
Naujausios
BMX dviratininkas pasigenda geresnių sąlygų
Šią savaitę šiaulietis Gabrielius Pabijanskas, BMX (mažieji dviračiai) dviratininkas, Lietuvos čempionas, olimpinės pamainos rinktinės kandidatas, nominuotas Šiaulių 2015 metų „Olimpine viltimi“, atšventė 18-ąjį gimtadienį. BMX sportu vaikinas užsiima jau 13 metų, tik per tą laiką teigiamų pokyčių dėl BMX šalyje beveik neįvyko.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Žiemą ruošiasi salėje
Gabrielius nekantraudamas laukė, kai nutirps sniegas, ir galės pralėkti BMX trasa. Tik pirmasis pasivažinėjimas neišėjo į sveikatą – vaikinas persišaldė.
G. Pabijanskas apgailestauja, kad Lietuvoje nėra sąlygų treniruotis žiemą. Nėra dengtų trasų, net atviros neatitinka šiandienos poreikių.
Žiemą BMX dviratininkai treniruojasi daugiausiai sporto salėje, manieže, baseine – atlieka bendro fizinio pasiruošimo pratimus. Kad neprarastų važiavimo įgūdžių, maždaug kas antrą savaitgalį vyksta treniruotis į Latviją, kur yra net kelios puikios uždaros BMX trasos. Sportininkas džiaugiasi, kad latviai geranoriškai priima į savo bazes be jokio mokesčio.
Europos taurės varžybos prasidės balandį. Pirmą balandžio savaitgalį vyks varžybos Belgijoje, o dar po savaitės – Anglijoje, Mančesteryje.
Pateko į Top16
2015 metais G. Pabijanskas pasaulio ir Europos čempionatuose užėmė 12 vietą, o Europos jaunimo BMX taurės varžybose po dešimties etapų iškovojo ketvirtąją vietą.
Šiaulietis sako, jog įsimintiniausias buvo pasaulio čempionatas Belgijoje. Vien patekimas į jį sportininkui suteikė daug džiaugsmo. Neblogai sekėsi ir pačiame čempionate – pateko tarp 16 pajėgiausių planetos BMX dviratininkų.
Gabrielius apgailestauja, kad dėl finansinių sunkumų kartu negalėjo vykti treneris Donatas Armonas. „Treneris nuteikia kovai, palaiko, motyvuoja. Bet koks artimas žmogus šalia padeda, o aš ten tada buvau visiškai vienas“, – pasakoja sportininkas.
Lietuvoje BMX sportas stovi vietoje
Gabrielius sako, kad per tuos 13 metų, kai užsiima BMX sportu, Lietuvoje beveik neįvyko jokių teigiamų pokyčių: „Ši sporto šaka net nepopuliarėja. Tik tiek, kad šalia Šiaulių arenos atsirado nauja trasa. Tada ji tikrai buvo gera, o dabar tinka tik besimokantiems važiuoti.“
2008 metais, kai trasa buvo atidaryta, ji atitiko tarptautinius standartus. Tačiau per tuos metus standartai pasikeitė (anksčiau startuojama buvo iš 6 metrų aukščio, dabar – iš 8 metrų, pasikeitė ir kalnelių plotis bei aukštis), o trasa Šiauliuose – ne.
Treneris D. Armonas juokauja: „Mūsų sportininkai Šiaulių trasą užsimerkę pravažiuoja.“ O taip neturėtų būti. Kalnelius reikėtų vis atnaujinti, pakeisti, tačiau tai papildomos išlaidos, o lėšų kaip visada nėra.
„Pasaulyje kasmet auga sportininkų meistriškumas, todėl ir trasos keičiamos – jos ilgėja, didėja šuoliai, greičiai. Šiauliuose aukšto lygio varžyboms nepasiruoši, todėl važiuojame į Latviją“, – sako Gabrielius.
Latviai BMX sportui skiria daug dėmesio, mat turi dukart (2008 ir 2012 metais) olimpinį čempioną Marį Štombergą. Gal ir lietuviai laukia savo čempiono? „Tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, sunkiai užaugs“, – šypsosi šiaulietis.
Pasak sportininko, latviai trasą sugebėjo pasistatyti už 50 tūkstančių eurų, o lietuviai trasos sąmatą padarė už pusę milijono eurų.
