Naujausios
Tripsai - maži kenkėjai, kuriuos lengva pražiūrėti
Kas yra tripsai? Tripsai - tai neįtikėtinai smulkūs vabzdžiai, kurie siekia vos 1-2 mm ilgio. Dėl nedidelio dydžio daugelis ūkininkų jų nepastebėja tol, kol žala jau padaryta. Šie tripsai čiulpia augalų sultis tiesiogiai iš svarbiausių dalių: lapalakščių, stiebų, varpų užuomazgų ir dar tik besiformuojančių grūdų.
Nors kviečiuose tripsai nėra tokie žalingi kaip rugiuose, kvietrugiuose ar miežiuose, jie vis dėlto gali sumažinti derlių. Pažeisti augalai rodo aiškius požymius: vėliavinio lapo lapamakštė pabąla, varpos išplaukėja netaisyklingos, iškraipytos, o kartais net susisukusios. Tokie vizualiniai ženklai yra pirmas signalas, kad reikia atidžiau peržiūrėti pasėlį.
Tripsų plitimui labai palankūs šilti, saulėti ir nevėjuoti orai. Vasara, kai nėra šalčio ir vėjo, sukuria palankias sąlygas jų dauginimuisi. Tripsų gausumą gali skatinti ir palankios žiemojimo sąlygos. Ūkininkai, kurie palikdavo neartas ražienas ir augalines liekanas lauke, duodavo tripsams puikias žiemojimo vietas. Šiaudai, nesurinktos augalinės liekanos - visa tai tampa tinkama žiemojimo vieta.
Žalingumo riba laikoma tada, kai vidutiniškai rastos 1-2 tripsai ant vieno stiebo ir apnikti maždaug 50 procentų stiebų. Ši žalingumo riba padeda įvertinti, kada jau reikalinga kenkėjų kontrolė.
Kada tripsai javams pavojingiausi
Svarbiausias laikas stebėti tripsus - bamblėjimo pabaiga. Būtent šiuo metu, kol tripsai dar nėra sulindę giliai į viršutinio lapo lapamakštę, jie vis dar pasiekiami tiesioginio insekticido veikimui. Vėliau, kai jie pasislepia, jų sunaikinimas tampa daug sunkesnis ir brangesnis.
Reguliarus laukų apžiūrėjimas - geriausia apsigynimo priemonė. Jei matote pažeidimus, kur lapalakštė pabąla arba varpa deformuota, reikėtų nedelsiant imtis veiksmų. Pavėluota kontrolė gali baigtis didesniais derliaus nuostoliais.
Amarai - dar vienas dažnas javų kenkėjas
Vasariniuose kviečiuose gausiai pasitaiko ieviniai ir javiniai amarai. Nors jie skiriasi dydžiu ir išvaizda, abiejų rūšių žala panaši: čiulpydami augalų sultis jie nualina visą augalą. Ieviniai amarai yra smulkūs (iki 2 mm), pilkai žali, dažnai susibūrę į dideles kolonijas. Javiniai - šiek tiek stambesni, žalesni arba rausvai rudos spalvos, ir jie dažniausiai įsikuria varpose, kuriose minta besiformuojančių grūdų sultimis.
Daugiausia žalos amarai gali padaryti, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos. Po to augalų sulčių sudėtis pasikeičia, todėl sparnuoti individai paprasčiausiai išskrenda kitur. Dar svarbu žinoti, kad tiek ieviniai, tiek javiniai amarai platina javų virusines ligas, kurios gali sugriauti visą pasėlį.
Kiti javų kenkėjai
Javiniai lapiniai pjūkleliai. Šių vabzdžių lervos nugraužia kviečių lapus, todėl augalai atrodo lyg apkarpyti žirklėmis. Dažnai jie pavojingiausi gegužės pabaigoje, kai vyrauja šilti, nevėjuoti, sausi orai.
Lemai. Šie nedideli vabalai minta lapais, o jų lervos skeletuoja lapų audinį, palikdamos šviesias, pailgas praskaidras. Gausiau išplinta sausais, šiltais pavasariais, kai sąlygos jiems yra palankiausios.
Švedinės muselės. Jų lervos kenkia jauniausiai augalo daliai - daigų centrinio lapelio pamatui. Pažeistas lapelis greitai pagelsta ir nudžiūsta. Jei muselės pataikytų į vasariniams kviečiams kritinį augalų augimo etapą, žala gali būti žymi.
Kodėl svarbu reguliariai stebėti pasėlius
Javų apsauga nėra vienkartinis darbas. Kiekvienas kenkėjas atsiranda skirtingais laikais, veikia skirtingai ir reikalauja skirtingo atsakymo. Reguliarus laukų stebėjimas padeda problemą pastebėti dar prieš jai stipriai išplitus.
Ūkininkas, kuris kas savaitę ar dešimt dienų apžiūri pasėlį, žino, kada prasideda tripsų plitimas, kada sustoja ir kada reikia purkšti. Toks proaktyvus požiūris sutaupo ir laiką, ir pinigus palyginant su skubiais atsitiktiniais sprendimais vėlesnėse stadijose. Javų apsauga prasideda geromis žiniomis - pažinti kenkėjų požymius, jų gyvenimo ciklą ir palankias sąlygas - tai pamatas veiksmingai kontrolei.
Užs. Nr. 598402