Naujausios
Kurtuvėnuose žirgai demonstravo ištvermę
Savaitgalį Kurtuvėnuose (Šiaulių rajonas) surengtos tarptautinės ištvermės jojimo varžybos, sutraukusios 42 dalyvius iš dešimties Europos šalių.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Gyrė Lietuvos grožį
Savaitgalį Kurtuvėnuose buvo galima sutikti daugiau užsieniečių nei vietos gyventojų. Į ištvermės jojimo varžybas atvyko per 120 žirgų sporto atstovų: jojikų, žirgų prižiūrėtojų, veterinarų, teisėjų. Atvyko švedų, norvegų, lenkų, estų, olandų, suomių, baltarusių, danų, rusų, lietuvių.
Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis sakė, kad penktą kartą čia rengiamose tarptautinėse ištvermės jojimo varžybose sulaukta rekordinio raitelių skaičiaus – 42. Ankstesniais metais daugiausiai yra dalyvavę aštuoniolika raitelių ir žirgų duetų.
Viena iš tokio gausaus dalyvių skaičiaus priežasčių – liūtys Pietų Lenkijoje, kur savaitgalį turėjo vykti trijų žvaigždučių tarptautinės ištvermės jojimo varžybos (daugiau kaip 160 km). Jos skubiai buvo perkeltos į Lietuvą. Čia tokio lygio varžybos surengtos pirmą kartą. Kurtuvėnuose jau 2012 metais buvo parengta 160 kilometrų trasa, tik tada ji nesulaukė dalyvių.
„Užsieniečius, ypač norvegus, švedus, sunku įtikinti, kad čia geros sąlygos varžyboms. Kol patys neišbando, nepatiki, – „Šiaulių kraštui“ sakė R. Tamulaitis. – Labai pasisekė su oru, ir varžybos buvo gerai organizuotos. Dalyviai dėkojo, gyrė gamtą, miško takelius, kuriais patogu bėgti žirgams.“
Varžybų organizatoriai sudarė keletą 15–40 kilometrų trasų vaizdingomis parko vietomis, kad raiteliams, kurie varžybų metu balne praleidžia po 10 valandų, nepabostų joti.
Geriau sekėsi užsieniečiams
Ištvermės jojimo dalyviai varžėsi suaugusiųjų ir jaunimo amžiaus grupėse trijose distancijose: 80–120 kilometrų (vienos žvaigždutės tarptautinės varžybos), 120–160 kilometrų (dviejų žvaigždučių) ir daugiau kaip 160 kilometrų (trijų žvaigždučių). Viena dalyvė – Gabrielė Mateikaitė su žirgu Styga – dalyvavo nacionalinėse ištvermės jojimo varžybose, kuriose reikėjo įveikti 80 kilometrų distanciją.
Daugiausiai raitelių (23) dalyvavo dviejų žvaigždučių varžybose (120–160 km).
Ištvermės jojimo varžybos susideda iš keleto etapų, vadinamų fazėmis. Po kiekvienos fazės (iš pradžių maždaug 40 km, vėliau – 15–18 km) veterinarai patikrina žirgus, ar gali jie toliau varžytis. Po patikros žirgui skiriama laiko pailsėti prieš kitą jojimą.
Jeigu per numatytą laiką žirgo pulsas neatsigauna iki numatytos normos, taip pat jei žirgas apšlumba, ar veterinaras nustato kitų žirgo sveikatos sutrikimų, duetas diskvalifikuojamas. Būna atvejų, kai veterinaras nustato, kad žirgas nenori bėgti, nors kiti kriterijai – geri. Tokiu atveju duetas taip pat diskvalifikuojamas.
Trasoje raiteliai gali laisvai pasirinkti judėjimo greitį, gali vestis žirgą ar bėgti šalia jo, raiti privalo kirsti tik starto ir finišo linijas.
Daugiau kaip 160 kilometrų atstumą geriausiai įveikė švedė Anelie Erikson su žirgu King Peak. 120–160 kilometrų distanciją – norvegė Susana Neset su žirgu Azala Zerah. Tarp jaunimo toje pačioje distancijoje geriausiai pasirodė estė Kaisa Kerd su žirgu Jethro. 80–120 kilometrų trasoje tarp suaugusiųjų pirmavo lenkė Magdalena Glod su žirgu Charizma. Tarp jaunimo – estė Katrina Mets su žirgu Nola.
Lietuvos atstovai vietas pelnė 80–120 kilometrų distancijoje. Suaugusiųjų grupėje penktą vietą užėmė Danguolė Lastauskaitė su žirgu Hiatu. Jaunimo grupėje antrąją vietą pelnė Eglė Zavadskytė su Senegalu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PULSAS: Pagal tarptautinius nuostatus žirgo pulsas turi būti iki 64 dūžių per minutę. Pulsui atgauti skiriama 20 minučių. Jei per tą laiką pulsas neatsigauna, duetas diskvalifikuojamas.
VĖSA: Įveikę vieną iš etapų žirgai vėsinami ir gaivinami vandeniu.
DUETAS: Ištvermės jojimo varžybose patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandomas raitelio gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Raitelis gali vestis žirgą ar bėgti šalia jo, raitas privalo kirsti tik starto ir finišo linijas.