
Naujausios
Negana to, kaip pastebėjo 1925 m. šioje aikštėje vykusių rungtynių dėl Kooperacijos taurės tarp Šiaulių LFLS ir Radviliškio „Žiežirbos“ (0:0 ir 2:0) teisėjas iš Kauno Valerijonas Balčiūnas, „pati aikštė labai nepatogi: vienas jos galas kur kas žemesnis už kitą, o tai labai kliudo žaisti“.
„Šiaulių naujienos“ 1925 m. publikacijoje „Sporto aikštės reikia“ rašė, kad „Šiaulių mieste yra nemažai sporto organizacijų, daromos dažnai jų šventės. Nėra tik joms vietos ir sportininkai savo pramogoms verčiami yra naudotis Arklių rinka ir kimšti savo plaučius dulkėmis ir bakterijomis. Tiek daug nusavinta Šiauliuose žemės, o tokiam svarbiam reikalui neduodama. Kodėl gi uždaryta parodos aikštė, kuria dar pernai galėjo sportininkai naudotis? Kodėl negalima būtų sportui išnaudoti Gubernijos dvaro išparceliuotos žemės? Reikia pasirūpinti, kam tai rūpi ir svarbu“.
Ilgainiui, kaip rašė žinomas sporto entuziastas ir organizatorius Vilhelmas Martynas Variakojis, „purvinoje arklių turgavietės aikštėje liko žaisti tik aplinkinių gyventojų vaikai“.
Situacija pakito trečiojo dešimtmečio viduryje, kai mieste atsirado „Makabi“ aikštė dabartinėje „Baltik vairas“ teritorijoje, į kurią persikėlė ir visos svarbiausios šiauliečių rungtynės. To meto spauda rašė, jog „Makabi“ „kelių turtingesnių pirklių sudėtais pinigais yra išsinuomojusi ir įrengusi futbolo aikštę ir aplink ją dviračiams taką“. Nors šioje aikštėje būta rungtynių jau 1925-ųjų rudenį, kai rugsėjo 27 d. žaidė Šiaulių ir Mažeikių komandos (1:1), aikštės atidarymas įvyko 1926 m. birželio 21 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyve yra išsaugotas kvietimas į šias „Makabi“ stadiono atidarymo iškilmes.


Pažymint pirmojo stadiono Šiauliuose vietą, 2024 m. rugsėjo 8 d. Tilžės gatvėje, netoli tos vietos, kur dabar yra „Baltik vairo“ gamykla, buvo atidengtas dekoratyvinis akcentas su nuotrauka iš stadione 1930 m. vykusių pirmųjų tarptautinių šiauliečių futbolo rungtynių su Vidurio Europos komanda – Vienos (Austrija) „Hakoah“. Šiauliečiai šias rungtynes pralaimėjo 0:7.

Ilgą laiką šis medine tvora aptvertas aikštynas su stacionariais vartais buvo geriausia ir pagrindinė futbolo aikštė Šiauliuose, kurioje vykdavo tiek miesto futbolo apygardos, tiek ir Lietuvos lygos bei tarptautinės rungtynės.
Futbolo rungtynės Šiauliuose yra sutraukusios ir išskirtinai skaitlingą žiūrovų auditoriją. 1926 m. rugpjūčio 22–26 d. Parodų aikštėje (dab. Aušros al. gale, Respublikinės ligoninės pastatų komplekso vietoje), kur plyno lauko teritorijoje buvo keletas paviljonų, vyko respublikinė Žemės ūkio ir pramonės paroda. Jos atidaryme dalyvavo ir Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius. Tą pačią dieną čia įrengtoje futbolo aikštėje įvyko ir tarptautinės rungtynės tarp Šiaulių LFLS ir Bauskės (Latvija) „Krauze“ (3:2). Šias rungtynes, kaip rašė „Šiaulietis“, stebėjo „dešimt tūkstantinė žiūrovų minia“.
Tarpukariu (nuo 1936-ųjų) buvo pradėtas įrenginėti ir pagrindine Šiaulių futbolo arena iki pat šiol tebesantis centrinis miesto stadionas. Jame būdavo rungtyniaujama ir karo metais, kai vykdavo rungtynės tarp Šiaulių ir vermachto kariuomenės komandų. Pasibaigus karui, 1945-ųjų rugsėjo 9 d. įvykusiose stadiono atidarymo rungtynėse dėl Šiaulių čempiono vardo žaidė „Spartakas“ ir „Žalgiris“ (8:4).
Simboliška, kad šiemet, jubiliejiniais Šiaulių futbolo 100-mečio (1925–2025) metais, į dangų sparčiai kyla ir išskirtinis miesto sporto objektas – uždaras futbolo bei regbio maniežas.
