
Naujausios
Dviračių žygiu pagerbs pirmuosius dviratininkus olimpiečius
Gegužės 6 dieną Šiaulių apskrities žydų bendruomenė organizuoja dviračių žygį tarpukario Lietuvos olimpinės rinktinės nariams dviratininkams – šiauliečiui Isakui Anolikui ir kauniečiui Juozui Vilpišauskui atminti. Dviračių žygiu taip pat bus paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės 30-metis.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Maršrutą teko koreguoti
Dviračių žygio startas ir finišas bus prie Šiaulių žydų bendruomenės namų P. Višinskio gatvėje 24. Dviratininkai važiuos Dubijos ir Aerouosto gatvėmis. Prie Aerouosto gatvės 35 numeriu pažymėtu pastatu apsisuks ir grįš atgal. Viso maršruto ilgis – apie 10 kilometrų. Prie žygio gali prisijungti visi norintys, pradžia 12 valandą.
Iš pradžių dviračių žygis planuotas centrinėmis Šiaulių miesto gatvėmis, tačiau dėl vykstančių darbų gatvėse maršrutą teko keisti.
„Šiauliai – dviratininkų miestas, todėl norime priminti visiems apie garsius tarpukario dviratininkus“, – sako Žydų bendruomenės administratorė Antonina Gainulina.
Dviratininkai olimpiečiai
Žydų kilmės dviratininkas Isakas Anolikas gimė 1903 metais Šiauliuose. Nuo 1921 metų buvo Šiaulių žydų sporto klubo „Makabi“ narys. Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo olimpinėse žaidynėse: 1924 metais Paryžiuje ir 1928 metais Amsterdame. Abu kartus distancijos nebaigė.
1925 ir 1926 metais I. Anolikas tapo Lietuvos čempionu, 10 km lenktynėse pavieniu startu iškovojo pirmąją vietą, 70 km komandinėse lenktynėse ("Makabi“ komanda: T. Murnikas, I. Anolikas, M. Landmanas) taip pat iškovojo pirmąją vietą.
1943 metais I. Anolikas buvo nušautas devintajame Kauno forte.
1899 metais gimęs Juozas Vilpišauskas kaip ir I. Anolikas dalyvavo Paryžiaus olimpiadoje, distancijos taip pat nebaigė.
Abu sportininkai treniruodavosi Kaune, kur buvo įrengtas medinis trekas.
Pirmoji olimpiada – su nuotykiais
Į pirmąją olimpiadą atstovai buvo atrenkami kontrolinėse 115 kilometrų lenktynėse Kaunas–Marijampolė–Kaunas, kuriose varžėsi 17 sportininkų. Rungtynių favoritais laikyti I. Anolikas ir Lietuvos dviratininkų sąjungai atstovavęs J. Vilpišauskas.
Likus 26 km iki finišo, visas rungtynes pirmavusiam I. Anolikui sulūžo dviračio balnelis ir jis negalėjo baigti distancijos. J. Vilpišauskas Marijampolėje 30 minučių ilsėjosi galvodamas, kad poilsio laikas į rungtynes neįskaičiuojamas. Dėl nesusipratimų stipriausiais pretendentais laikyti sportininkai nepasiekė gerų rezultatų, tad buvo surengtos analogiškos varžybos. Jose favoritai pirmieji pasiekė finišą ir buvo išsiųsti į pirmąsias Lietuvai olimpines žaidynes.
I. Anoliko „Brennabor“ ir J. Vilpišausko „Peugeot“ dviračių būklė dar iki atvykimo į žaidynes buvo prasta, tad jie kreipėsi į „Peugeot“ atstovybę. Ši pataisė J. Vilpišausko dviratį, o vokiškam Anoliko dviračiui detalių neturėjo. Visus turėtus pinigus I. Anolikas išleido naujam dviračiui ir prie starto linijos stojo be atsarginių dalių, lydinčios komandos ir maisto atsargų.
Lietuvos dviratininkai, 1924 metais rašė laikraštis „Sportas“, tarp 77 dviratininkų išties atrodė skurdžiai: „Mūsiškiai, dėl pinigų stokos, tik plonas megztinėles begalėjo nusipirkti ir tas be kišenaičių. Tai kad ir išvyko be atsarginių šinų ir net bulkutės kišenėn nepasiėmė.“
J. Vilpišauskas 188 km distancijoje griūdamas susižeidė ir lenktynių tęsti negalėjo, o I. Anoliko dviračio padangas pradūrė akmenys. Sportininkas reikalingų dalių nesėkmingai mėgino pasiskolinti iš varžovų ir galiausiai taip pat turėjo pasitraukti iš žaidynių.
Į Paryžių I. Anolikas grįžo traukiniu. Vienas prancūzas, pagailėjęs olimpiečio, jam nupirko bilietą.
Tuo dviratininkų nuotykiai nesibaigė. Pasibaigus varžyboms, iš Kauno buvo pranešta, kad pinigai kelionės bilietams į Lietuvą dar tik renkami. Iš pradžių Lietuvos dviratininkai galvojo grįžti namo dviračiais, tačiau galiausiai pasiskolino pinigų iš Lietuvos atstovybės Prancūzijoje ir išvyko traukiniu.
Nors Lietuvos sportininkų debiutas žaidynėse nebuvo itin sėkmingas, tačiau jų dalyvavimas reikšmingas. Lietuvos sporto lyga, išsiuntusi į Paryžių sportininkus, tapo Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintu Nacionaliniu olimpiniu komitetu. Paryžiuje šalia kitų dalyvavusių valstybių vėliavų plevėsavo ir Lietuvos trispalvė, paminėtas Lietuvos vardas.
Nežiūrint į sunkumus, patirtus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, po ketverių metų I. Anolikas vėl atstovavo Lietuvai Amsterdamo olimpinėse žaidynėse. Dėl tokių entuziastų kaip I. Anolikas ar J. Vilpišauskas dviračių sportas Lietuvoje vis populiarėjo, lenktynės sulaukdavo ne mažiau žiūrovų nei tuo metu populiarus futbolas.
2016 metais Kaune, ties Laisvės alėjos 3 ir Krėvos gatvės kampu, kur 1925 metais atidarius velodromą I. Anolikas ruošdavosi olimpinėms žaidynėms ir nacionalinėms varžyboms, į šaligatvį buvo įmontuota memorialinė plytelė I. Anolikui atminti. Tai vienas iš 19 „Atminimo akmenų“ Holokausto aukoms atminti.
Lt.wikipedia.org nuotr.
1924 metų Paryžiaus ir 1928 metų Amsterdamo olimpinių žaidynių dalyvis Šiaulių sporto klubo „Makabi“ atstovas Isakas Anolikas.