
Naujausios
Krepšelis tėvams palengvino finansinę naštą
Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis Šiauliuose startavo 2015 metais. Vienam vaikui per mėnesį skiriama 15 eurų. Finansuojama viena vaiko pasirinkta neformaliojo švietimo programa.
"Projektas startavo valstybės lėšomis, dabar jau kelinti metai lėšos skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Iš pradžių projekte dalyvavo biudžetinės Šiaulių švietimo įstaigos, tačiau Savivaldybė, norėdama, kad ateityje kuo daugiau vaikų įsitrauktų į neformaliojo švietimo veiklas, kad plėstųsi veiklų ratas, priėmė sprendimą finansuoti laisvuosius mokytojus, privačias įstaigas, viešąsias įstaigas, nevyriausybines organizacijas", – pasakoja Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.
Pasak direktorės, pradėjus projektą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, pasunkėjo neformaliojo švietimo veiklų administravimas, pradėta vykdyti valstybinė programų stebėsena ir kontrolė.
"Tai lėmė, kad šiek tiek sumažėjo ir paslaugos teikėjų, ir mokinių, lankančių būrelius. Ne visi teikėjai sugeba vesti apskaitą, susitvarkyti finansinius ir kitus dokumentus, kas mėnesį teikti ataskaitas. Šie dalykai atbaidė kai kuriuos mūsų teikėjus, ir labai gaila, nes visas mokestis už būrelį gula ant tėvų pečių", – sako A. Lesauskienė.
Direktorė pasidžiaugė tuo, kad atsiranda kitų teikėjų. Laisvieji mokytojai ir įvairios organizacijos nuolat kviečiamos jungtis į projektą. Svarbu, kad paslaugos teikėjas atitiktų kriterijus, turėtų pedagogo kvalifikaciją, galėtų pasiūlyti vaikams įdomių, prasmingų veiklų ir programa truktų ne trumpiau kaip tris mėnesius.
2016–2017 mokslo metais neformaliojo švietimo programose buvo užimta per 60 procentų Šiaulių miesto 1–12 klasių mokinių, kitais mokslo metais – jau 68 procentai, o šiais mokslo metais – 70 procentų mokinių.
"Valstybės ir mūsų siekiamybė, kad artimiausiu metu į neformaliojo švietimo veiklas įtrauktume 75 procentus vaikų. Manau, kad mes tai pasieksime", – sako A. Lesauskienė.
Pernai neformaliajam vaikų švietimui skirta 446 tūkstančiai eurų, šiemet – beveik 470 tūkstančių eurų.
Buvo ir sunkių laikotarpių
Nuo pat pradžių Šiaulių neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvauja viešosios įstaigos "Menoja" vaikų dailės studija "Menučiai". Studija šiandien turi penkias vaikų grupes, kurias lanko apie 60 vaikų nuo 6 iki 14 metų.
"Menučių" vadovė Daiva Stakvilevičienė pasakoja, kad per tuos ketverius metus teko išgyventi ir kritinį laikotarpį, kai buvo įvesti elektroniniai moksleivio pažymėjimai ir sugriežtinta vaikų apskaita.
Vaikai ne tik dirba, bet ir išsikalba, atsiveria.
"Neslėpsiu, abejonių buvo, ar pasiliekam, ar einam dirbti privačiai, nes nuimdami finansinę naštą nuo tėvų, mes užsidedame naštą sau: daugiau popierių tvarkymo, atsakomybės. Buvo labai sunku susitarti su vaikais, kad ateidami į būrelį visi turėtų mokinio pažymėjimus", – pasakoja D. Stakvilevičienė.

Dailės studijos vadovė sako, kad būtų galimybių turėti ir daugiau vaikų grupių, bet neranda vadovų.
"Tai tikrai problema, nors yra sakoma, kad žmonės neturi darbo, bet kai pradedi ieškoti žmogaus, nerandi tokio, kuris tikrai mylėtų vaikus. Jei rastume tokių žmonių, manau, plėstumėmės", – sako studijos vadovė.
Dailės studijoje vaikai susipažįsta su tokiomis dailės technikomis, kurių neturi galimybės pažinti mokykloje. Nėra ir skubos. Vieną darbelį vaikas gali daryti nors ir pusę metų.
D. Stakvilevičienė sako, kad neformalusis švietimas svarbus ir dėl bendravimo.
"Vaikai ne tik dirba, bet ir išsikalba, atsiveria. Matome, kokie jie kartais būna pavargę, kiek daug atsakomybių, sunkių užduočių slegia jų pečius, kaip pamažu vaikystė išeina net neprasidėjusi dėl užgriuvusių sunkumų", – pastebi studijos vadovė.
D. Stakvilevičienė mano, kad vaikams reikia turiningo užimtumo po pamokų, tačiau tėvai turėtų susimąstyti, ar jų vaikai nėra perkrauti įvairiausia veikla ir būreliais.
Pasak A. Lesauskienės, nuo kitų metų neformaliojo vaikų švietimo programa turėtų būti finansuojama iš valstybės lėšų, galbūt švelnės ir tvarka.
"Kitas lėšų šaltinis (ES struktūriniai fondai) įnešė sumaišties, visoje Lietuvoje sumažėjo neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų skaičius. Ir lėšos vėluoja, pavyzdžiui, sužinojome, kad už balandį lėšos bus birželio pabaigoje, o už gegužę – gal tik rugpjūtį. Tai didelė problema, ir daug kas dėl to neužsiima neformaliuoju švietimu", – sako A. Lesauskienė.
D. Stakvilevičienė sako, kad jų atveju gelbsti tai, kad "Menoja" užsiima ne tik vaikų neformaliuoju švietimu, bet ir turi parduotuvę, tad vėluojant lėšoms, jų galima pasiimti iš kitos veiklos.
"Įsivaizduoju, kaip turėtų būti nelengva laisviesiems mokytojams, kai turi imti pinigus iš savo šeimos", – sako "Menučių" vadovė.