Santa Pakenytė – pirmoji Lietuvos dziudo sportininkė Olimpiadoje

ŠIAU­LIŲ OLIM­PIE­ČIAI

San­ta Pa­ke­ny­tė – pir­mo­ji Lie­tu­vos dziu­do spor­ti­nin­kė Olim­pia­do­je

24 me­tų šiau­lie­tė San­ta Pa­ke­ny­tė – pir­mo­ji Lie­tu­vos dziu­do spor­ti­nin­kė mo­te­ris at­sto­vau­sian­ti sa­vo ša­liai Olim­pia­do­je. Pa­sau­lio rei­tin­ge svo­rio ka­te­go­ri­jo­je per 78 ki­log­ra­mus im­ty­ni­nin­kė pa­ki­lo į 24 vie­tą ir iš­ko­vo­jo ke­lia­la­pį į Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dą.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Sun­ku pa­ti­kė­ti

Bir­že­lio pra­džio­je, kai bend­ra­vo­me su San­ta, ką tik grį­žu­sia iš Mek­si­kos, „World Mas­ters“ tur­ny­ro, mer­gi­na sa­kė ne­ga­lin­ti pa­ti­kė­ti, kad vyks į Olim­pia­dą. „Pa­ti­kė­siu, kai pa­ma­ty­siu są­ra­šus“, – ta­da sa­kė im­ty­ni­nin­kė.

Šian­dien San­ta tik­rai ži­no, kad vyks į Olim­pia­dą, ta­čiau pa­ti­kė­ti vis dar sun­ku: „Tur­būt pa­ti­kė­siu, kai jau la­ga­mi­nus krau­siuo­si. O da­bar pa­si­ruo­ši­mas at­ro­do toks pat, kaip ir prieš ki­tas var­žy­bas.“

Po var­žy­bų ma­ra­to­no S. Pa­ke­ny­tė bir­že­lio pir­mo­je pu­sė­je tu­rė­jo trum­pas dvie­jų sa­vai­čių ato­sto­gas, ku­rių vel­tui ne­lei­do. Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­te mer­gi­na ap­si­gy­nė edu­ko­lo­gi­jos ma­gist­ro dar­bą.

Pas­ta­rie­ji me­tai šiau­lie­tei bu­vo la­bai įtemp­ti – var­žy­bos, tre­ni­ruo­tės, sto­vyk­los, o kur dar moks­las, eg­za­mi­nai, ma­gist­ro dar­bo ra­šy­mas... Sa­ko bu­vę min­čių net im­ti aka­de­mi­nes ato­sto­gas, bet da­bar džiau­gia­si, kad ne­pa­lū­žo ir bai­gė stu­di­jas.

Ar no­rė­tų bū­ti tre­ne­re, San­ta abe­jo­ja. „Su vai­kais tur­būt kant­ry­bės tiek ne­tu­rė­čiau. Bet ne­ga­li spjau­ti į van­de­nį, bus ma­tyt, kaip vis­kas klos­ty­sis. Dėl dar­bo da­bar dar ne­su­ku gal­vos, pa­gal­vo­siu apie tai po Olim­pia­dos“, – sa­ko spor­ti­nin­kė.

Dė­kin­ga tre­ne­riui

Už tai, kad iš­ko­vo­jo ke­lia­la­pį į Olim­pia­dą, San­ta dė­kin­ga sa­vo tre­ne­riui Sta­nis­lo­vui Ku­li­kaus­kui. Jis tu­rė­jo sva­jo­nę, kad S. Pa­ke­ny­tė ten pa­tek­tų ir dė­jo daug pa­stan­gų, kad taip įvyk­tų.

„La­bai sun­kų ke­lią rei­kė­jo nuei­ti. Bu­vo ir pyk­čio, ir aša­rų, ir ner­vų. Spė­ju, kad ir tre­ne­riui ne­ma­žai ner­vų atė­miau, – šyp­so­si San­ta. – Bet vi­sa tai praė­jo, ir da­bar ga­liu tik pa­dė­ko­ti.“

Ką reiš­kia bū­ti pir­mą­ja lie­tu­ve dziu­do var­žy­bo­se Olim­pia­do­je?

„Tiks­las bu­vo pa­tek­ti į Olim­pia­dą, iš­pil­dy­ti sva­jo­nę. Ne­gal­vo­jau apie tai, ar bū­siu pir­mo­ji, ar pa­sku­ti­nė. Ži­no­ma, džiu­gu, kad esu pir­mo­ji, bet ti­kiuo­si, kad ne pa­sku­ti­nė. Lie­tu­vo­je tik­rai yra jau­nų, per­spek­ty­vių spor­ti­nin­kių“, – sa­ko im­ty­ni­nin­kė.