Baimę jaučia kiekvienas
D. Armonas sako, jog pripratusiems prie žemesnio starto sportininkams tarptautinėse varžybose užkilus į 8 metrų aukštį kartais net galva apsisuka. Džiaugiasi sėkmingai nusileidę, ką kalbėti apie varžovų aplenkimą.
Baimę prieš startą jaučia ir G. Pabijanskas: „Jeigu griūsi, tai gali būti paskutinis tavo važiavimas. Kiekvienas turbūt jaučia baimę. Gal tiems sportininkams, kurie nuolat treniruojasi tokiomis sąlygomis, yra lengviau, o mums, atvažiavusiems iš paprastų trasų, yra velniškai sunku.“
Šiaulietis sako, jog jam varžybose labiausiai trukdo jaudulys ir situacijos pervertinimas: „Viskas pasimiršta, tik kai stoju į startą.“
Lietuvoje G. Pabijanskas neturi rimtų varžovų, ir varžybas šalyje vadina tik gera treniruote. Europoje varžybose susirenka panašaus pajėgumo sportininkai, ir ten kova būna kur kas atkaklesnė.
Sportininkas negali pasakyti, kiek kartų teko griūti, susilaužyti kaulus, apie nubrozdinimus ir sumušimus jau ir nekalba.
Rimčiausia trauma, kurią prisimena – atviras riešo lūžis. Ją patyrė 2012 metų rugsėjį rungtynėse Jelgavoje. Sportininką operuoti parvežė į Šiaulius, nes Latvijoje tai būtų nemažai atsiėję. Riešas sunkiai gijo, teko atlikti keturias operacijas, po to dar reabilitacija. Penkis mėnesius G. Pabijanskas negalėjo treniruotis, džiaugiasi tik tuo, kad traumą patyrė sezono pabaigoje ir iki kito spėjo pasveikti.
Atstovauja užsienio klubui
Kodėl BMX? „Nuo mažens visada kieme ant dviračio sėdėdavau, ir giminaičiai tėvams pasiūlė nuvesti mane ant BMX kalnelių. Po pirmos treniruotės, prisimenu, nebenorėjau lankyti, pasirodė nuobodu. Bet atėjau dar kartą ir užsikabinau“, – prisimena Gabrielius.
Vaikinas tėvų palaikymą visada turėjo, nors sporto šaka ir ekstremali. „Tik mamai filmuojant varžybas iš pradžių rankos drebėdavo“, – šypsosi Gabrielius.
Pamačiusi, kokius triukus su dviračiu daro brolis, į BMX treniruotes užsimanė ir dešimtmetė Gabrieliaus sesuo Gabija, tačiau tėvai nusprendė, kad šeimoje užteks ir vieno sportininko.
Pirmoji G. Pabijansko trenerė buvo Donata Šiaudvytė. Prieš dvejus metus sportininkas iš „Romuvos“ gimnazijos perėjo mokytis į Šiaulių sporto gimnaziją. Mokosi 11 klasėje ir treniruojasi pas D. Armoną.
Anksčiau išvykas į varžybas finansuodavo tik Gabrieliaus tėvai, o kelionės į tolimesnes šalis kainuoja nepigiai. Dabar keliones apmoka Sporto gimnazija. Sportininkas šypteli, kad mama tik maisto įdeda.
Nereikia Gabrieliui iš savų lėšų dabar pirkti ir dviračių, jų detalių – tuo pasirūpina klubas, kuriam atstovauja.
2014–2015 metais šiaulietis, kaip ir olimpinės rinktinės kandidatė Vilma Rimšaitė, atstovavo amerikiečių klubui „Crupi Europe“. Tačiau metų pabaigoje klubas Europoje bankrutavo ir sportininkui teko ieškotis naujos komandos. Neseniai Gabrielius pasirašė sutartį su belgų klubu.
Baigęs mokyklą Gabrielius norėtų išvykti studijuoti ir sportuoti į užsienį, gal net už Atlanto – ten mato didesnes galimybes tobulėti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VILTIS: Gabrielius Pabijanskas tikisi, kad kada nors ir Lietuvoje bus tokios pat geros sąlygos treniruotis ir rengti varžybas kaip Latvijoje, juolab kad auga nemažai perspektyvių BMX dviratininkų.