertinti, ar prarandama nedidelė dalis momentinės galios, ar ribojimas kartojasi ilgai ir reikšmingai mažina metinį rezultatą.
Kita galima priežastis – per aukšta įtampa vietiniame elektros tinkle. Kai vienu metu daug aplinkinių elektrinių perduoda energiją, inverteris, siekdamas laikytis saugos reikalavimų, gali sumažinti galią arba laikinai atsijungti.
ESO tarp registruojamų gaminančių vartotojų sutrikimų taip pat išskiria įtampos svyravimus, per aukštą įtampą ir atsijunginėjantį inverterį. Tokiu atveju reikia patikrinti inverterio įvykių žurnalą ir užfiksuoti, kada kartojasi sutrikimai.