Dviračių žygiu pagerbs pirmuosius dviratininkus olimpiečius

Dvi­ra­čių žy­giu pa­gerbs pir­muo­sius dvi­ra­ti­nin­kus olim­pie­čius

Ge­gu­žės 6 die­ną Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė or­ga­ni­zuo­ja dvi­ra­čių žy­gį tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos olim­pi­nės rink­ti­nės na­riams dvi­ra­ti­nin­kams – šiau­lie­čiui Isa­kui Ano­li­kui ir kau­nie­čiui Juo­zui Vil­pi­šaus­kui at­min­ti. Dvi­ra­čių žy­giu taip pat bus pa­mi­nė­tas Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tis ir Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės 30-me­tis.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Marš­ru­tą te­ko ko­re­guo­ti

Dvi­ra­čių žy­gio star­tas ir fi­ni­šas bus prie Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nės na­mų P. Vi­šins­kio gat­vė­je 24. Dvi­ra­ti­nin­kai va­žiuos Du­bi­jos ir Ae­rouos­to gat­vė­mis. Prie Ae­rouos­to gat­vės 35 nu­me­riu pa­žy­mė­tu pa­s­ta­tu ap­si­suks ir grįš at­gal. Vi­so marš­ru­to il­gis – apie 10 ki­lo­met­rų. Prie žy­gio ga­li pri­si­jung­ti vi­si no­rin­tys, pra­džia 12 va­lan­dą.

Iš pra­džių dvi­ra­čių žy­gis pla­nuo­tas cent­ri­nė­mis Šiau­lių mies­to gat­vė­mis, ta­čiau dėl vyks­tan­čių dar­bų gat­vė­se marš­ru­tą te­ko keis­ti.

„Šiau­liai – dvi­ra­ti­nin­kų mies­tas, to­dėl no­ri­me pri­min­ti vi­siems apie gar­sius tar­pu­ka­rio dvi­ra­ti­nin­kus“, – sa­ko Žy­dų bend­ruo­me­nės ad­mi­nist­ra­to­rė An­to­ni­na Gai­nu­li­na.

Dvi­ra­ti­nin­kai olim­pie­čiai

Žy­dų kil­mės dvi­ra­ti­nin­kas Isa­kas Ano­li­kas gi­mė 1903 me­tais Šiau­liuo­se. Nuo 1921 me­tų bu­vo Šiau­lių žy­dų spor­to klu­bo „Ma­ka­bi“ na­rys. Lie­tu­vos rink­ti­nės su­dė­ty­je da­ly­va­vo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se: 1924 me­tais Pa­ry­žiu­je ir 1928 me­tais Ams­ter­da­me. Abu kar­tus dis­tan­ci­jos ne­bai­gė.

1925 ir 1926 me­tais I. Ano­li­kas ta­po Lie­tu­vos čem­pio­nu, 10 km lenk­ty­nė­se pa­vie­niu star­tu iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą, 70 km ko­man­di­nė­se lenk­ty­nė­se ("Ma­ka­bi“ ko­man­da: T. Mur­ni­kas, I. Ano­li­kas, M. Land­ma­nas) taip pat iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą.

1943 me­tais I. Ano­li­kas bu­vo nu­šau­tas de­vin­ta­ja­me Kau­no for­te.

1899 me­tais gi­męs Juo­zas Vil­pi­šaus­kas kaip ir I. Ano­li­kas da­ly­va­vo Pa­ry­žiaus olim­pia­do­je, dis­tan­ci­jos taip pat ne­bai­gė.

Abu spor­ti­nin­kai tre­ni­ruo­da­vo­si Kau­ne, kur bu­vo įreng­tas me­di­nis tre­kas.

Pir­mo­ji olim­pia­da – su nuo­ty­kiais

Į pir­mą­ją olim­pia­dą at­sto­vai bu­vo at­ren­ka­mi kont­ro­li­nė­se 115 ki­lo­met­rų lenk­ty­nė­se Kaunas–Marijampolė–Kaunas, ku­rio­se var­žė­si 17 spor­ti­nin­kų. Rung­ty­nių fa­vo­ri­tais lai­ky­ti I. Ano­li­kas ir Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kų są­jun­gai at­sto­va­vęs J. Vil­pi­šaus­kas.

Li­kus 26 km iki fi­ni­šo, vi­sas rung­ty­nes pir­ma­vu­siam I. Ano­li­kui su­lū­žo dvi­ra­čio bal­ne­lis ir jis ne­ga­lė­jo baig­ti dis­tan­ci­jos. J. Vil­pi­šaus­kas Ma­ri­jam­po­lė­je 30 mi­nu­čių il­sė­jo­si gal­vo­da­mas, kad poil­sio lai­kas į rung­ty­nes neįs­kai­čiuo­ja­mas. Dėl ne­su­sip­ra­ti­mų stip­riau­siais pre­ten­den­tais lai­ky­ti spor­ti­nin­kai ne­pa­sie­kė ge­rų re­zul­ta­tų, tad bu­vo su­reng­tos ana­lo­giš­kos var­žy­bos. Jo­se fa­vo­ri­tai pir­mie­ji pa­sie­kė fi­ni­šą ir bu­vo iš­siųs­ti į pir­mą­sias Lie­tu­vai olim­pi­nes žai­dy­nes.