Stu­di­juo­da­ma Kau­ne S. Pa­ke­ny­tė pra­dė­jo tre­ni­ruo­tis ir pas kau­nie­tį tre­ne­rį Pet­rą Vin­ciū­ną. Spor­ti­nin­kei dar­bas su šiuo tre­ne­riu, išug­džiu­siu ne vie­ną dziu­do čem­pio­ną, da­vė daug nau­dos. Kau­ne San­ta tre­ni­ruo­ja­si su vai­ki­nais. Tai tu­ri pliu­sų, nes vai­ki­nai stip­res­ni, ir rei­kia dau­giau pa­stan­gų no­rint juos įveik­ti.

S. Pa­ke­ny­tės ko­le­goms dziu­do im­ty­ni­nin­kams ne­pa­vy­ko praei­ti at­ran­kos bar­je­ro, tad į Olim­pia­dą ji vyks vie­na. Kol kas neaiš­ku, ku­ris tre­ne­ris – S. Ku­li­kaus­kas ar P. Vin­ciū­nas – ly­dės į Rio. Spor­ti­nin­kė no­rė­tų, kad kar­tu vyk­tų ir ku­ris im­ty­ni­nin­kas, kad bū­tų su kuo tre­ni­ruo­tis ir da­ry­ti ap­ši­li­mą.

Sto­vyk­la Kroa­ti­jo­je

Trum­pai paa­tos­to­ga­vu­si ir ap­lan­kiu­si gim­tuo­sius Šiau­lius, spor­ti­nin­kė šią sa­vai­tę Kau­ne vėl ki­bo į dar­bus, o va­kar iš­vy­ko į Kroa­ti­ją, kur aš­tuo­nias die­nas pra­leis tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­je. Iš ten S. Pa­ke­ny­tė vyks į „Grand Prix“ tur­ny­rą Veng­ri­jos sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te.

Po tur­ny­ro spor­ti­nin­kė vėl grįš į Lie­tu­vą ir to­liau in­ten­sy­viai ruo­šis ar­tė­jan­čiai Olim­pia­dai.

Bra­zi­li­jo­je San­ta nė­ra bu­vu­si. Te­ko da­ly­vau­ti var­žy­bo­se Mek­si­ko­je, Gva­da­la­cha­ros mies­te, įsi­kū­ru­sia­me be­veik 1,5 ki­lo­met­ro virš jū­ros ly­gio mies­te. Ge­gu­žės pa­bai­go­je ten bu­vo la­bai karš­ta (34 laips­niai karš­čio), trū­ko oro, su­dė­tin­ga bu­vo pri­si­tai­ky­ti ir prie 8 va­lan­dų lai­ko skir­tu­mo. Nu­bus­da­vo 4 va­lan­dą ry­to ir ne­be­ga­lė­da­vo už­mig­ti. „Po dvie­jų tri­jų die­nų pri­pran­ti“, – sa­ko San­ta.

Šiau­lie­tė jau pa­si­do­mė­jo, kad Bra­zi­li­jo­je bus 6 va­lan­dų skir­tu­mas. „Spren­dė­me, ar nu­vyk­ti ten sa­vai­tę ar anks­čiau prieš var­žy­bas, ar po­ra die­nų iki var­žy­bų, kad ne­bū­tų nuo­var­gio ir di­de­lio jau­du­lio. Pa­si­rin­ko­me ant­rą va­rian­tą. Tre­ne­ris sa­kė, kad į Rio skri­si­me rugp­jū­čio 8 die­ną, ko­va nu­ma­to­ma 12 die­ną“, – pla­nus dės­to spor­ti­nin­kė.

Iš Lie­tu­vos olim­pi­nio ko­mi­te­to S. Pa­ke­ny­tė jau ga­vo nuo­sta­tus, ko­kių tai­syk­lių rei­kia lai­ky­tis. Me­di­kai pa­ta­ria pa­si­skie­py­ti nuo he­pa­ti­to A. Jei­gu pri­reik­tų Bra­zi­li­jo­je at­si­skai­ty­ti ban­ko kor­te­lė­mis, tuo taip pat rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti dar Lie­tu­vo­je. De­ta­les­nių nu­ro­dy­mų ir pa­ta­ri­mų spor­ti­nin­kė ti­ki­si su­lauk­ti li­kus mė­ne­siui iki Olim­pia­dos.

