Naujausios
Tiesa, pavienių (šaulių būrio, berniukų gimnazijos ir kitų ekipų) rungtynių būta ir anksčiau. Taip pat minima, kad pirmąją futbolo komandą Šiauliuose 1921 m. suorganizavo Vladas Norkus, vėliau aktyviai veikęs šaulių būrio sporto sekcijoje.
1925 m. gegužės 1 d., dalyvaujant iš Kauno atvykusiam Lietuvos futbolo lygos atstovui Steponui Dariui (vėliau kartu su Stasiu Girėnu išgarsėjusiam „Lituanica“ skrydžiu per Atlantą), buvo įkurta Šiaulių futbolo apygarda. Organizacijos narėmis be Šiaulių LFLS ir „Makabi“ taip pat tapo Mažeikių „Šaulys“ ir Radviliškio „Žiežirba“. Pirmininku išrinktas V. Norkus.
Tų metų vasarą, kaip rašyta to meto spaudoje, „dvi geresnės Šiaulių apygardos komandos“ – Šiaulių LFLS ir Radviliškio „Žiežirba“ – žaidė rungtynes dėl „Kooperacijos“ taurės. Vieno mačo (birželio 4 d.) neužteko, nes jis, esant rezultatui 0:0, dėl smarkaus lietaus buvo nutrauktas. Liepos 12 d. vykusias antrąsias rungtynes 2:0 laimėjo šiauliečiai.
Rungtyniauta Arklių rinkos aikštėje (dab. Žalgirio gatvės gale, prie žydų kapinių), kurioje tris kartus per savaitę vykdavo gyvulių turgus. Visai šalia veikė ir skerdykla, todėl sąlygos (tiek kvapai, tiek ir aikštės būklė) buvo ne iš gerųjų. „Šiaulių naujienos“ rašė, kad sportininkai yra priversti „kimšti savo plaučius dulkėmis ir bakterijomis“.
Lietuvos futbolo lyga šių rungtynių teisėju paskyrė kaunietį Valerijoną Balčiūną, kuris, gana teigiamai atsiliepęs apie abiejų komandų futbolininkus bei žiūrovus, tuo pat metu pastebėjo, kad „pati aikštė labai nepatogi: vienas jos galas kur kas žemesnis už kitą, o tai labai trukdo žaisti“.
Tą pačią vasarą, rugpjūčio 30-ąją, Šiaulių rinktinė, sudaryta iš trijų į apygardą įeinančių šiauliečių komandų futbolininkų, Kaune žaidė prieš šio miesto rinktinę. Pastaroji buvo sudaryta iš Kauno sporto klubo (KSK), „Kovo“ ir „Makabi“ žaidėjų.
Šiaulių rinktinės sudėtyje buvo "Žiežirbos" žaidėjai Riečka, Lavrinavičius ir Gruzdas, LFLS futbolininkai Ulpis, Tamošiūnas, Barauskas, Kumpis, Norkus, Šurkus ir Petrauskas (LFLS) bei Gocas iš „Makabi“. Šiauliečiai pralaimėjo 0:9.
Aikštė, kurioje vyko šios rungtynės, buvo apibūdinta kaip „tiesiog bala“ ir tai buvo viena iš tokio skaudaus pralaimėjimo priežasčių. Antroji – nauja nuošalės taisyklė, kurios šiauliečiai tiesiog nežinojo.
Šių rungtynių išvakarėse šiauliečių LFLS ten pat sužaidė lygiosiomis (1:1) su „Kovu“.
Dar kartą šios komandos jau beprasidedant žiemai susitiko vėlgi Kaune. Šiaulių ir Kauno apygardų nugalėtojai lapkričio 29 d., spaudžiant 10 laipsnių šalčiui, baigiamosiose Lietuvos lygos varžybose kovojo dėl nugalėtojo vardo. LFLS 0:2 nusileido čempionų titulą apgynusiam Kauno „Kovui“, kurio bemaž pusė žaidėjų atstovaudavo ir tuometei Lietuvos rinktinei tarpvalstybinėse rungtynėse.
