Po per­trau­kos Eg­lė Bal­čiū­nai­tė vėl ruo­šia­si Olim­pia­dai

ŠIAU­LIŲ OLIM­PIE­ČIAI

Po per­trau­kos Eg­lė Bal­čiū­nai­tė vėl ruo­šia­si Olim­pia­dai

Pe­ki­no olim­pia­dos da­ly­vė šiau­lie­tė leng­vaat­le­tė Eg­lė Bal­čiū­nai­tė šie­met vėl ruo­šia­si olim­pi­nėms žai­dy­nėms, star­tui 800 met­rų bė­gi­mo rung­ty­je. Vos ke­lioms die­noms į gim­tą­jį mies­tą grį­žu­si spor­ti­nin­kė mie­lai su­ti­ko pa­bend­rau­ti su „Šiau­lių kraš­tu“.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Per­mai­nos

Su­tar­ti lai­ką su­si­ti­ki­mui su E. Bal­čiū­nai­te ne­leng­va – lai­ko ma­žai, o nu­ma­ty­tų ir ne­ti­kė­tų rei­ka­lų dau­gy­bė. Ga­liau­siai su­ta­rė­me su­si­tik­ti sta­dio­ne, kur ji tu­rė­jo va­ka­ri­nę tre­ni­ruo­tę.

Spor­ti­nin­kė sa­ko, kad die­nos na­muo­se dings­ta ne­ju­čia – lyg vė­jas nu­pu­čia. Dar die­na, ir jau rei­kės krau­tis la­ga­mi­nus skry­džiui į Švei­ca­ri­ją, ten nuo praei­tų me­tų spa­lio tre­ni­ruo­ja­si su švei­ca­ru tre­ne­riu Lau­rent Meuw­ly.

Ap­sisp­ren­di­mas iš­si­skir­ti su il­ga­me­čiu tre­ne­riu Alek­sand­ru Ki­ta­no­vu bu­vo ne­leng­vas. Dė­kin­ga jam už tai, ką da­vė, bet sa­ko jau­tu­si per­mai­nų bū­ti­ny­bę. Ir to­liau bū­da­ma Šiau­liuo­se tre­ni­ruo­ja­si su ki­ta sa­vo il­ga­me­te tre­ne­re Ri­ta Raz­mai­te. „Nuo pat pra­džių ji ma­ne au­gi­no, auk­lė­jo ir pri­si­dė­jo prie ma­no per­ga­lių“, – sa­ko Eg­lė.

Tre­ne­rį L. Meuw­ly leng­vaat­le­tė pa­žįs­ta be­veik 10 me­tų. Kai rin­ko­si tre­ne­rį, ku­riuo ga­lė­tų pa­si­ti­kė­ti, pa­gal­vo­jo bū­tent apie L. Meuw­ly, jo pa­tir­tį, po­žiū­rį į spor­tą.

Pa­sak E. Bal­čiū­nai­tės, kai spor­ti­nin­kas pa­kei­čia tre­ne­rį, jo re­zul­ta­tai kren­ta že­myn. Taip nu­ti­ko ir jai. Žie­ma bu­vo su­dė­tin­giau­sias lai­kas.

„Tie­siog ne­be­pa­ži­nau sa­vo kū­no. Pra­dė­jau vis­ką lyg iš nau­jo. Nau­jas tre­ne­ris – nau­ja fi­lo­so­fi­ja į spor­tą, gy­ve­ni­mą, ki­ta tre­ni­ruo­čių me­to­di­ka. Man tai bu­vo iš­šū­kis ir šo­kas, – pa­sa­ko­ja spor­ti­nin­kė, bet sa­vo spren­di­mo ne­si­gai­li. – Per tuos ke­lis mė­ne­sius aš tiek daug nau­jo su­ži­no­jau, tiek pa­ma­čiau! Gal­būt man tai ir ne­pa­dės įšok­ti tarp olim­pi­nių pri­zi­nin­kų, bet tik­rai ži­nau, kad įgy­tą pa­tir­tį ga­lė­siu pa­nau­do­ti gy­ve­ni­me, gal­būt per­duo­siu ją jau­niems spor­ti­nin­kams.“

E. Bal­čiū­nai­tė stu­di­juo­ja Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­te ma­gist­ran­tū­ro­je. Eg­za­mi­nai iš­lai­ky­ti, be­li­ko pa­ra­šy­ti ma­gist­ro dar­bą. Tik lai­ko vis nė­ra.

„Da­bar vi­są šir­dį ati­duo­du spor­tui, nes ne­mėgs­tu dirb­ti dvie­jų dar­bų vie­nu me­tu, ypač jei nuo abie­jų pri­klau­so ma­no atei­tis. Ge­riau da­bar šim­tu pro­cen­tų at­si­duo­siu spor­tui, ta­da šim­tu pro­cen­tų ga­lė­siu at­si­duo­ti dar­bui. No­riu pa­ra­šy­ti to­kį dar­bą, ku­ris ma­ne mo­ty­vuo­tų, įkvėp­tų“, – sa­ko Eg­lė.

