M. Ežerskis: „Norėjau būti labai stiprus“

M. Ežerskis: „Norėjau būti labai stiprus“

SPORTOZAURAI

M. Ežerskis: „Norėjau būti labai stiprus“

Mindaugas Ežerskis – bene garsiausias Šiaulių graikų-romėnų imtynių sportininkas. Savęs šiauliečiu nenustojo laikyti ir išvykęs studijuoti į Kauną, vėliau – dirbti į Vilnių. „Šiauliai – visada mano širdyje“, – sako trijų olimpiadų dalyvis, pasaulio vicečempionas, mokslų daktaras.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Treneris buvo lyg tėvas

Vaikystėje Mindaugas išbandė ne vieną sporto šaką, kol galiausiai atrado graikų-romėnų imtynes. Treniruotis pas Edmundą Skricką pradėjo antroje klasėje. „Norėjau būti labai stiprus, kad kieme būčiau stipriausias“, – prisiminęs šypsosi sportininkas.

Mindaugui buvo 14 metų, kai mirė tėvas. Mama sunkiai vertėsi. „Treneris ir pinigų duodavo, kad turėčiau pavalgyti ir į varžybas veždavosi. Darė viską, kad kažko pasiekčiau, man turbūt daugiau davė negu savo vaikams, atstojo man tėvą“, – šiltų žodžių pirmajam treneriui negaili M. Ežerskis.

Svarbiausi pasiekimai

Baigęs mokyklą Šiauliuose, imtynininkas išvyko studijuoti į Lietuvos kūno kultūros institutą. „Prasidėjo rezultato siekimas, sisteminės treniruotės, važiavimas į stovyklas. Sportas tapo mano darbu“, – sako M. Ežerskis.

Sportininko karjerą imtynininkas baigė 2012 metais. Tais metais Serbijos sostinėje Belgrade vykusiame Europos imtynių čempionate svorio kategorijoje iki 96 kilogramų M. Ežerskis iškovojo sidabro medalį. Tuomet 34-erių šiaulietis finale pralaimėjo 20-mečiui armėnui Arturui Aleksanianui. Po mėnesio vykusioje atrankoje į Londono olimpiadą sportininkui nepasisekė ir jis nusprendė baigti karjerą.

„Varžybose dalyvauti yra lengva, sunkiausia – ruoštis“, – sako imtynininkas.

M. Ežerskis dalyvavo trejose olimpinėse žaidynėse – 2000, 2004 ir 2008 metais.

Prieš keletą metų „Šiaulių kraštui“ sportininkas sakė: „Sidnėjuje buvau per jaunas. Atėnuose perdegiau. Pekine pasirodžiau neblogai, bet pritrūko sportinės laimės.“

Labiausiai šiauliečiui įsiminė pirmoji olimpiada. Tai buvo svajonės išsipildymas, viskas nauja, nepatirta. Neblogas buvo ir pasiekimas – iškovota aštuntoji vieta.

„Pekine tikėjausi medalio, buvau gerai pasiruošęs, tačiau viskas susiklostė kitaip, nei norėjau“, – sako sportininkas.

Iš rungtynių M. Ežerskis iškrito pirmame rate, pralaimėjęs Rusijos atstovui Aslanbekui Chuštovui. Kadangi A. Chuštovas pasiekė finalą, šiaulietis gavo galimybę dalyvauti kovose dėl bronzos medalio, tačiau pralaimėjo Kazachijos atstovui Asetui Mambetovui ir užėmė septintąją vietą.

Mindaugui svarbiausia pergalė – 2007 metais pasaulio graikų-romėnų čempionate Baku (Azerbaidžanas) iškovota antroji vieta. Finale šiaulietis pralaimėjo Gruzijos imtynininkui Ramazui Nozadzei.

Sąlygos gerėja

Po bakalauro ir magistro studijų Kaune M. Ežerskį Lietuvos imtynių federacija 2001 metais pakvietė dirbti į Vilnių Lietuvos graikų-romėnų imtynių nacionalinės rinktinės treneriu. 2010 metais šiaulietis apsigynė daktaro disertaciją.

„Kadangi mokslai neblogai sekėsi, o ateitį svajojau sieti su trenerio darbu, norėjosi gilintis į savo darbo specifiką, žmogaus fiziologiją, kad kažko nepraleisčiau“, – sako M. Ežerskis.

