
Naujausios
Devyni pasaulio medaliai – radviliškiečių
Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje, vykusios XV pasaulio specialiosios olimpiados vasaros žaidynės buvo sėkmingos visiems jose kartu su Lietuvos rinktine dalyvavusiems Radviliškio rajono sportininkams. Jie iškovojo aštuonis aukso ir vieną bronzos medalį.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Trys rajono atstovai – visi medalininkai
Į Jungtiniuose Arabų Emyratuose surengtas pasaulio specialiosios olimpiados žaidynes susirinko apie 7,5 tūkstančio negalią turinčių atletų iš 190 valstybių, tarp jų – ir Lietuvos. Jie varžėsi 24-iose sporto šakose.
26 specialiosios olimpiados vasaros žaidynėse dalyvavę šalies sportininkai iškovojo 28 medalius – 16 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos. Lietuviai varžėsi septyniose sporto šakose: lengvosios ir sunkiosios atletikos, futbolo, plaukimo, stalo teniso, bočios ir irklavimo.
Šalies rinktinės sudėtyje kovojo ir trys Radviliškio rajono atstovai – Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro sunkiaatlečiai Laura Margevičiūtė ir Laurynas Šaulis, treniruojami Dalio Lapašinsko, bei Šeduvos gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriaus moksleivis Kasparas Vaičiulis (treneris Arūnas Bagdonas).
Jėgos trikovės rungtyje merginų grupėje kovojo 18 sportininkių, kurios buvo suskirstytos į amžiaus grupes. 39 metų Laura pateko į vyriausių atlečių grupę ir varžėsi svorio kategorijoje iki 52 kilogramų.
L. Margevičiūtė pritūpimo veiksme surinko 110 kilogramų, spaudimo veiksme – 60, atkėlimo veiksme – 125 kilogramus ir, bendroje sumoje surinkusi 295 kilogramus, iškovojo keturis aukso medalius.
Keturiais aukso medaliais pasipuošė ir 21-erių metų centro mokinys Laurynas Šaulis, kovojęs svorio kategorijoje iki 59 kilogramų. Iš viso šioje rungtyje varžėsi 16 vaikinų, kurie buvo suskirstyti ir pagal negalią. L. Šaulis pritūpimo veiksme surinko 165 kilogramus, spaudimo veiksme – 100, atkėlimo veiksme – 190 kilogramų, iš viso – 455 kilogramus.
Moksleivių treneris D. Lapašinskas džiaugėsi, kad abu jo auklėtiniai parodė geriausius rezultatus net ir neskirsčius atletų į grupes.
„Laura būtų laimėjusi net kovodama didesnio svorio grupėje: svorio iki 57 kilogramų būtų buvusi nugalėtoja, o svorio iki 66 kilogramų – prizininkė. Antrosios vietos laimėtoja gerokai nuo jos atsiliko savo rezultatu ir bendroje sumoje surinko 235 kilogramus. Vaikinų grupėje antrosios vietos laimėtojas irgi atsiliko nuo Lauryno, iš viso surinkęs 370 kilogramų“, – džiūgavo treneris.
III socialinių įgūdžių ugdymo klasės mokinys K. Vaičiulis 200 metrų bėgimo rungtyje tapo penktas, 400 metrų rungtyje – ketvirtas, o estafetinio bėgimo rungtyje 4x400 metrų iškovojo bronzos medalį.
„Specialiosios olimpiados žaidynės nėra tokios kaip sveikųjų olimpinės žaidynės. Neįgaliųjų žaidynėse yra daugiau įvairių grupių, sportininkams yra daugiau galimybių iškovoti apdovanojimų. Ir tai yra gerai – neįgalieji skatinami kuo aktyviau įsijungti į sportines veiklas. Tačiau konkurencijos pakako visiems“, – sakė treneris D. Lapašinskas, kurio auklėtiniai Lietuvoje varžosi ir su sveikaisiais, L. Margevičiūtė yra įvykdžiusi sporto meistrės normatyvus.
Puikioje bazėje būta ir nesusipratimų
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro atletai specialiojoje olimpiadoje dalyvavo ketvirtą kartą. Tris kartus su savo auklėtiniais važiavo treneris D. Lapašinskas.
Pasak jo, šios žaidynės iš kitų išsiskyrė puikia sporto baze, apgyvendinimo ir maitinimo kokybe.
„Viskas buvo vienoje vietoje – didžiulėje naujai pastatytoje sporto bazėje, kurioje – viskas, ko reikia. Po kelias krepšinio, tinklinio, rankinio ir kitas aikšteles, 26 stalo teniso stalai, sunkiosios atletikos, bočios salės. Viskas suskirstyta sektoriais, erdvė – didžiulė“, – šviežutėliais įspūdžiais dalijosi treneris.
Jėgos trikovės varžyboms teisėjavo europiečiai teisėjai, kai kurie – jau pažįstami iš ankstesnių žaidynių.
D. Lapašinsko teigimu, lengvo svorio Lietuvos trikovininkams pasisekė – jų abiejų pasirodymai buvo pačią pirmąją žaidynių dieną, tuoj po trijų laisvų dienų, per kurias jie ne tik adaptavosi, bet ir treniravosi. Laura pasirodė prieš pietus, Laurynas – po pietų.
Tačiau Lauros, o tiksliau, merginų varžybos baigėsi nesusipratimu – prizines vietas laimėjusioms trikovininkėms buvo įteikta tik po vieną bendros įskaitos medalį, nors turėjo būti įteikti apdovanojimai ir už kiekvieną rungtį atskirai.
Treneriams pradėjus aiškintis nesusipratimą, po pietų rungtyniavusių vaikinų apdovanojimai jau buvo be priekaištų.
