
Naujausios
Broliai Klemai – kaip vienas kumštis
Iš aštuonių vaikų šeimos kilę broliai tekvondo sportininkai 19-metis Andrius ir 17-metis Aurimas Klemai – kaip kumštis: vienas kitam pataria, palaiko, motyvuoja ir kartu siekia kuo aukštesnių rezultatų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Brolis prieš brolį
Nors Andrius vyresnis, tačiau Aurimas ir aukštesnis keliais centimetrais, ir daugiau kaip dešimčia kilogramų sunkesnis. Skiriasi broliai šiek tiek ir charakteriu. Pasak vaikinų trenerio Romualdo Montvido, jauniausias Klemų šeimos vaikas drąsesnis, ryžtingesnis, Andrius – ramesnis. Tačiau abu pasižymi užsispyrimu ir didele motyvacija.
„Jie kaip vienas. Visada kartu. Kai į varžybas išvažiuoja po vieną, toks jausmas, kad ne tas žmogus“, – sako treneris.
Jo žodžiams pritaria ir broliai. „Aš matau jo klaidas, jis – mano. Dviese geriau, vienas kitą padrąsiname“, – sako Aurimas.
Jeigu varžybose dalyvauja kartu, turi ritualą – prieš kiekvieną kovą paspaudžia vienas kitam ranką.
Pasak R. Montvido, ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse Klemams lygiaverčių tekvondo sportininkų beveik nėra. Tai šioks toks keblumas rengiantis rimtoms varžyboms – nėra su kuo treniruotis. Nors broliai rungtyniauja skirtingose svorio kategorijose (Andrius – iki 54 kg, Aurimas – iki 68 kg), treniruotėse kovoja vienas prieš kitą.
„Aš esu lengvesnis, bet greitesnis, o brolis stipriau smūgiuoja. Kiekvienas turim savo pliusų“, – sako Andrius.
Grįžti įkalbėjo brolis
Andrius ir Aurimas mėgo žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį. Kartą kaimynas papasakojo apie tekvondo treniruotes. „Norėjom kažką sportuoti, tai nusprendėm pabandyti“, – pasakoja Andrius. Tada jam buvo 10 metų, broliui – aštuoneri.
Iš Kairių į treniruotes Šiauliuose vaikus vežiodavo tėtis. Andrius šypsodamasis pasakoja, kad treniruočių būdavo maža, dar ir namuose pasimušdavo. Mama dėl tokių „treniruočių“ labai pykdavo.
Kiemo ar klasės draugams tekvondo judesių nerodydavo – treneris neleisdavo, liepdavo saugotis.
Būdamas devintokas Andrius nusprendė mesti treniruotes. „Kiti dalykai rūpėjo, – sako Andrius. – Iš pradžių man nelabai sekėsi, pralaimėdavau. Broliui geriau sekėsi, ir treneris jį labiau girdavo.“
Tačiau maždaug po metų atsitokėjo. Grįžti įkalbinėjo ir Aurimas. Andrius sugrįžo daug ryžtingesnis, stipriau motyvuotas.
Kai Andrius baiginėjo Kairių pagrindinėje mokykloje dešimtą klasę, treneris pasiūlė atvažiuoti mokytis į Šiaulių sporto gimnaziją. Ir šįkart brolis brolio nepaliko – atvyko kartu.
Įpratusiems prie nedidelės mokyklos, Sporto gimnazijoje jiems buvo per daug šurmulio, per daug mokinių. Pasikeitė ir režimas. Gimnazijoje treniruotės vykdavo du kartus per dieną, vaikinai labiau pavargdavo.
„Dabar be to negalim. Atrodo, nepasportuoji vieną dieną ir nebežinai, ką veikti. Trūksta veiklos“, – sako Aurimas.
Andrius sako, kad Sporto gimnazijoje pradėjus intensyviau sportuoti, pradėjo kilti sporto rezultatai. Be to, mokykla suteikė finansavimą ir galimybę dažniau išvykti į turnyrus, čempionatus.
Andrius pernai baigė gimnaziją ir dabar mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre vadybos. Broliai ir toliau susitinka kiekvieną dieną treniruotėse.
Aurimas dabar vienuoliktokas. Vaikinui labiausiai patinka geografija, tačiau abejoja, ar rinksis studijuoti šį mokslą, greičiausiai savo ateitį susies su sportu. Ir R. Montvidas brolius Klemus mato sporto srityje, pavyzdžiui, dirbančius treneriais.
Laimėjimai
Andrius Klemas suaugusiųjų turnyre debiutavo 2013 metais. Švedijoje vykusiame tarptautiniame turnyre „Trelleborg Open 2013“ iškovojo sidabro medalį. Pernai Zagrebe vykusiame tarptautiniame turnyre „Croatia Open“ vaikinas iškovojo trečiąją vietą, o Europos tekvondo čempionate – devintąją.