Lygindamas treniravimosi sąlygas, sportininkas sako, kad kai jam buvo 18–19 metų, sąlygos treniruotis buvo prastesnės. „Per 15 metų, nuo 2000-ųjų, Lietuvoje sukurta pasiruošimo sistema. Vilniuje yra Lietuvos olimpinis sporto centras, kuriame su jaunais talentingais jaunuoliais dirba visa komanda, jie čia mokosi, gauna maitinimą, važiuoja į varžybas ir siekia rezultatų. Aš viską dariau pats su savo treneriu“, – lygina M. Ežerskis.

Vyriausybės dėmesiu treneris taip pat nesiskundžia. Kadangi graikų-romėnų imtynininkų pasiekimai Europos ir pasaulio čempionatuose geri, finansavimo netrūksta.

Norint pasiekti gerų rezultatų, pasak M. Ežerskio, vien treniruotis nepakanka, reikia ir tinkamo maitinimo, ir gydytojų, kineziterapeutų priežiūros ir net psichologo patarimų.

„Kai pradėjau dirbti su psichologu, maždaug 2006 metais, mano rezultatai labai šoktelėjo į viršų. Jis išmokė, kaip reikia susitvardyti, sureguliuoti nervines būkles prieš varžybas“, – patirtimi dalijasi sportininkas.

Įspūdžiai iš žaidynių

Neseniai M. Ežerskis su graikų-romėnų imtynių rinktine grįžo iš Baku vykusių pirmųjų Europos žaidynių. Organizavimo požiūriu treneris priekaištų žaidynėms neturi, keistas pasirodė tik formatas.

„Skirtingos sporto šakos skirtingai į tas žaidynes pažiūrėjo. Mums tai buvo kaip Europos čempionatas, ir į jį suvažiavo stipriausi imtynininkai. O, pavyzdžiui, į plaukimo varžybas atvyko tik jaunimas iki 18 metų. Dar tokios neolimpinės sporto šakos kaip krepšinis trys prieš tris. Taigi iškovotas medalis yra nelygus medaliui“, – įsitikinęs treneris.

M. Ežerskio nuomone, tokiose žaidynėse turėtų būti tik olimpinės sporto šakos.

Dabar Mindaugas su rinktine intensyviai ruošiasi pasaulio čempionatui, kuris vyks JAV. Tai bus ir atranka į olimpines žaidynes. Dabar – stovyklų laikotarpis, ilsėtis nėra laiko.

Šiauliuose retas svečias

M. Ežerskis sako, kad Šiauliuose nebuvo jau beveik dvejus metus. Su gimtajame mieste gyvenančia mama pasimato svečiuodamasis pas seserį Kaune. Jeigu turi galimybę, į Šiaulius atvažiuoja per Vėlines aplankyti tėvo kapo.

Mindaugas šypteli, ką kalbėti apie Šiaulius, jeigu savo namuose retai buvoja, beveik nemato šeimos. „Iki pasaulio čempionato namuose būsiu tik pora savaičių“, – sako treneris.

Sunku būti toli nuo šeimos, pasiilgsta savo žmonos Ingos, septynmečio Žygimanto ir penkiamečio Mažvydo.

Trijuose miestuose gyvenęs Mindaugas sako, kad Šiauliai jo širdyje visada užims svarbią vietą. Vilnius jam patinka, tačiau save laikė ir laiko šiauliečiu.

Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.

PATIRTIS: Mindaugas Ežerskis puikiai žino, kiek pastangų reikia įdėti norint pasiekti gerų rezultatų. Ne vien sukauptą patirtį Lietuvos graikų-romėnų imtynių nacionalinei rinktinei perduoda, bet ir žinias, įgytas bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose.

DOSJĖ

Imtynininkas, treneris Mindaugas Ežerskis gimė 1977 metais rugpjūčio 2 dieną Šiauliuose.

2001 metais baigė Lietuvos kūno kultūros institutą.

Nuo 1998 metų Lietuvos olimpinio sporto centro, olimpinės rinktinės narys.

Nuo 2001 metų Lietuvos graikų-romėnų imtynių nacionalinės rinktinės treneris.

14 kartų tapo Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionu.

1994 metais – pasaulio jaunių čempionato vicečempionas.

1995 metais – Europos jaunių čempionato vicečempionas.

2005 metais – Europos bronzos medalininkas.

2007 metais – pasaulio čempionato vicečempionas.

2012 metais – Europos čempionato vicečempionas.

Trejų olimpinių žaidynių (2000, 2004, 2008) dalyvis.

Apdovanotas medaliu „Už sporto pergales“ (2007), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007).