Nor­ma­ty­vas – dar ne ke­lia­la­pis

27 me­tų bė­gi­kė olim­pia­do­je ne nau­jo­kė. 2008 me­tais da­ly­va­vo Pe­ki­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir užė­mė 22 vie­tą. Ta­čiau Lon­do­no olim­pia­dą te­ko pra­leis­ti dėl trau­mos.

Spor­ti­nin­kei pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai be­lau­kiant Rio olim­pia­dos bu­vo la­bai kal­nuo­ti – tai aukš­tu­mos, tai vi­siš­kas dug­nas. Ka­ma­vo trau­mos.

Praei­tais me­tais Uni­ver­sia­do­je Eg­lė įvyk­dė olim­pi­nį nor­ma­ty­vą. 800 met­rų bė­gi­mo rung­tį ji įvei­kė per 2 mi­nu­tes 0,21 se­kun­dės, ir nors pri­trū­ko iki bron­zos me­da­lio, ta­čiau pra­lai­mė­ji­mo kar­tė­lį at­pir­ko įvyk­dy­tas nor­ma­ty­vas.

„Ne­mo­ku nu­pa­sa­ko­ti to jaus­mo, kai sie­ki, ir tai atei­na. Tai nuo­sta­bus jaus­mas. Ne­bu­vo leng­va, nes se­zo­ną pra­dė­jau ga­na lė­tai. Kon­ku­ren­ci­ja di­džiu­lė, pa­sau­lis stip­riai pa­to­bu­lė­jęs ir 800 met­rų dis­tan­ci­jo­s la­bai aukš­tas ly­gis“, – sa­ko leng­vaat­le­tė.

Jau­nų var­žo­vių at­si­ran­da jau ir Lie­tu­vo­je. Kol kas ke­lia­la­pį į Olim­pia­dą sa­vo rung­ty­je yra iš­ko­vo­ju­si ji vie­na.

Įvyk­dy­ti olim­pi­nį nor­ma­ty­vą – dar ne vis­kas. „Kai tu­ri nor­ma­ty­vą, vie­na ko­ja esi olim­pia­do­je, o ki­ta – čia. Ir nuo tos ko­jos pri­klau­sys, ar tu bū­si, ar ne­bū­si olim­pia­do­je. Tu­ri vis­ką pre­ci­ziš­kai su­si­dė­lio­ti, nes bet koks men­kiau­sias nu­kry­pi­mas nuo pla­no iš­kart iš­mu­ša iš vė­žių“, – sa­ko E. Bal­čiū­nai­tė.

Be­ne la­biau­siai ko­ją ga­li pa­kiš­ti trau­mos. Vi­sai ne­se­niai, kiek dau­giau nei prieš du mė­ne­sius, spor­ti­nin­kei ply­šo ko­jos rau­muo. Pen­kių sa­vai­čių rei­kė­jo vien at­si­gau­ti po trau­mos.

„Kaip spor­tas yra ma­no gy­ve­ni­mo da­lis, taip trau­mos yra ma­no spor­to da­lis“, – sa­ko bė­gi­kė ir džiau­gia­si, kad po pa­sta­ro­sios trau­mos ga­na grei­tai pa­vy­ko pa­sveik­ti ir grįž­ti į sta­dio­ną.

Pak­lau­sus, koks da­bar jos ge­riau­sias lai­kas, Eg­lė sa­ko, kad ne­ga­li tiks­liai pa­sa­ky­ti. „Da­bar­ti­nė ma­no tre­ni­ruo­čių sta­di­ja – ba­zi­nė. Vaiz­din­gai sa­kant, mes pa­sta­tė­me pa­ma­tus, o da­bar pra­de­da­me sta­ty­ti sie­nas. Lai­ko ne­daug, bet tu­riu pri­si­tai­ky­ti prie si­tua­ci­jos. Ma­nau, su­si­tvar­ky­siu, esu ko­vo­to­ja“, – šyp­so­si mer­gi­na.

Ar­ti­miau­siu me­tu Švei­ca­ri­jo­je E. Bal­čiū­nai­tė da­ly­vaus po­ro­je var­žy­bų, tu­rės ne­di­de­lę tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą. Bir­že­lio 17–18 die­no­mis pla­nuo­ja da­ly­vau­ti Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te. Vė­liau vėl ku­riam lai­kui vyks į Švei­ca­ri­ją ruoš­tis lie­pą vyk­sian­čiam Eu­ro­pos čem­pio­na­tui.

„Eu­ro­pos čem­pio­na­tas bus kaip ge­ne­ra­li­nė re­pe­ti­ci­ja prieš Olim­pia­dą ir pa­sku­ti­nis trau­ki­nys no­rin­tiems į ją pa­tek­ti. Po šio čem­pio­na­to tvir­tins da­ly­vių są­ra­šus. Pas­ku­ti­nis taš­kas vi­sa­da de­da­mas mė­nuo iki olim­pia­dos, nes trau­ki­nys lau­kia, gal­būt at­si­ras nau­jų olim­pie­čių“, – sa­ko spor­ti­nin­kė.

