Apie pirmąją lietuvių pergalę pasakoja knyga, filmas ir nuotraukos

Apie pir­mą­ją lie­tu­vių per­ga­lę pa­sa­ko­ja kny­ga, fil­mas ir nuo­trau­kos

Uni­ka­laus krep­ši­nio mu­zie­jaus Jo­niš­ky­je įkū­rė­jas Leo­nas Ka­ra­liū­nas penk­ta­die­nį Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je šiau­lie­čiams pri­sta­tė sa­vo kny­gą, do­ku­men­ti­nį fil­mą ir fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dą apie ant­rą­jį Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą, vy­ku­sį 1937 me­tais Ry­go­je (Lat­vi­ja). Ja­me Lie­tu­vos vy­rų rink­ti­nė pir­mą kar­tą ta­po čem­pio­ne.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Fak­tai, skai­čiai, rung­ty­nių re­zul­ta­tai, emo­ci­jos, straips­nių iš­trau­kos ir net am­ži­nin­kų pri­si­mi­ni­mai su­gu­lė į L. Ka­ra­liū­no kny­gą „Pir­mie­ji čem­pio­nai“. Vė­liau pa­gal kny­gą bu­vo su­kur­tas ir do­ku­men­ti­nis va­lan­dos truk­mės fil­mas. Jo re­ži­sie­rius ir sce­na­ri­jaus au­to­rius – L. Ka­ra­liū­nas, ope­ra­to­rius ir mon­ta­žo au­to­rius – jo­niš­kie­tis Ri­čar­das Nor­kus.

L. Ka­ra­liū­nas pa­sa­ko­jo, jog fil­mas bu­vo su­kur­tas per tris su pu­se mė­ne­sio, pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis dirb­ta po 10–12 va­lan­dų, kad bū­tų spė­ta iki ju­bi­lie­jaus – 80 me­tų, kai Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė pir­mą kar­tą ta­po Eu­ro­pos čem­pio­ne. Fil­mą įgar­si­no Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­tis, žur­na­lis­tas, dik­to­rius Juo­zas Šal­kaus­kas.

„Se­niai bran­di­nau min­tį pa­da­ry­ti šį fil­mą. Man ir pro­diu­se­rius siun­tė, ir re­ži­sie­rius at­si­ra­do. Su­si­ra­ši­nė­jom pu­sę me­tų, bet kaip ne­ras­da­vo lai­ko at­va­žiuot į Jo­niš­kį, taip ne­ras­da­vo. Ga­liau­siai pro­diu­se­rė pa­sa­kė, kad tai ne­bus įdo­mu žmo­nėms. Ma­ne taip įsiu­ti­no, sa­kau, aš pa­ts pa­da­ry­siu. Juo­kais pa­sa­kiau, bet ne­li­ko kas da­ry­ti. Sau­sio 1 die­ną, per sa­vo gim­ta­die­nį, pra­dė­jau ra­šy­ti sce­na­ri­jų. Tai­gi, šis fil­mas gi­mė iš prin­ci­po“, – šyp­so­da­ma­sis fil­mo gi­mi­mo is­to­ri­ją dės­tė L. Ka­ra­liū­nas.

Ieš­ko­da­mas ope­ra­to­riaus, krep­ši­nio mu­zie­jaus įkū­rė­jas at­krei­pė dė­me­sį į R. Nor­kaus su­kur­tą fil­mu­ką apie Jo­niš­kio „Sau­lės“ gim­na­zi­jos ju­bi­lie­jų. „Ko­kio dar ge­res­nio ope­ra­to­riaus be­rei­kia? Ir tik­rai neap­si­ri­kau. Tai – la­bai ta­len­tin­gas žmo­gus“, – ge­rų žo­džių ope­ra­to­riui ne­gai­lė­jo L. Ka­ra­liū­nas.

Fil­mą L. Ka­ra­liū­nas kū­rė sa­vo lė­šo­mis, rė­mė­jų ne­pra­šė, nes jie jau bu­vo pa­rė­mę kny­gos „Pir­mie­ji čem­pio­nai“ lei­di­mą.