I. Ano­li­ko „Bren­na­bor“ ir J. Vil­pi­šaus­ko „Peu­geot“ dvi­ra­čių būk­lė dar iki at­vy­ki­mo į žai­dy­nes bu­vo pra­sta, tad jie krei­pė­si į „Peu­geot“ at­sto­vy­bę. Ši pa­tai­sė J. Vil­pi­šaus­ko dvi­ra­tį, o vo­kiš­kam Ano­li­ko dvi­ra­čiui de­ta­lių ne­tu­rė­jo. Vi­sus tu­rė­tus pi­ni­gus I. Ano­li­kas iš­lei­do nau­jam dvi­ra­čiui ir prie star­to li­ni­jos sto­jo be at­sar­gi­nių da­lių, ly­din­čios ko­man­dos ir mais­to at­sar­gų.

Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kai, 1924 me­tais ra­šė laik­raš­tis „Spor­tas“, tarp 77 dvi­ra­ti­nin­kų iš­ties at­ro­dė skur­džiai: „Mū­siš­kiai, dėl pi­ni­gų sto­kos, tik plo­nas megz­ti­nė­les be­ga­lė­jo nu­si­pirk­ti ir tas be ki­še­nai­čių. Tai kad ir iš­vy­ko be at­sar­gi­nių ši­nų ir net bul­ku­tės ki­še­nėn ne­pa­siė­mė.“

J. Vil­pi­šaus­kas 188 km dis­tan­ci­jo­je griū­da­mas su­si­žei­dė ir lenk­ty­nių tęs­ti ne­ga­lė­jo, o I. Ano­li­ko dvi­ra­čio pa­dan­gas pra­dū­rė ak­me­nys. Spor­ti­nin­kas rei­ka­lin­gų da­lių ne­sėk­min­gai mė­gi­no pa­si­sko­lin­ti iš var­žo­vų ir ga­liau­siai taip pat tu­rė­jo pa­si­trauk­ti iš žai­dy­nių.

Į Pa­ry­žių I. Ano­li­kas grį­žo trau­ki­niu. Vie­nas pran­cū­zas, pa­gai­lė­jęs olim­pie­čio, jam nu­pir­ko bi­lie­tą.

Tuo dvi­ra­ti­nin­kų nuo­ty­kiai ne­si­bai­gė. Pa­si­bai­gus var­žy­boms, iš Kau­no bu­vo pra­neš­ta, kad pi­ni­gai ke­lio­nės bi­lie­tams į Lie­tu­vą dar tik ren­ka­mi. Iš pra­džių Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kai gal­vo­jo grįž­ti na­mo dvi­ra­čiais, ta­čiau ga­liau­siai pa­si­sko­li­no pi­ni­gų iš Lie­tu­vos at­sto­vy­bės Pran­cū­zi­jo­je ir iš­vy­ko trau­ki­niu.

Nors Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų de­biu­tas žai­dy­nė­se ne­bu­vo itin sėk­min­gas, ta­čiau jų da­ly­va­vi­mas reikš­min­gas. Lie­tu­vos spor­to ly­ga, iš­siun­tu­si į Pa­ry­žių spor­ti­nin­kus, ta­po Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pri­pa­žin­tu Na­cio­na­li­niu olim­pi­niu ko­mi­te­tu. Pa­ry­žiu­je ša­lia ki­tų da­ly­va­vu­sių vals­ty­bių vė­lia­vų ple­vė­sa­vo ir Lie­tu­vos tris­pal­vė, pa­mi­nė­tas Lie­tu­vos var­das.

Ne­žiū­rint į sun­ku­mus, pa­tir­tus Pa­ry­žiaus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, po ket­ve­rių me­tų I. Ano­li­kas vėl at­sto­va­vo Lie­tu­vai Ams­ter­da­mo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Dėl to­kių en­tu­zias­tų kaip I. Ano­li­kas ar J. Vil­pi­šaus­kas dvi­ra­čių spor­tas Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­jo, lenk­ty­nės su­lauk­da­vo ne ma­žiau žiū­ro­vų nei tuo me­tu po­pu­lia­rus fut­bo­las.

2016 me­tais Kau­ne, ties Lais­vės alė­jos 3 ir Krė­vos gat­vės kam­pu, kur 1925 me­tais ati­da­rius ve­lod­ro­mą I. Ano­li­kas ruoš­da­vo­si olim­pi­nėms žai­dy­nėms ir na­cio­na­li­nėms var­žy­boms, į ša­li­gat­vį bu­vo įmon­tuo­ta me­mo­ria­li­nė ply­te­lė I. Ano­li­kui at­min­ti. Tai vie­nas iš 19 „At­mi­ni­mo ak­me­nų“ Ho­lo­kaus­to au­koms at­min­ti.

Lt.wi­ki­pe­dia.org nuo­tr.

1924 me­tų Pa­ry­žiaus ir 1928 me­tų Ams­ter­da­mo olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­vis Šiau­lių spor­to klu­bo „Ma­ka­bi“ at­sto­vas Isa­kas Ano­li­kas.