O merginoms likusieji medaliai buvo įteikti tik po trijų dienų, vėl iškilmingai kiekvieną prizininkę kviečiant ant apdovanojimų pakylos.
Į kiekvienas žaidynes – kiti atletai
L. Margevičiūtė Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre mokosi viešbučių darbuotojos specialybės. L. Šaulis apdailininko specialybę čia jau įgijo, o dabar mokosi staliaus amato.
Treneris giria savo auklėtinius: abu yra labai darbštūs, noriai sportuoja, išlieja daug prakaito sporto salėje.
Laurynas „Šiaulių kraštui“ prisipažino, jog namuose, kai į juos grįžta savaitgaliais ar per šventes, turi įsirengęs treniruoklių kambarį ir sportuoja ten laisvalaikiu.
„Nors žaidynėse dalyvavau pirmą kartą, man visiškai nebuvo baisu. Žinojau savo galimybes ir tiesiog stengiausi įvykdyti tai, ką moku ir galiu“, – sakė vaikinas.
Pasak trenerio, jei moksleiviams trūktų motyvacijos ir noro siekti rezultatų, nieko nebūtų.
„Mūsų darbas ir pasirengimas olimpinėms žaidynėms, kurios vyksta kas ketverius metus, ypatingas tuo, kad kiekvieną kartą jose dalyvaujame vis su naujais sportininkais, kadangi per tą laikotarpį pasikeičia moksleivių kontingentas.
Tai šiek tiek apsunkina darbą, nes iš karto turime numatyti, kas pakeis mokslus pabaigusius olimpiečius ir imti ruošti pamainą“, – pasirengimo pasaulio žaidynėms subtilybes aiškino treneris.
Pasak jo, jau vykstant į žaidynes, būna maždaug žinomos varžovų galimybės. Jas galima palyginti pagal praeitų žaidynių rezultatus, nors kartais ir išlenda vienas kitas nenumatytas bei netikėtas perliukas. Esą ir Abu Dabio žaidynėse rusų treneris stebėjosi, iš kur čia atsirado Laurynas, sugebėjęs aplenkti ne pirmą kartą dalyvaujantį jų sportininką.
Treneriui talkina ir gyvenimiška patirtis
Treneris D. Lapašinskas Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre dirba nuo 1995 metų.
Iki tol 12 metų darbavosi Šiaulių „Žalgirio“ sporto mokykloje slidinėjimo treneriu, ketverius metus – Šiaulių Medelyno mokykloje.
„Centre pradėjome treniruotes, turėdami tik vieną štangą. Kai kurios įrangos atsivežiau pats, bet po truputį situacija gerėjo ir jau galėjome treniruotis ne tik dėl savęs, bet ir siekti rezultatų“, – pasakojo treneris.
Pasak jo, centro jėgos trikovininkai po dvi valandas treniruojasi keturis kartus per savaitę. Būna, kad moksleiviai į sporto salę ateina patys ir lieja prakaitą papildomai.
„Be juodo darbo rezultatų nebus. Darbas ir noras yra aukštų pasiekimų varikliai. Na, ir kažkiek talento bei sėkmės reikia“, – įsitikinęs D. Lapašinskas.
Anot jo, darbas su negalių turinčiais moksleiviais yra sunkesnis nei su sveikaisiais.
„Reikia daug daugiau kantrybės, mokėjimo pastebėti auklėtinio nuotaikas. Jei viskas gerai, galime dirbti nuo pirmų treniruotės minučių, bet jei sportininko psichologinė būsena yra nekokia, jei jis dėl kažko susinervinęs, tenka pirmiau šnekėtis, galbūt, pajuokauti ir, tik jam stojus į vėžes, imtis treniruočių.
Turi žinoti, kada nutylėti, kada – nukreipti kalbą. To institute neišmokau. To išmoko gyvenimas ir patirtis“, – sako muštro netoleruojantis treneris, palaikantis ryšius ir su mokyklą senokai baigusiais auklėtiniais.
Pasak jo, labai svarbus psichologinis ryšys su auklėtiniu. Dirbant su intelekto sutrikimų turinčiais sportininkais, visą įdirbį vienu ypu gali nubraukti jo psichologinė būsena.
Treneris iki šiol atsimena atvejį, kai viename čempionate stipri jo auklėtinė nepritūpė su štanga.
„Ašaros rieda upeliais, o laikas nelaukia. Antrojo pritūpimo teisėjai irgi neįskaito. Sportininkė visai supanikavo. Teko „įjungti“ visas psichologines žinias ir kažkaip pavyko padėti jai susitvardyti. Pridėjome papildomus penkis kilogramus ir rungtį baigėme pergalingai“, – dabar jau su šypsena pasakoja treneris.
Anot trenerio, suvaldyti sudėtingą situaciją, rasti raktą į mokinio širdį – didelis darbas. Ir ne visuomet jį vainikuoja sėkmė.
KKSD nuotr.
Lietuvos rinktinė iš žaidynių grįžo su 28 medaliais.
Trenerio Dalio Lapašinsko (viduryje) auklėtiniai tapo čempionais jėgos trikovės rungtyje.
LSOK nuotr.
Laura Margevičiūtė pasaulio specialiosios olimpiados žaidynėse gerokai aplenkė savo varžoves ir iškovojo keturis aukso medalius.
Estafetės bėgikai, tarp kurių – ir Šeduvos gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriaus moksleivis Kasparas Vaičiulis (dešinėje), iškovojo „bronzą“.
Laura Margevičiūtė ir Laurynas Šaulis tapo žaidynių aukso medalių laimėtojais.
Autorės nuotr.
Treneris Dalis Lapašinskas ir jo treniruojama sporto meistrė Laura Margevičiūtė už pasiekimus buvo apdovanoti geriausių Radviliškio rajono sportininkų pagerbimo šventėje.