Aurimas varžosi jaunių čempionatuose ir turnyruose, tačiau pernai jau išbandė jėgas ir suaugusiųjų varžybose. Čeliabinske (Rusija) vykusiame pasaulio čempionate vaikinas laimėjo vieną kovą ir užsidirbo 10 reitingo taškų.
2014 metais Aurimas tarptautiniame turnyre „Turkish Open“, kuris vyko Antalijoje, svorio kategorijoje iki 68 kilogramų iškovojo antrąją vietą. Pernai sportininkas parsivežė aukso medalį iš „Austrian Open“ turnyro, o bronzą – iš „Polish Open“ turnyro Lenkijoje.
Šiemet Aurimas dalyvavo olimpiniame atrankos turnyre Stambule (Turkija) ir vos per du žingsnius liko nuo kelialapio į Rio de Žaneiro olimpiadą. Bet sportininkas nenusimena – 2020 metais jam bus 22 metai, turės daugiau žaidybinės patirties ir, tikėtina, iškovos kelialapį į Tokijo olimpiadą.
Andrius kategorijoje iki 58 kilogramų pasaulio reitinge yra 150 tarp 1 000 sportininkų, o svorio kategorijoje iki 54 kilogramų – 90-as iš 900. Aurimas olimpinėje svorio kategorijoje iki 68 kilogramų yra 140 tarp 1 300 sportininkų. Vaikinui belieka surinkti dar keletą taškų ir pateks į šimtuką.
Andrius sako, kad pergalės džiugina, tačiau daugiau dirbti norisi po pralaimėjimų: „Pralaimėjimas duoda daugiau naudos, nes po pergalės atrodo, kad jau viską moki.“
Traumos, dietos ir triukšmingi varžovai
Sportas broliams atvėrė galimybę pamatyti pasaulio, susipažinti su skirtingų kultūrų žmonėmis. Andrius pasakoja, kad varžybose, pavyzdžiui, iraniečiai, irakiečiai, kai kurie rusai varžovus stengiasi įbauginti šūksniais, spyriais.
Pasitaiko agresyvių sportininkų, kurie nelinkę tausoti varžovo ir spiria iš visų jėgų. Po susidūrimo su tokiu varžovu Aurimui vienose varžybose lūžo plaštaka.
Kartais ir pats smūgiuodamas susižeidi. Kadangi tekvondo sporte smūgiuojama kojomis (rankomis blokuojami smūgiai), Andrius yra stipriai susimušęs kojos pirštą. Tekvondo sportininkai rungtyniauja avėdami specialias kojines ir kojų apsaugas, tačiau jos ne visada apsaugo nuo traumų.
Varžybose tekvondo sportininkai dėvi elektroninius šalmus ir liemenes. Andrius pasakoja, kad jie vis tobulėja. Jeigu anksčiau liemenės davikliai sureaguodavo ir į nestiprius smūgius, tai dabar jau reikia smogti stipriai, kad būtų įskaitytas taškas.
Prieš kiekvienas varžybas Klemai, kaip ir visi dvikovų sportininkai, turi laikytis dietos, kad „neiškristų“ iš savo svorio kategorijos. Dabar vaikinai valgo beveik tik pietus, kurie, beje, taip pat saikingi – salotos su mėsa ir trupučiu ryžių ar grikių. Pusryčiams tik arbata, o vakarienei – obuolys ar bananas. Andriui šiek tiek lengviau, jis mažiau priauga svorio, o štai Aurimui tenka pavargti. Tačiau po varžybų broliai pasilepina ne tik sotesniais patiekalais, bet ir šokoladu.
Aurimas dar tik pradeda karjerą suaugusiųjų varžybose. Su gerokai vyresniais ir daugiau patirties turinčiais varžovais kovoti nelengva.
„Neskirstau, kuris geresnis ar blogesnis. Su visais reikia išeiti ir kovoti. Noras laimėti, būti geresniam padeda nusiteikti kovai. Iš tikrųjų, kai kiekvieną dieną treniruojiesi, sieki tikslo žingsnelis po žingsnelio, specialaus nusiteikimo nereikia. Tiesiog eini ir kovoji“, – sako Aurimas.
Prieš varžybas broliai iš vakaro niekada nežiūri, su kuo teks kovoti, kad ramiai išsimiegotų. Pasižiūri ryte.
Šį savaitgalį Klemai dalyvaus atvirame Lietuvos tekvondo čempionate Vilniuje, o jau pirmadienį išvyks į Vokietiją, kur Bonoje vyks tarptautinis turnyras.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BROLIAI: Aurimas (kairėje) ir Andrius Klemai vienas kitam daugiau nei broliai – vienas kitam pataria, įkvepia, motyvuoja, palaiko.
KOJOS: Tekvondo sporte kovojama kojomis, tad lankstumas būtinas. Andrius Klemas sako, kad ir jis, ir brolis „virvę“ išmoko padaryti gana anksti, nes buvo labai užsispyrę.