Šiaulių olimpinis judėjimas turėjo net savo pinigus

Šiau­lių olim­pi­nis ju­dė­ji­mas tu­rė­jo net sa­vo pi­ni­gus

Šie­met ko­vo 23 die­ną su­kan­ka 30 me­tų, kai bu­vo įkur­ta Šiau­lių olim­pi­nė ta­ry­ba, gy­va­vu­si be­veik 25 me­tus ir gar­si­nu­si Šiau­lių mies­tą ir ap­skri­tį to­kiais spor­to ren­gi­niais kaip „Olim­pi­nė die­na“, „Olim­pi­nis ru­duo“, IV pa­sau­lio lie­tu­vių žai­dy­nės, „Ma­ža­sis olim­pie­tis“ ir ki­tais. Pri­si­mi­ni­mais apie ta­ry­bą da­li­ja­si il­ga­me­tis jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das Brie­dis ir ta­ry­bos na­rys Jo­nas Kar­bo­čius.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Pra­džia – LTOK at­gi­mi­mas

Sti­mu­lą įkur­ti Šiau­lių olim­pi­nę ta­ry­bą da­vė Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) at­kū­ri­mas. Ne­se­niai 80-me­tį at­šven­tęs spor­to me­di­kas, trau­ma­to­lo­gas-or­to­pe­das, al­pi­nis­tas A. Brie­dis ir bu­vęs irk­la­vi­mo tre­ne­ris, Šiau­lių kū­no kul­tū­ros mo­kyk­los va­do­vas J. Kar­bo­čius pri­si­me­na, kaip pil­nu­tė­liu au­to­bu­su 1988 me­tais gruo­džio 11 die­ną va­žia­vo į Vil­niaus pro­fsą­jun­gų rū­mus, ku­riuo­se vy­ko LTOK at­kū­ri­mui skir­ta kon­fe­ren­ci­ja.

„Ne­bu­vo jo­kio ra­gi­ni­mo iš aukš­čiau, pa­tys su­sior­ga­ni­za­vo­me, spor­to en­tu­zias­tai, tre­ne­riai, spor­to me­di­kai, Kū­no kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to na­riai“, – pa­sa­ko­ja J. Kar­bo­čius.

Paš­ne­ko­vai pri­si­me­na, kad su­va­žia­vi­me da­ly­va­vo be­veik pu­sė tūks­tan­čio įvai­rių spor­to or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų. Bu­vo ir abe­jo­jan­čių, ar pa­vyks, ar leis Mask­va, vis­gi spren­di­mas at­kur­ti LTOK bu­vo priim­tas vien­bal­siai, o pir­muo­ju pre­zi­den­tu di­de­le bal­sų per­sva­ra iš­rink­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas. Šias pa­rei­gas jis ėjo iki 2012 me­tų.

Bu­vo iš­rink­ta ir LTOK Ge­ne­ra­li­nė asamb­lė­ja, ku­rios su­dė­ty­je bu­vo ne­ma­žai šiau­lie­čių.

J. Kar­bo­čius pa­sa­ko­ja, jog grįž­tant į Šiau­lius visus bu­vo apėmusi eu­fo­ri­a, už­si­de­gę. Ne­to­li Šir­vin­tų su­sto­jo pa­va­ka­rie­niau­ti ir be­si­šne­ku­čiuo­jant gi­mė min­tis Šiau­liuo­se įkur­ti LTOK pa­da­li­nį – Šiau­lių olim­pi­nę ta­ry­bą.

„Juo­lab kad ir A. Po­vi­liū­nas sa­vo kal­bo­je bu­vo pa­mi­nė­jęs, kad ge­rai bū­tų, jog mies­tuo­se at­si­ras­tų gru­pės, ku­rios rem­tų spor­ti­nį są­jū­dį“, – prisimena A. Brie­dis.

Šiau­lių olim­pi­nės ta­ry­bos stei­gia­ma­sis po­sė­dis įvy­ko 1989 me­tų ko­vo 23 die­ną Šiau­lių kul­tū­ros rū­muo­se.

„Sa­vo ne­lai­mei bu­vau pa­skir­tas ves­ti po­sė­dį, o kai atė­jo ei­lė rink­ti ta­ry­bos pir­mi­nin­ką, iš­rin­ko ma­ne“, – pri­si­mi­nęs juo­kau­ja A. Brie­dis, ta­ry­bai va­do­va­vęs apie 20 me­tų.

Taip Lie­tu­vo­je bu­vo įkur­ta pir­mo­ji Olim­pi­nė ta­ry­ba. Ki­tuo­se di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se pa­na­šios ta­ry­bos at­si­ra­do tik po ke­le­rių me­tų.

