
Naujausios
"Muziejų naktis" – bus
Idėja pakviesti "Muziejų nakties" lankytojus į Šiaulių tardymo izoliatorių gimė šios įstaigos vadovui Sauliui Rajunčiui.
Tiesa, tokio susidomėjimo, koks buvo, direktorius nesitikėjęs. Pavaduotojai Rasai Sošič sakęs būsiąs patenkintas, jeigu atvyks bent penki lankytojai.
Paskelbus registraciją, pakako vienos dienos, kad būtų užpildytos visos keturios grupės po 16 žmonių. Pagal skambučių skaičių, kurių Izoliatorius sulaukė vėliau, anot S. Rajunčiaus, buvo galima nesunkiai surinkti ir beveik tūkstantį norinčiųjų apžiūrėti 1911 metais statytą kalėjimą.
Nauda, anot direktoriaus, įvairialypė. Juk lankytojai, kurie pateko į visuomenei paprastai uždarytą teritoriją, turėjo progos įsitikinti, kad čia ne viskas taip blogai, kaip gali atrodyti.
"Po ekskursijos atsirado žmonių, kurie prisipažino manę, kad čia viskas sulaužyta, sudaužyta...", – šypsosi direktorius.
Jis įsitikinęs, kad įstaigos atvėrimas visuomenei – nauda ir įstaigai. Pirma – ieškant naujų darbuotojų, antra – nuteistųjų ir suimtųjų, kurių šiuo metu yra apie 400, socializacijai, trečia – proga parodyti kalinčiųjų dailės, metalo, medžio darbus.
Tardymo izoliatoriaus vadovas tikina, kad Muziejų naktyje įstaiga dalyvaus ir kitąmet.
Nuo "apkvaišintos" uogienės iki "naminės" aparato
Pirma ekskursijos stotelė – Šiaulių tardymo izoliatoriaus muziejus. Pasak direktoriaus pavaduotojos R. Sošič, čia sukaupta visa įstaigos raidos medžiaga, ji – dokumentuose, nuotraukose, kalinių laiškuose.
Štai 1932 metų nuotrauka, kurioje tuometinės kalėjimo administracijos ir tarnautojų veidai. Vienas iš Muziejų nakties lankytojų nuotraukose pamatė ir savo senelį.
Muziejuje gausu kalinių darbų – kalvystės, medžio, popieriaus, vytelių kūrinių, paveikslų.
Eksponuojamas ir vieno kalinio laiškas. Daug metų Tardymo izoliatoriuje praleidęs vyras paties ranka surašytuose lapuose gyrė įstaigos darbą ir kaip gera joje gyventi atėjus Nepriklausomybei.
Dar čia – daugybė "eksponatų", kurie kaliniams yra draudžiami turėti, bet pas juos rasti. Telefonai, peiliai, šaudyklės, šūviams per kalėjimo tvorą.
Visoms kalėjimo durims atrakinti pareigūnai tebenaudoja 1911 metais pagamintus visrakčius.
"Savadarbes šaudykles kaliniai, prilaikydami siūlu, iššaudavo kitapus tvoros laukiantiems. Pastariesiems pririšus telefoną, kvaišalų ar kitų smulkių daiktų, kaliniai nutįsusiu siūlu akimirksniu įsitraukdavo į kameras", – "komunikacijos" detales pasakoja D. Sošič.
Arba – "samagono" aparatas. Įrenginys apie 2000-uosius paimtas iš vienos kameros.
Štai tragedija galėjusio tapti kalinių pabėgimo plano liudijimas 1998-ųjų spalio 16 dieną. Vienoje kameroje sėdintis kalinys suplanavo, kad keletas draugų turės apsimesti sergančiais ir, atėjus iškviestiems pamainos pareigūnams, paimti juos įkaitais. Prisidengdami įkaitais, turėjo pabėgti, nužudę korpuso skyriaus vyresnįjį pareigūną.
Tačiau iškviestas pareigūnas į kamerą tąkart neužėjo – liepė išeiti "sergantiesiems". Pabėgimo planas sužlugo. Po to kameroje rasta daugybė savadarbių peilių. Tuometinis korpuso vyresnysis pareigūnas izoliatoriuje dirba iki šiol.
R. Sošič rodo ananasų skardinę. Prieš gerą dešimtmetį į Tardymo įstaigą buvo galima perduoti maisto produktus. Tačiau šią skardinę pareigūnai kažkodėl nusprendė patikrinti išsamiau. Viduje rastas stiklinis indas, o jame tarp virtuvinių kempinėlių – telefonas.
Anot ekskursijos vadovės, įtarimo kadaise buvo kilę ir dėl perduotos uogienės – jos paragavęs pareigūnas atsidūrė ligoninėje. Paaiškėjo, kad uogienė buvo pagardinta kvaišalais.
Muziejuje – ir kalinių sukurtas įstaigos maketas. Viskas jame iki smulkiausių detalių.
Malda – koplytėlėje
Kita stotelė, su kuria susipažino "Muziejų naktie"s lankytojai – koplytėlė. Kiekvieną ketvirtadienį čia vyksta Mišios. Lankosi ne tik katalikų, bet kitų tikėjimų kunigai. Per didžiąsias metų šventes su suimtaisiais ir nuteistaisiais bendrauja atvykęs Vyskupas.
Koplytėlę įkūrė, apipavidalino, šventųjų paveikslus tapė, rėmino, kabino, sienas ir grindis dažė, elektros darbus atliko nuteistieji ir suimtieji. Koplytėlė – kalinių mėgstama apmąstymų, maldos vieta.
Koplytėlės dešinėje – kalinčių daržai, stovi šiltnamis. Kiekvienas norintis turi savo lysvę ir sėja, sodina joje.
95 kamera
Pats egzotiškiausias lankytojų susidomėjimo sulaukęs objektas – kamera Nr.95. Kamera be kalinių. Apie 420 žmonių talpinančiame Izoliatoriuje, vakar jų buvo 380. Tuščios kameros sparčiai užpildomos, etapuojant kalinius iš iškeliamo Lukiškių kalėjimo. Todėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje dabar kali 21 žmogus, nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Pagrindinis kalinių laikymo pastatas – aukščiausias iš visų esančių įstaigos teritorijoje. Nuo jo stogo atsiveria visa Šiaulių panorama. Apačioje – viela uždengtos kalinių pasivaikščiojimo patalpos.
Ir paskutinė detalė – visoms kalėjimo durims atrakinti pareigūnai tebenaudoja 1911 metais pagamintus visrakčius.
"Kodėl gi? Juk vienai seniausių kalinimo įstaigų šalyje – muziejui po atviru dangumi – įvairūs elektroniniai užraktai netiktų", – šypsosi R. Sošič