Naujausios
„Gal būčiau sumo imtynininkas“
Sigitas Lukavičius, nusipelnęs Lietuvos imtynių treneris ir tarptautinės kategorijos treneris, kelių tarptautinių kategorijų teisėjas, neseniai atšventęs 65 metų jubiliejų, šiandien gyvena pasiruošimu Europos sumo čempionatui, kuris vyks Šiauliuose.
„Jeigu būčiau gimęs kitu laiku, gal būčiau sumo imtynininkas“, – apie aistrą šiai sporto šakai sako S. Lukavičius.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Apdovanojimas ir 6 danas
S. Lukavičius pakviečia į savo kabinetą, įrengtą namuose. Ant lentynų gausybė taurių, apdovanojimų, ant sienų kabo įrėminti svarbūs diplomai, pažymėjimai, nuotraukos. Sigitas rodo po stalu padėtus du lagaminėlius. „Abu pilni visokiausių apdovanojimų, – šypsosi vyras. – Jeigu įsirengčiau palėpę, ir ten kažin ar viskas sutilptų.“
Kažkada imtynininkas bandė surašyti visus savo laimėjimus, tačiau maždaug po savaitės vargo nusprendė, kad tai beviltiška.
Rodo raudoną dėžutę. Joje – naujausias apdovanojimas. Kūno kultūros ir sporto departamentas už nuopelnus Lietuvos sportui S. Lukavičių metų pabaigoje apdovanojo Sporto garbės kryžiumi.
Už nuopelnus dziudo sportui Lietuvos dziudo federacija nusipelniusiam imtynių treneriui suteikė 6 daną. Tai didelis įvertinimas, jis skiriamas tik už ypatingus nuopelnus.
S. Lukavičius nuo 1984 iki 2012 metų dirbo dziudo ir sambo imtynių treneriu Šiaulių sporto mokykloje „Atžalynas“. Nors išėjo į pensiją, tačiau ilsėtis nėra kada.
Jis tebėra imtynių sporto klubo „Lokys“ prezidentas, tarptautinės ekstra klasės kategorijos teisėjas, Lietuvos dziudo federacijos Veteranų tarybos narys, Šiaulių miesto dziudo teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos kurašo imtynių federacijos prezidentas, Šiaulių apskrities kurašo imtynių generalinis sekretorius, Europos alyš imtynių sporto direktorius.
Organizuoja Europos sumo čempionatą
S. Lukavičius pirmas iš Lietuvos dalyvavo Europos sumo čempionate, kuris vyko Rusijos sostinėje Maskvoje 2002 metais. O su savo mokiniais Vasilijumi Redko ir Nerijumi Kivyliu buvo pirmieji, kurie atstovavo Lietuvai sumo imtynėse pasaulio čempionate 2002 metais Vroclave, Lenkijoje. Naujokams tada aukštų vietų pelnyti neteko, tačiau užsidegimo tobulėti ir dalyvauti kituose sumo čempionatuose tai neatvėsino.
Praeitą vasarą Baltarusijoje vykusiame sumo čempionate S. Lukavičius sulaukė pasiūlymo Lietuvoje 2015-aisiais surengti Europos sumo čempionatą. Sigitą nudžiugino toks užsienio kolegų įvertinimas ir pasitikėjimas ir jis mielai ėmėsi organizuoti čempionatą Šiauliuose.
Jis planuojamas gegužės mėnesį Šiaulių arenoje. Vyks Europos sumo U-18, U-21, U-23 ir suaugusiųjų čempionatai. Šiauliuose laukiama maždaug 500 sportininkų, trenerių, teisėjų iš daugiau kaip 20 šalių.
Kol kas svarbiausias uždavinys – apgyvendinimas. Surasti tiek vietų Šiaulių viešbučiuose nėra paprasta.
Kuo S. Lukavičių taip sužavėjo sumo?
„Sumo imtynės mane visada traukė. Jeigu būčiau gimęs kitu laiku, gal būčiau sumo imtynininkas. Kiekviena dvikovė turi savo subtilybių. Knietėjo išbandyti sumo, todėl net būdamas jau 53 metų užlipau ant dohyo“, – sako imtynininkas.
Nuo 1992-ųjų S. Lukavičius dalyvauja ir medalius iškovoja Lietuvos dziudo, Europos sambo veteranų čempionatuose. Jis keturiskart Lietuvos dziudo veteranų čempionas, dukart vicečempionas bei Europos sambo veteranų sidabro medalio laimėtojas.
Dėl sporto tapo kitu žmogumi
Imtynėmis Sigitas susidomėjo dar būdamas mokinys. Eiti į treniruotes pasiūlė klasės draugas. Teko treniruotis pas klasikinių imtynių trenerį Anatolijų Bulatovą, paskui perėjo pas tragiško likimo Antaną Daujotą. „Jis perdavė norą dirbti, treniruotis. Matyt, įžvelgęs manyje trenerio talentą, kartais leisdavo vietoj savęs vesti kitiems sportininkams treniruotes“, – prisimena imtynininkas.