Im­ty­ni­nin­kė nuo 2003 me­tų

Im­ty­nių spor­te S. Pa­ke­ny­tė nuo 2003 me­tų. Iki tol bu­vo ir plau­ki­mas, ir tink­li­nis, ir krep­ši­nis.

„Ko tik neiš­ban­džiau, bet pa­si­li­kau prie dziu­do. Man pa­tin­ka, kad ko­vo­ji už sa­ve, ir jei­gu ne­pa­si­se­ka, ne­ga­li kal­tin­ti nie­ko ki­to, tik sa­ve“, – sa­ko šiau­lie­tė.

Be­je, atė­ju­si į im­ty­nių spor­tą S. Pa­ke­ny­tė pro­pa­ga­vo ir dziu­do, ir sa­vi­gy­nos im­ty­nes (sam­bo). Iš pra­džių ne­tgi daž­niau da­ly­vau­da­vo sa­vi­gy­nos im­ty­nių var­žy­bo­se ir ten sky­nė lau­rus.

„Ka­dan­gi dziu­do – olim­pi­nė spor­to ša­ka, tre­ne­ris nu­spren­dė, kad rei­kia pa­si­rink­ti dziu­do ke­lią, nes di­des­nės per­spek­ty­vos“, – pri­si­me­na spor­ti­nin­kė.

Jo­kių prie­ta­rų ar ri­tua­lų prieš var­žy­bas San­ta ne­tu­ri. Sten­gia­si su­si­tvar­ky­ti su emo­ci­jo­mis, su­si­kaup­ti, su­si­telk­ti į var­žo­vę. Su­si­do­ro­ti su var­žy­bų jau­du­liu šiau­lie­tei pa­de­da spor­to psi­cho­lo­gė Ais­tė Že­mai­ty­tė. Spor­ti­nin­kė pa­sa­ko­ja, kad anks­čiau net už­mig­ti prieš var­žy­bas bū­da­vo sun­ku nuo įky­rių min­čių, kaip ko­vos su var­žo­ve, ko­kius veiks­mus at­liks. Da­bar taip nė­ra.

„Jei­gu var­žy­bų me­tu psi­cho­lo­gės ne­bū­na, pa­de­da dziu­dis­tas Ma­rius Paš­ke­vi­čius, jis la­bai ge­rai mo­ka psi­cho­lo­giš­kai nu­teik­ti“, – sa­ko S. Pa­ke­ny­tė.

M. Paš­ke­vi­čius ir Ka­ro­lis Bau­ža taip pat ko­vo­jo dėl ke­lia­la­pio į Olim­pia­dą, ta­čiau jiems ne­pa­si­se­kė.

S. Pa­ke­ny­tei pa­sta­rie­ji me­tai bu­vo ga­na sėk­min­gi. 2015 me­tais Eu­ro­pos žai­dy­nė­se Ba­ku, Azer­bai­dža­ne, dziu­do var­žy­bo­se svo­rio ka­te­go­ri­jo­je per 78 ki­log­ra­mus šiau­lie­tė iš­ko­vo­jo penk­tą­ją vie­tą. Tais pa­čiais me­tais Pie­tų Ko­rė­jos Čung­džu mies­te vy­ku­sio­je Uni­ver­sia­do­je iš­ko­vo­jo tre­čią­ją vie­tą. Šie­met at­vi­ro­se Eu­ro­pos tau­rės var­žy­bo­se Var­šu­vo­je, Len­ki­jo­je, S. Pa­ke­ny­tė vėl bu­vo tre­čia.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

SPOR­TI­NIN­KĖ: Dziu­do im­ty­ni­nin­kė San­ta Pa­ke­ny­tė: „Tiks­las bu­vo pa­tek­ti į Olim­pia­dą, iš­pil­dy­ti sva­jo­nę. Ne­gal­vo­jau apie tai, ar bū­siu pir­mo­ji, ar pa­sku­ti­nė. Ži­no­ma, džiu­gu, kad esu pir­mo­ji, bet ti­kiuo­si, kad ne pa­sku­ti­nė.“

As­me­ni­nė nuo­tr.

TIKS­LAS: San­tos Pa­ke­ny­tės tre­ne­ris Sta­nis­lo­vas Ku­li­kaus­kas vi­sa­da ti­kė­jo, kad jo auk­lė­ti­nė pa­teks į Olim­pia­dą. Šie­met pa­siek­ta 24 vie­ta pa­sau­lio rei­tin­ge spor­ti­nin­kę rea­liai priar­ti­no prie sva­jo­nės iš­si­pil­dy­mo.