Ta­čiau nei nor­ma­ty­vai, nei pui­kūs star­tai Eu­ro­pos čem­pio­na­te, pa­sak Eg­lės, leng­vaat­le­čiams neuž­tik­ri­na, kad tik­rai iš­va­žiuos į žai­dy­nes. Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ja veš tik tuos spor­ti­nin­kus, ku­rie ge­ros for­mos, svei­ki ir ga­lės tin­ka­mai at­sto­vau­ti sa­vo ša­liai.

Lai­ką iki Olim­pia­dos E. Bal­čiū­nai­tė ža­da pra­leis­ti su tre­ne­riu Švei­ca­ri­jo­je ir ti­ki­si kiek anks­čiau nu­skris­ti į Rio de Ža­nei­rą, kad spė­tų adap­tuo­tis iki star­to.

Karš­tis ne­gąs­di­na

Leng­vaat­le­tė dar nė­ra bu­vu­si Ame­ri­kos že­my­ne, to­dėl su ne­kant­ru­mu lau­kia Olim­pia­dos. Pa­ma­ty­ti spal­vin­gą­ją Bra­zi­li­ją vi­sa­da bu­vo vie­na iš jos sva­jo­nių. Bet ar ne­gąs­di­na tai, kad var­žy­bo­se ga­li bū­ti karš­ta?

„Karš­čio ne­bi­jau. Vi­soms są­ly­gos bus vie­no­dos. Jei nu­skri­sim anks­čiau, spė­siu adap­tuo­tis“, – sa­ko Eg­lė.

Per karš­čius spor­ti­nin­kei ne kar­tą yra te­kę var­žy­tis, bet la­biau­siai įsi­mi­nė var­žy­bos Pie­tų Ko­rė­jos De­gu mies­te. Išė­ju­si į sta­dio­ną jau­tė­si kaip kep­tu­vė­je, net at­si­merk­ti ne­ga­lė­jo. Toks bu­vo bė­gi­kės de­biu­tas pa­sau­lio čem­pio­na­te.

Ta­čiau už karš­tį spor­ti­nin­kei blo­ges­nis yra šal­tis. Ele­men­ta­rus pa­vyz­dys Lie­tu­va, kai net vi­dur­va­sa­rį oro tem­pe­ra­tū­ra nu­kren­ta iki 10 laips­nių ši­lu­mos. „Bū­na taip šal­ta, toks stre­sas kū­nui! Ne­mėgs­tu šal­čio. Be to, mū­sų dis­tan­ci­ja, kaip sa­kau, il­gas sprin­tas. Rau­muo tu­ri grei­tai įšil­ti. Tai ne 3–5 ki­lo­met­rai, kur že­mes­nė tem­pe­ra­tū­ra spor­ti­nin­kui yra pliu­sas.“

Ar iš­ko­vo­jus ke­lia­la­pį į Olim­pia­dą do­pin­go kont­ro­lės ap­si­lan­ky­mai pa­daž­nė­ja?

„Daž­nes­nį tik­ri­ni­mą są­ly­go­ja tai, kad tu da­ly­vau­ji ko­mer­ci­niuo­se star­tuo­se. Ten ta­ve ga­li pa­tik­rin­ti ir prieš var­žy­bas, ir po. Kai tu­ri aukš­tą re­zul­ta­tą, do­pin­go kont­ro­lė ga­li at­vyk­ti ir į na­mus. Kas­dien mes tu­ri­me pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie sa­vo bu­vi­mo vie­tą ir nu­ro­dy­ti va­lan­dą, ka­da mus tik­rai ras na­mie. Mes ne­tu­ri­me jo­kio pri­va­taus gy­ve­ni­mo“, – sa­ko spor­ti­nin­kė.

Do­pin­go kont­ro­lė Eg­lės na­muo­se da­bar re­čiau ap­si­lan­ko, bet prieš tre­jus me­tus daž­nai bels­da­vo­si į du­ris. „Tai ne­ma­lo­ni pro­ce­dū­ra, bet tu­ri tai priim­ti kaip spor­to da­lį.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PA­SI­RUO­ŠI­MAS: Lai­ko iki Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dos lie­ka ne­daug, bet Eg­lė Bal­čiū­nai­tė nu­si­tei­kusi op­ti­mis­tiš­kai: „Tu­riu pri­si­tai­ky­ti prie si­tua­ci­jos. Ma­nau, su­si­tvar­ky­siu, esu ko­vo­to­ja.“

TRE­NI­RUO­TĖS: Bū­da­ma Šiau­liuo­se, leng­vaat­le­tė Eg­lė Bal­čiū­nai­tė bė­gio­ja ne tik po sta­dio­ną, bet ir par­kuo­se, o kar­tais neat­sis­pi­ria pa­gun­dai su fut­bo­li­nin­kais pa­spar­dy­ti ka­muo­lį, nors tai ir ri­zi­kin­ga.