
Naujausios
"Europos Sąjungos klaida, – kad pačioje krizės pradžioje nesugebėjo atskirti ekonominių migrantų nuo pabėgėlių", – teigė A. Pranckevičius.
Jis detalizavo, kad laivuose per Viduržemio jūrą jų atplaukė milijonai, daug renkasi Italiją, Prancūziją, Ispaniją. Pokalbiuose su tų šalių piliečiais girdėjęs įspėjimų lietuviams: dar nepajutote pasekmių. Ruoškitės.
"Tad ar bus Europos Sąjunga permainos, ar toliau sudarysime sąlygas radikalizmui pabėgėlių atžvilgiu", – klausimas iš salės.
Auditorija pritarė atsargiais plojimais.
A. Pranckevičius pasiūlė atsargiau viešoje erdvėje operuoti "nepasitikrintais" faktais.
"Europoje – daugiau kaip 500 milijonų gyventojų, o per pastaruosius ketverius metus atvyko 1,5 milijono – nežinau, ar tai užtvindymas", – sakė A. Pranckevičius.
Jis siūlė nepasitikėti aukšto lygio politikais Europoje, kurie skleidžia dezinformaciją. Bando įbauginti žmones, dėdami lygybės ženklą tarp teroristo ir pabėgėlio.
"Prieš kelerius metus nuvilnijo terorizmo banga Paryžiuje, Briuselyje, Barselonoje, Londone ir kituose miestuose, bet niekur nebuvo pabėgėlių, o vykdė žmonės, kurie gimė Europoje, – sakė A. Pranckevičius. – Jie yra blogos integracijos praktikos pavyzdžiai. Ne visos Europos Sąjungos, o atskirose valstybėse nesuveikusių integracijos modelių".
Pasak A. Pranckevičiaus, problemos nebuvo sprendžiamos Europos Sąjungos mastu. Kiekviena valstybė atskirai bandė tvarkyti savo migracijos politiką. Atskirai bandė saugoti savo sienas.
Panašios praktikos neatsisakyta, kai prieš kelerius metus įsisiautė karas Sirijoje, iš jos ėmė bėgti vietiniai.
"Tuo metu Europos Sąjungoje nebuvo bendros migracijos, prieglobsčio politikos, bendrų taisyklių ir bendros sienų apsaugos", – vardino A. Pranckevičius.
Labiausiai nuo 2015-ujų rudens kentėjo Graikija, Italija. Pasak A. Pranckevičiaus, neturėjo pajėgumų vienų vieni valdyti situaciją. Kai kas dieną po 20 tūkstančių žmonių bandė perplaukti jūrą. Rizikuodami gyvybėmis. Daugybė žuvo. Tuo metu Viduržemio jūra tapo mirties jūra.
"Tuometinė drama – didžiulė Europos gėda, kad mes nesugebėjome tinkamai reaguoti, nes neturėjome sugebėjimų, finansų, resursų, institucijų", – teigė A. Pranckevičius.
Ar šiandien yra pokyčių? Europos Sąjunga sukūrė sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą.
"Sunkiai paaiškinama, kodėl jos iki tol neturėjome, kai turime bendrą Šengeno zoną be tinkamos apsaugos, – stebėjosi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. – Pakako valstybių argumentų, kad tai būtų kišimasis į nacionalinę kompetenciją".
Naujojoje tarnyboje dirba 1200 pareigūnų. Norima jų skaičių padidinti iki 10 tūkstančių. Esą tuomet realiai būtų saugomos sienos.
Tačiau ne visos Europos Sąjungos valstybės tam pritaria. Todėl buvęs numatytas terminas tikslui pasiekti 2021 metais nukeltas į 2027-uosius. Nuo tada kilus kitai migracijos krizei būsią kas saugotų Europą.
"Dėl tokio delsimo nedera kaltinti vien Briuselį, o atskirų valstybių sostinėse stinga valios sprendimams", – mano A. Pranckevičius.
Jo teigimu, antras teigiamas pokytis – Varšuvoje dirbanti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) per tuos kelerius metus sustiprinta tris kartus. Todėl į Viduržemio jūrą pasiųstos kelios karinės misijos. Kovai su nelegaliu pabėgėlių pervežimo verslu. Kuris naudojosi nelaimėmis.
"Tie "verslininkai" už telefonus ar kitus vertingus daiktus pažadėdavo perkelti į Europą, o iš tikrųjų siūlydavo mirtį, nes nedideli mediniai laiveliai nebuvo pritaikyti saugioms kelionėms", – sakė A. Pranckevičius.
Kai tokį "verslą" užkardė kariniai laivai, pabėgėlių srautai jūra sumažėjo 97 procentais. Dabar per dieną perplaukia jūrą tik apie 70 bėgančių žmonių.
Tiek laikoma normaliu migracijos srautu, pavyzdžiui, kaip ir prieš dešimtmetį.
A. Pranckevičius sakė didžiuojasis, kad tuose laivuose tarnaujantiems 24 Lietuvos kariams įteikė medalius.
"Tie mūsų tautiečiai kartu su kitų valstybių kariais išgelbėjo nuo mirties 1200 žmonių, – sakė A. Pranckevičius. – Mūsiškiai už visą Lietuvą rodė solidarumą, kad ji ne tik ima iš Europos Sąjungos, bet ir jai duoda".
Jis siūlė atkreipti dėmesį, kad Sirijos karą ne Europa sukėlė, o kitos diktatorinės valstybės ir kitos jėgos. O tos situacijos įkaitais tapo europiečiai, nes pabėgėliai juda į jų namus.
Anot A. Pranckevičiaus, panašių krizių gali kilti ateityje. Kai į pietus nuo Europos – konfliktai Šiaurės Afrikoje. Artimieji Rytai dega nuolatos. Neramina ir Rytų partnerystės šalys. Įšaldyti penki konfliktai: Moldovoje, Ukrainoje, Sakartvele, Armėnijoje, Azerbaidžane.
A. Pranckevičiaus teigimu, pastarojo laikmečio krizė "pabudino Europą, leido jai labiau investuoti į saugumą". Kita vertus, supriešino kai kurias valstybes.