Naujausios
SPORTOZAURAI
Medikę paviliojo ekstremalus sportas
Medikė Vida Bronė Bitytė, šiauliečio architekto Vlado Bitės dukterėčia, 15 metų paskyrė alpinizmui. Per tuos metus patyrė ir linksmų nuotykių, ir skaudžių išsiskyrimų, matė kvapą gniaužiančių vaizdų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Paskui draugus
„O kalnuose taip gražu, taip gražu, – šypsosi moteris. – Išeidavom anksti, dar naktį, kol neatitirpęs ledas ir akmenys prišalę. Eini, sunku, bet pradeda kilti saulė, pakeli akis – viršūnės nutviekstos, vaizdai fantastiški. Kirkizijos kalnų šlaituose edelveisus saujom skynėm. O kokie rododendrų brūzgynai Kaukaze!“
Būtent nepakartojami vaizdai atpirkdavo visą riziką ir vargą, kurį tekdavo patirti kopiant į kalnus. V. Bitytė sako, kad dabar bepigu būti alpinistu – rūbai, batai lengvi, technika gera. Būdama alpiniste V. Bitytė ne tik sunkų inventorių turėjo tampyti, bet ir sunkiais kaustytais batais avėti. Į juos net kojas būdavo sunku įkišti.
Moteris pasakoja, kad alpinizmu ją sudomino ir į šią veiklą įtraukė vienas iš alpinizmo pradininkų Šiauliuose sporto medikas Algimantas Briedis. Smagus entuziastų būrelis, įdomi ir nelengva veikla 26 metų medikę įtraukė ir nebepaleido.
Iki tol niekad intensyviai nesportavusiai jaunai moteriai teko ne tik techninį, bet ir fizinį pasiruošimą įveikti. Krosai, įvairūs pratimai – ištvermei ugdyti, mazgų rišimas, kopimas akmenų sienomis, stačiais upių skardžiais – technikai lavinti. Vėliau pati organizavo ir vedė jauniesiems keliautojams kalnų turizmo užsiėmimus.
Ištisus metus alpinistai dalyvaudavo įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse varžybose rinkdami taškus, kaupdami patirtį, lavindami ištvermę, kad vėliau gautų leidimą kopti į kalnus. Net ir patekus į alpinistų stovyklą dar tekdavo atlikti uolų, sniego ir ledo testus, tik tuomet instruktoriai nuspręsdavo, ar esi pasiruošęs šturmuoti aukštikalnes.
Įveikę testus alpinistai pasiskirstydavo į grupes po 6–10 žmonių, gaudavo maršrutus ir išžygiuodavo.
V. Bitytė dalyvavo dviejose alpiniadose: 1969 metais Tian Šanyje ir 1972 metais Kaukaze. Dažniausiai kopdavo į Kaukazo ir Vidurinės Azijos viršukalnes.
Žiemą alpinistai traukdavo slides ir rengdavo slidžių žygius – 25 kilometrai su sunkia kuprine ant pečių. Vykdavo slidinėti ir į kalnus, dažniausiai – į Kaukazą. Vida rodo nuotrauką, kurioje keturios jaunos moterys. Aplinkui sniegas, kalnai, o jos stovi ant slidžių pusnuogės. „Neblogai įdegdavom“, – juokiasi V. Bitytė.
Ne vien linksmi nuotykiai
„Atsistoji ant morenos (uolienų ar jų nuolaužų sankaupa, krūva – aut. pastaba), pakeli koją, ir ta morena nuvažiuoja žemyn. Dėkoji dievui, kad pats nenulėkei su ja“, – rizikingo sporto akimirkas prisimena V. Bitytė.
Pasak alpinistės, šiame sporte reikia daug atidumo, saugoti ne tik save, bet ir draugą. V. Bitytė prisimena, kad jai vienas bendražygis dažnai priekaištaudavo dėl per didelio atsargumo, mat įrengti apsaugą – įkalti kablius, ištampyti virves – reikėdavo laiko. Vida visada stengdavosi viską atidžiai padaryti, kad išvengtų tragedijos. Priekaištai pasibaigė, kai vyrukas krito ir jį išgelbėjo kolegės įrengta apsauga.
Yra buvę, kai kopiant į kalną iš viršaus atsirito galvos dydžio akmenys, laimei, jie praskriejo pro šalį ir moters nekliudė.
Alpinistė prisimena vieną žygį, kai jau nusileidus iš Kazbeko kalno vėl teko keltis į viršų gelbėti į laviną pakliuvusių kitos grupės žygeivių. Užkopus paaiškėjo, kad žmonės pasislėpė už uolų ir lavina jų nekliudė.