Kur­da­mas fil­mą L. Ka­ra­liū­nas bend­ra­dar­bia­vo su Lat­vi­jos krep­ši­nio is­to­ri­jos ži­no­vais, en­tu­zias­tais, ku­rie pa­dė­jo ras­ti rei­kia­mos me­džia­gos. Kai ką te­ko pirk­ti iš Lat­vi­jos ar­chy­vų, kai ką – iš Lie­tu­vos. Kai ku­rių eks­po­na­tų, me­džia­gos pa­si­se­kė gau­ti do­va­nai.

L. Ka­ra­liū­nas at­ra­do ir pa­kal­bi­no žmo­nes, ku­riems tuo me­tu bu­vo 7–8 me­tai, bet jie pri­si­me­na krep­ši­nin­kų per­ga­lę, jų su­ti­ki­mą Jo­niš­kio ar Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­ty­se.

Nu­vy­ko jo­niš­kie­tis ir į tą pa­sta­tą Ry­go­je, ku­ria­me vy­ko Eu­ro­pos čem­pio­na­tas. Prieš 80 me­tų tai bu­vo spor­to rū­mai, o da­bar ten vei­kia da­žų fab­ri­kas. Įmo­nės va­do­vas įsi­lei­do į vi­dų ir ap­ro­dė sa­lę, ku­rio­je kaž­ka­da trium­fa­vo lie­tu­viai.

Yra iš­li­kę ne­ma­žai nuo­trau­kų ir fil­muo­tos me­džia­gos iš pa­ties čem­pio­na­to ir krep­ši­nin­kų su­ti­ki­mo Jo­niš­kio, Šiau­lių, Kau­no ge­le­žin­ke­lio sto­ty­se, iš priė­mi­mo pas Pre­zi­den­tą An­ta­ną Sme­to­ną. L. Ka­ra­liū­nui pa­vy­ko su­rink­ti ir ne­ma­žai straips­nių iš tų me­tų spau­dos, kur ra­šo­ma apie Eu­ro­pos krep­ši­nio „meis­te­rius“. Vi­sa tai bu­vo pa­nau­do­ta ra­šant kny­gą ir ku­riant fil­mą.

Fil­me ro­do­mi ne­to­li Ry­gos esan­čia­me et­nog­ra­fi­nia­me mu­zie­ju­je au­gan­tys ber­žai. Ne­dau­ge­liui ži­no­ma, kad juos so­di­no ant­ro­jo Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to da­ly­viai. L. Ka­ra­liū­nas da­vė už­duo­tį lat­viams, kad jie su­ras­tų tą vie­tą, ir jie ra­do. Tiks­liai ne­ži­no­ma, nė­ra iš­li­kę duo­me­nų, ku­rį me­dį, ku­ri rink­ti­nė so­di­no, ta­čiau L. Ka­ra­liū­nas vos at­vy­kęs į mu­zie­jų iš­si­rin­ko sto­riau­sią ber­žą – juk čem­pio­nų me­dis tu­ri bū­ti stip­riau­sias – ir ap­juo­sė jį tris­pal­viu ša­li­ku.

Ant­ra­ja­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te var­žė­si tik aš­tuo­nios rink­ti­nės. Net­rū­ko azar­to, aist­rų ir net gin­čų. Egip­to rink­ti­nė bu­vo ne­pa­ten­kin­ta tei­sė­jų spren­di­mais vie­no­se rung­ty­nė­se ir nu­spren­dė pa­si­trauk­ti iš čem­pio­na­to dar jam ne­si­bai­gus.

Ne­daug trū­ko, kad lie­tu­viai bū­tų pra­lai­mė­ję le­mia­mą ko­vą dėl auk­so me­da­lių, lai­mei, pa­sku­ti­niai var­žo­vų bau­dos me­ti­mai bu­vo ne­taik­lūs.

