Naujausios
Petankės aikštelėje – pamokos naujokams
Su vienu iš petankės žaidimo pradininkų Šiauliuose, šalies ir tarptautiniuose turnyruose pergales kartu su komandos draugu Voldemaru Barakausku pelnančiu Remigijumi Bielskiu susitikome prie Talkšos ežero, kur specialiai šiam žaidimui įrengtoje aikštelėje petankės entuziastai ne tik rengia treniruotes, bet ir moko visus norinčiuosius trečiadieniais.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Treniruotė
R. Bielskis iš dėklo ištraukia tris plieninius graviruotus rutulius. Paimame vieną. Sunkus. Remigijus sako, kad būtent šie rutuliai pagaminti jo rankai ir kiekvienas sveria 720 gramų.
Rutulį galima mesti, kaip tik nori, tačiau petankininkas parodo, kaip geriausia tai daryti. Statmenai į viršų išmestas rutulys nukrinta į numatytą vietą ir beveik nenurieda. Gulsčiau paleistas rutulys riedės. Kai aikštelė akmenuota, geriau rinktis pirmą metimo būdą.
Rengdamiesi Baltijos šalių taurės turnyro pirmajam etapui, kuris vyko gegužę Šiauliuose, organizatoriai į aikštelę pribėrė akmenukų. „Kai išmoksti mesti, tada visada padarai taip, kaip nori, nėra atsitiktinumo. Akmenys apsunkina metimą, reikia žiūrėti, kaip juos „apeiti“, – sako pašnekovas.
Iš pradžių mesti baugoka, kad sunkus rutulys nebumteltų ant kojos, dar blogiau – ant galvos. R. Bielskis pataria atsipalaiduoti, mat žaidžiant petankę kūnas turi būti atsipalaidavęs, o mintys sutelktos.
Netrukus į aikštelę susirenka naujokai ir patyrę petankininkai: Ričardas Balčiauskis, Aridanas Jankauskas, Rolandas Žinevičius, Sigita Čerkasė ir kiti.
R. Balčiauskis ant žemės padeda sunkią kuprinę su rutuliais, išsirenkame po du pagal raštą – taip lengviau atskirti savo rutulius. Dar šiam žaidimui reikalingas mažas medinis kamuoliukas, vadinamas taikiniu arba košonetu. Neretai prireikia ir matuoklės, kai iš akies sunku nuspręsti, kurios komandos rutulys arčiau taikinio.
Prie besipraktikuojančių naujokų ir profesionalų būrelio prieina ir praeiviai, kurių šiltą vasaros pavakarę prie ežero netrūksta. Vieni tik smalsiai stebi žaidėjus, kiti net bando perprasti žaidimo subtilybes. Įkaušęs vyriškis pakiloja metalinį rutulį ir sako, kad ir jam pavyktų gerai sužaisti. Nesulaukęs dėmesio, nueina.
Šiuolaikinė petankė gimė Prancūzijoje
Petankė, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „pėdos kartu“, ir rutulį reikia mesti stovint apskritime.
Ar petankei reikia specialios dangos? Remigijus patikina, kad tam tinka beveik bet kokia danga: smėlis, pieva, geriausia, žinoma, gruntas. Ant asfalto taip pat galima žaisti, tik rutuliai labai rieda.
Speciali aikštelė įrengta Lieporių gimnazijos stadione, kamuolius kelerius metus yra tekę mėtyti ir Prisikėlimo aikštėje ant raudonos skaldos, dabar petankininkai renkasi prie ežero, kur prieš porą metų įrengta aikštelė.
Vikipedijoje rašoma, kad į petankę panašus žaidimas buvo žaidžiamas dar Senovės Romoje. Šiuolaikinės petankės pradininkas yra prancūzas Jules Lenoir. 1907 metais jis patobulino Liono rutulių žaidimą ir pavadino jį petanke. 1910 metais buvo surengtas pirmas čempionatas.
„Šis žaidimas nuostabus tuo, kad jį gali žaisti ir didelis, ir mažas, ir stiprus, ir silpnas, ir vyras, ir moteris, ir sveikas, ir neįgalusis. Petankė – puikus atsipalaidavimo, net meditacijos, laisvalaikio praleidimo būdas gamtoje su šeima ar draugais“, – sako Remigijus.
Kaip žaisti?
Žaidimo taisyklės skelbiamos Lietuvos petankės federacijos (LPF) interneto svetainėje. Jas galima rasti ir lentoje prie petankės aikštelės Talkšos pakrantėje.