Vaikystėje ir jaunystėje yra tekę išbandyti boksą, futbolą, krepšinį, baidarių irklavimą, regbį, rankinį. Tačiau imtynės traukė labiausiai.
„Mokykloje buvau sunkus vaikas. Mėgdavau pasimušti. Kai pradinių klasių mokytoja Zaleckienė paskyrė mane klasės seniūnu, tapau rimtu žmogumi“, – nusijuokia Sigitas.
Nors sėdėti prie vadovėlių Sigitui buvo kančia, tačiau grožinė literatūra labai traukė. „Ryte rydavau. Naktį pasislėpęs po antklode su žibintuvėliu skaitydavau“, – prisimena vyras.
Skaityti patinka ir dabar. Skaito ne tik grožinę, bet ir literatūrą sporto tematika. Visgi prisipažįsta, kad vis dažniau knygą atstoja kompiuteris. „Knygas dabar namo nešu savo dukroms. Noriu, kad jos skaitytų“, – sako laimingas dviejų mergaičių – šešiametės Atėnės ir vienuolikametės Austėjos – tėvas.
Šiauliuose gimęs ir augęs imtynininkas sako, kad buvo tikras gatvės vaikas. Trys broliai (Sigitas vyriausias) ir tėvai gyveno devynių kvadratinių metrų ploto kambarėlyje barake Kauno gatvėje. Skurdi buvo vaikystė, prisimena S. Lukavičius, po kambarėlį šmirinėdavo žiurkės, po nakties atsibusdavo sukąsti blakių. Gal todėl su broliais buvo mušeikos, kovojantys už vietą po saule, už geresnį kąsnį, už kiekvieną kapeiką.
Sportas brolių gyvenimą pakreipė teisinga vaga, o bėgant laikui suprato, kad mokslas taip pat svarbu.
Nusipelnęs treneris
Ne visą laiką S. Lukavičius gyveno ir dirbo Šiauliuose. Juokiasi, kad buvo ištremtas į Alytų. Ten gyveno tik metus, tačiau spėjo padėti dziudo pamatus, mokė vaikus sambo ir net pasiekė gerų rezultatų.
S. Lukavičius penkiolika metų gyveno Panevėžyje. Tai jam nebuvo svetimas miestas. Čia gyveno jo kilmingų šaknų turintys seneliai iš tėvo pusės. Prisimena seną namą, kuriame kažkada veikė krautuvė, o ant jos buvo užrašyta „V. Lukavičius“. Vėliau šį namą nugriovė.
Į Panevėžį Sigitą pakvietė dirbti laisvųjų imtynių treneriu, tačiau mechaniko diplomą turinčiam sportininkui kolūkyje teko padirbėti ir pagal specialybę.
Imtynininkas yra dirbęs Šiaulių „Vaire“, sporto metodininku Šiaulių mėsos kombinate, laisvųjų imtynių treneriu Šiaulių jaunimo sporto mokykloje.
Ilgus metus treneriu dirbęs S. Lukavičius sako, kad daugiau pasiekiama būtent su „sunkiais vaikais“. „Jie nėra blogi. Tiesiog jų energiją reikia nukreipti tinkamai“, – įsitikinęs nusipelnęs treneris.
Nors S. Lukavičius sako, kad berniukus treniruoti yra lengviau, tačiau gana aukštų rezultatų yra pasiekęs būtent su mergaitėmis. Žymiausi jo auklėtiniai yra šviesaus atminimo Gintaras Maskoliūnas, Aldona Kuprytė, Diana Laurinaitytė, Lina Bitaitytė, Jurgita Dovidaitytė, Gražina Levanaitė, broliai Modestas ir Marius Zakai, Nerijus Kivylius, Vaiva Kačkytė, Modestas Navakas ir kiti.
Per savo trenerio karjerą yra paruošęs įvairių imtynių rūšių (sambo, alyš, kurašo, sumo ir kitų) Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojus ir prizininkus.
Jono TAMULIO nuotr.
APDOVANOJIMAI: Imtynininko, trenerio ir teisėjo Sigito Lukavičiaus per visą sportinę karjerą gauti apdovanojimai vos telpa jo darbo kambaryje. Vienas iš pastarųjų įvertinimų – Lietuvos dziudo federacijos suteiktas 6 danas.
IMTYNĖS: Sigitas Lukavičius sako, kad vaikystėje ir jaunystėje yra tekę išbandyti boksą, futbolą, krepšinį, baidarių irklavimą, regbį, rankinį. Tačiau imtynės traukė labiausiai.