
Naujausios
Žiemgalos draugijos, kuri surengė susitikimą, Joniškio skyriaus pirmininkė, kultūros centro direktorės pavaduotoja Ilona Osipova pirmiausia išnagrinėjo humanitarinės studijos pavadinimą: „Plėviasparniai gamtoje yra dvi poras sparnų turintys bendruomeniški vabzdžiai, tarp jų – ir bitės.“ Tad ir šiai organizacijai priklausančios kūrybingos moterys, kaip tos bitelės medų, į rinktinę „Bičkopis“ sunešė savo derlių – literatūrinį žodį.
Iš viso knygoje savo kūrybą spausdina dešimt autorių, pasivadinusių įmantriais, poetiškais, išraiškingais slapyvardžiais: Dalgė, Saulė, Braza, Kuic...
„Bičkopį“ pristačiusi Ramutė Saulė sakė, kad šis rinkinys – pirmoji humanitarinės studijos knyga, išleista per dvidešimt metų. Ją redagavo profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė.
Svečiai skaitė savo ir kitų knygos autorių kūrybos ištraukas.

Regina Jacinkevičienė, buvusi vaikų gydytoja ir beveik kraštietė, priminusi, kad jos gimtinė yra 20 kilometrų nuo Joniškio ir 30 – nuo Šiaulių, pasakojo vaikystėje, kuri prabėgo pokariu, neturėjusi galimybės nei piešti, nei rašyti, nei kitomis meninėmis veiklomis užsiimti. Tad pamačiusi skelbimą laikraštyje, kad kuriama humanitarinė studija prieš tuos 20 metų nuėjo, pabandė ir liko. Ji Joniškyje ne tik skaitė savo išgyventus tekstus, bet ir parodai pateikė ryškiaspalvių gėlių žiedų kupinus paveikslus. Ryški raudona jai – džiaugsmo spalva.
Antroji iš keturių parodos dailininkių Birutė Kuic paskaitė trumpų eilėraščių, dvelkiančių japonišku minimalizmu, o paveiksluose atvirkščiai – pažėrė keliasluoksnius vaizdus: vienur iškyla Telšių miesto skulptūros ir palmės, kitur rojus primena chaosą.
Ieva Jurgelevičiūtė paveiksluose nepabėga nuo savęs kaip rašytojos – per vaizdus tarsi pamušalas persišviečia tekstai, o kūrėja Lolita Braza pateikia savito braižo ekslibrisų seriją.
Renginyje muzikos kūrinius atliko Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos mokinės.