Petankė žaidžiama vienas prieš vieną arba komandomis po 2–3 žmones. Pirmuoju atveju ir žaidžiant komandomis (du prieš du) kiekvienas žaidžiantysis turi po tris, o komandomis (trys prieš tris) – po du rutulius. Dalyviai naudoja metalinius rutulius (iki 800 gramų svorio), bei medinį ar plastikinį rutuliuką – taikinį (25–35 mm skersmens). Burtų keliu išrenkama pradedanti komanda, kuri išrenka vietą ir pažymi ją 35–50 centimetrų skersmens apskritimu.
6–10 metrų atstumu nuo šio apskritimo padeda mažąjį rutuliuką taikinį. Šis negali būti arčiau nei per 1 metrą nuo kokių nors kliūčių, pavyzdžiui, medžio, suolo ar stulpo.
Pradedančios komandos dalyvis, stovėdamas apskritime, meta rutulį kuo arčiau taikinio. Svarbu, kad metantysis neperžengtų apskritimo tol, kol metalinis rutulys nepalies žemės. Po to metimą atlieka priešininko komandos dalyvis. Jis taip pat atsistoja į apskritimą ir meta rutulį link taikinio. Tas rutulys, kuris yra arčiau taikinio, tampa vedančiuoju. Po to meta pralaiminčios komandos dalyvis. Kai viena iš komandų nebeturi metalinių rutulių, kita meta rutulius, kurie dar liko. Dalyviai gali išmušinėti priešininkų rutulius. Kai rutulių nebeturi nė viena komanda, skaičiuojami taškai.
Laimi ta komanda, kuri turi daugiau rutulių arčiausiai rutuliuko taikinio. Komandos gauna tiek taškų, kiek turi rutulių, esančių arčiausiai taikinio, palyginti su artimiausiu priešininko rutuliu. Maksimalus taškų skaičius per setą – 6. Žaidžiama iki 13 taškų.
Strategija
Kai jau visi susipažįstame su taisyklėmis ir išbandome metimą, belieka pasiskirstyti komandomis ir stoti į kovą du prieš du. Pradedantiesiems mokytojai negaili patarimų: „Dabar lengvu, grakščiu judesiu mesk į šią vietą, rutulys nuriedės iki taikinio“ arba „Užstatykime kelią varžovams, kad jiems būtų sunkiau primesti.“ Kuo ne šachmatų partija?
Žinoma, pirmą kartą žaidžiantiesiems rutuliai nukrinta ne ten, kur nori. Prie taikinio bumtelėjęs rutulys – naujoko sėkmė.
Profesionaliose petankės komandose žaidėjai dažniausiai pasiskirsto pareigomis – vieni būna rutulių primetėjai, kiti – išmušėjai. Tačiau gali būti, kad žaidėjui gerai sekasi ir primesti, ir išmušti rutulį.
Pradžia – sodyboje
Savo sodyboje su draugais R. Bielskis išbandė ne vieną įdomesnę sporto šaką: kroketą, golfą, petankę. „Golfas atkrito, nes stogas labai kentėjo, ne kartą reikėjo šiferį keisti“, – šypsosi vyras.
Petankę pradėjo žaisti prieš beveik 15 metų. R. Bielskis sako, kad apie šį žaidimą sužinojo iš kauniečių, mat Kaune ši sporto šaka jau seniausiai kultivuojama.
R. Bielskio teigimu, mėgėjiškus petankės rutulius (komplekte būna šeši rutuliai) galima įsigyti už 11–16 eurų. Žinoma, su jais profesionaliame turnyre dalyvauti negalima. Čia naudojami rutuliai turi būti sertifikuoti, turėti gamintojo įspaudą, užrašytą svorį ir specialų skaičių, pagal kurį komandos atskiria, kuris kuriai priklauso. Profesionaliame rinkinyje būna trys kamuoliai, pritaikyti žaidėjo rankai, ir šis komplektas kainuoja nuo 60 eurų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAMOKA: Trečiadieniais prie Talkšos ežero petankės aikštelėje susirinkę patyrę petankininkai ne tik treniruojasi, bet ir moko naujokus.
METIMAS: Patyręs petankės žaidėjas Remigijus Bielskis rodo, kaip reikia mesti rutulį. Per varžybas žaidėjai stovi specialaus žiedo viduryje, tačiau galima žaisti ir be jo, nusibrėžiant apskritimą ant žemės.
RUTULIAI: Komandos gauna tiek taškų, kiek turi rutulių, esančių arčiausiai taikinio, palyginti su artimiausiu priešininko rutuliu.