V. Bitytė sako, kad jai rimtų nelaimių ir traumų neteko patirti, tačiau neišvengta skaudžių išsiskyrimų su bendražygiais. 1971 metais kopdamas į Tian Šanio kalnus žuvo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio anūkas Kastytis Zubovas. Krisdamas akmuo nutraukė virvę ir alpinistas nukrito nuo uolų. „Nuo tokių nelaimių neapsisaugosi. Tai – lemtis“, – sako V. Bitytė.
Kalnų turizmas – ne lengvesnis
„Tai – arkliškas sportas. Reikia laiku sustoti“, – pasakė sau moteris būdama 40 metų ir nusprendė užsiimti, kaip jai tuomet atrodė, lengvesniu sportu – kalnų turizmu. Paaiškėjo, kad tai nė kiek ne lengvesnis užsiėmimas. Jeigu alpinistas kopdamas nešasi tik būtiniausią įrangą, tai kalnų turistas tempiasi su savimi visą mantą: palapinę, miegmaišį, maistą, įrangą ir t.t.
„Išėjom kartą į žygį lengvai apsirengę, be inventoriaus, be šiltesnių rūbų, upė ištvino, ir nebegalim grįžti į stovyklavietę. Netoli ledynas, vakare baisus šaltis. Nuo į tujas panašių krūmų prisiplėšėm šakų, kad nors kuo turėtume užsikloti, bet vis tiek buvo labai šalta“, – nuotykį, pasibaigusį plaučių uždegimu, prisimena Vida.
Po kalnus V. Bitytė turistavo dvejus metus.
Ir būdama alpiniste, ir vėliau V. Bitytė su bendražygiais ne tik kopdavo į kalnus, bet ir keliaudavo po tą kraštą, į kurį nuvykdavo. Visa Vidurinė Azija apkeliauta. Neišdildomą įspūdį paliko Kirgizija ir Turkmėnija, ypač šių šalių senos kultūros miestai.
Amerikoje patiko, bet traukė Lietuva
Tik rodydama nuotraukas V. Bitytė prasitaria, kad porą metų praleido JAV. Vienoje iš fotografijų moteris stovi netoli Jungtinių Tautų Organizacijos būstinės Niujorke prie paminklo, vaizduojančio užrištą šautuvo vamzdį.
2002 metais netekusi Lietuvoje darbo, moteris išvyko laimės ieškoti į Ameriką. „Niujorke tiek visko pamačiau, kiek per gyvenimą čia būčiau nepamačius. Kaip tik sekmadienis, taip ir eini visur: koncertai, muziejai, parodos“, – prisimena Vida. Nors šiaulietei patiko ir šalis, ir darbo buvo, tačiau labai ilgėjosi namų ir po pusantrų metų nusprendė grįžti.
Rugsėjį 73 gimtadienį švęsianti moteris juokauja, kad dabar vasarą jos pagrindinis sportas – darže ravėti bulves, o atvėsus orams – stalo tenisas. Į Šiaulių sporto veteranų klubo veiklą įsitraukusi moteris pirmiausiai išbandė smiginį ir krepšinį, bet ilgainiui tai pabodo. Pamatė, kad kiti žaidžia stalo tenisą, pabandė ir patiko. Dabar sėkmingai dalyvauja senjorų stalo teniso turnyruose.
Asmeninės nuotr.
TURISTAI: Kalnų turistai Kaukaze (V. Bitytė antra iš dešinės).
SPORTAS: Vida Bronė Bitytė sako, kad dabar į kalnus sugrįžta mintimis, kai su draugais dalijasi prisiminimais apie patirtus nuotykius.
KALNAI: Pasiruošę kopti apledėjusiais kalnais. Ant batų – specialūs smaigai. (V. Bitytė pirma iš kairės).
VARŽYBOS: Alpinizmo varžybos Bauskėje (Latvija). V. Bitytė kopia akmeninės pilies siena.
DOSJĖ
Alpinistė Vida Bronė Bitytė gimė 1942 metais rugsėjo 20 dieną Mankiškiuose (Radviliškio r.). Mokėsi Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinėje mokykloje. 1964 metais baigė Šiaulių medicinos mokyklą. Nuo 1964 metų dirbo įvairiose Šiaulių miesto medicinos įstaigose.
1968–1983 metais užsiiminėjo alpinizmu. Tapo Baltijos šalių varžybų (Estija, 1974 m.) laimėtoja. Pirmosios SSRS alpiniados (Tian Šanis, 1969 m.), antrosios (Kaukazas, 1972 m.) dalyvė.
Kurį laiką vadovavo Šiaulių miesto alpinizmo sekcijai. Organizavo ir vedė jaunųjų keliautojų Kalnų turizmo mokyklos užsiėmimus.