L. Ka­ra­liū­nui pa­vy­ko at­ras­ti ir dau­giau įdo­mių, keis­tų ir net juo­kin­gų čem­pio­na­to de­ta­lių. Pa­vyz­džiui, tur­būt ne­dau­ge­liui ži­no­ma, kad li­kus maž­daug me­tams iki Eu­ro­pos čem­pio­na­to, 1937 me­tais, Lie­tu­vos rink­ti­nė su­žai­dė drau­giš­kas rung­ty­nes su Lat­vi­jos rink­ti­ne, 1935 me­tų Eu­ro­pos čem­pio­na­to Že­ne­vo­je (Švei­ca­ri­ja) nu­ga­lė­to­ja, ir nu­si­lei­do jai dau­giau nei 90 taš­kų. Po triuš­ki­na­mo pra­lai­mė­ji­mo lie­tu­viai pa­si­kvie­tė pa­ty­ru­sių lie­tu­vių krep­ši­nin­kų iš JAV ir su­bū­rė to­kią stip­rią ko­man­dą, ku­ri čem­pio­na­te nu­šluos­tė no­sis vi­siems var­žo­vams.

Fil­mas jau bu­vo pri­sta­ty­tas Ry­go­je, bus ro­do­mas ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Kar­tu ke­liau­ja ir pa­ro­da, ku­rio­je – apie 60 fo­tog­ra­fi­jų. Jo­se už­fik­suo­tas čem­pio­na­to ati­da­ry­mas, rung­ty­nių aki­mir­kos, lie­tu­vių krep­ši­nin­kų trium­fas, įspū­din­gos čem­pio­nų su­tik­tu­vės Lie­tu­vo­je.

„Ačiū Die­vui, kad yra to­kių žmo­nių, ku­rie ne­lei­džia pa­mirš­ti is­to­ri­jos“, – svei­kin­da­mas L. Ka­ra­liū­ną sa­kė „Šiau­lių“ tre­ne­ris, Eu­ro­pos čem­pio­nas An­ta­nas Si­rei­ka.

Pa­sak A. Si­rei­kos, krep­ši­nio dė­ka Lie­tu­va ta­po ži­no­ma pa­sau­ly­je, už­sie­nie­čiai ga­li net ne­bū­ti gir­dė­ję Lie­tu­vos pa­va­di­ni­mo, ga­li ne­ži­no­ti, kur ji yra, ne­pa­ži­no­ti mū­sų ša­lies va­do­vų, bet be­veik vi­sa­da ži­nos A. Sa­bo­nį ir tai, kad mes žai­džiam krep­ši­nį.

„Kar­tais prie­kaiš­tau­ja­ma, kad krep­ši­niui ski­ria­ma per daug pi­ni­gų, dė­me­sio, bet krep­ši­nin­kai yra vi­so ši­to nu­si­pel­nę. Sa­ko, ne­tu­ri­me fut­bo­lo sta­dio­nų. Tai ko­dėl ne­tu­ri­me? Blo­ga va­dy­ba, nė­ra žmo­nių, ku­rie tai da­ro. O krep­ši­ny­je, va­di­na­si, vi­sa­da bu­vo žmo­nių, ku­rie stū­mė, da­rė, ir tai bu­vo pa­grin­das per­ga­lėms“, – sa­kė L. Ka­ra­liū­nas.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Krep­ši­nio mu­zie­jaus Jo­niš­ky­je įkū­rė­jas Leo­nas Ka­ra­liū­nas į Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ką at­ve­žė fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dą „Pir­mie­ji čem­pio­nai“ apie II Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą, ku­ria­me Lie­tu­vos rink­ti­nė ta­po nu­ga­lė­to­ja. Pa­ro­da vei­kia šią sa­vai­tę.

„Ačiū Die­vui, kad yra to­kių žmo­nių, ku­rie ne­lei­džia pa­mirš­ti is­to­ri­jos“, – spaus­da­mas ran­ką Leo­nui Ka­ra­liū­nui sa­kė „Šiau­lių“ tre­ne­ris, Eu­ro­pos čem­pio­nas An­ta­nas Si­rei­ka. L. Ka­ra­liū­nas A. Si­rei­kai įtei­kė sa­vo kny­gą „Pir­mie­ji čem­pio­nai“.

Į pa­ro­dą ir fil­mo pri­sta­ty­mą Leo­nas Ka­ra­liū­nas at­si­ve­žė ir Eu­ro­pos čem­pio­na­te 1937 me­tais lie­tu­vių iš­ko­vo­tą auk­so me­da­lį. Tai – Jo­niš­kio krep­ši­nio mu­zie­jaus eks­po­na­tas.