Olim­pi­niai ren­gi­niai

Paš­ne­ko­vai pa­sa­ko­ja, jog pra­si­dė­jus at­gi­mi­mui Šiau­liuo­se nu­trū­ko „Žal­gi­rio“ ir ki­tų spor­to drau­gi­jų veik­la, o kar­tu ir vi­suo­me­ni­nių spor­to ren­gi­nių, va­di­na­mų spar­ta­kia­dų, or­ga­ni­za­vi­mas.

At­si­ra­du­sią ni­šą už­pil­dy­ti ėmė­si Šiau­lių olim­pi­nė ta­ry­ba. Vos po dvie­jų mė­ne­sių nuo įsi­kū­ri­mo ji su­ren­gė Šiau­lių olim­pi­nę die­ną, į ku­rios pro­gra­mą bu­vo įtrauk­ta apie 20 spor­to ša­kų.

„Iš pra­džių bu­vo dve­jo­nių, kaip čia mes Šiau­liuo­se reng­si­me olim­pi­nes žai­dy­nes, kai net Lie­tu­vos mas­tu to­kių nie­kas ne­ren­gia, bet nu­spren­dė­me, kad pa­ban­dy­ti ver­ta. La­bai ge­ra­no­riš­kai mums su­ti­ko pa­dė­ti įmo­nės, įstai­gos, ga­myk­los. Nors su pi­ni­gais ta­da bu­vo striu­ka, bet įmo­nės pa­rė­mė sa­vo pro­duk­ci­ja, įstei­gė įvai­rių pri­zų. Olim­pi­nė die­na praė­jo la­bai sėk­min­gai“, – pri­si­me­na J. Kar­bo­čius.

Vie­na iš svar­biau­sių Olim­pi­nės die­nos rung­čių bu­vo olim­pi­nės my­lios (1988 met­rų) bė­gi­mas, ku­rios su­ma­ny­to­jas – šiau­lie­tis gy­dy­to­jas Alek­sand­ras Ron­kus.

Olim­pi­nė die­na ta­po tra­di­ci­niu Šiau­lių, vė­liau, at­si­ra­dus ap­skri­tims, – Šiau­lių ap­skri­ties ren­gi­niu, ir ren­gia­ma iki šiol.

Vė­liau at­si­ra­do ren­gi­nys „Olim­pi­nis ru­duo“, ku­rį or­ga­ni­zuo­da­vo Šiau­lių ra­jo­no en­tu­zias­tai, Šiau­lių mies­to dar­že­li­nu­kų žai­dy­nės „Ma­ža­sis olim­pie­tis“, į spor­to ren­gi­nius bū­da­vo įtrau­kia­mos ir su­ka­rin­tos struk­tū­ros (po­li­ci­ja, prieš­gais­ri­nė tar­ny­ba, ka­riš­kiai), bu­vo vyk­do­mi at­ski­rų spor­to ša­kų tur­ny­rai ir var­žy­bos.

Pa­sak pa­šne­ko­vų, į spor­to ren­gi­nius bu­vo sie­kia­ma įtrauk­ti vi­sus: dir­ban­čius, mo­ki­nius, dar­že­li­nu­kus, ve­te­ra­nus, neį­ga­liuo­sius. Spor­to ren­gi­niuo­se ne­trūk­da­vo ne tik da­ly­vių, bet ir žiū­ro­vų.

Žai­dy­nėms – sa­vi pi­ni­gai

1991 me­tais lie­pos 27–rugpjūčio 4 die­no­mis dvy­li­ko­je Lie­tu­vos mies­tų, tarp jų – ir Šiau­liuo­se, vy­ko IV Pa­sau­lio lie­tu­vių žai­dy­nės. Or­ga­ni­za­ci­niai žai­dy­nių klau­si­mai Šiau­liuo­se, kur tu­rė­jo vyk­ti dvi­ra­čių, ve­te­ra­nų te­ni­so, mo­te­rų tink­li­nio ir kėg­lių var­žy­bos, bu­vo pa­ti­kė­ti Šiau­lių olim­pi­nei ta­ry­bai.

A. Brie­dis pa­sa­ko­ja, kad dar li­kus me­tams iki žai­dy­nių bu­vo pra­dė­ta ruoš­tis. Rei­kė­jo su­de­rin­ti dau­gy­bę klau­si­mų su mies­to val­džia, įvai­rio­mis įstai­go­mis, ap­gal­vo­ti, kur sve­čiai bus ap­gy­ven­din­ti, mai­ti­na­mi, kas juos ve­žios į spor­to ba­zes, kaip vyks var­žy­bos ir iš kur gau­ti pi­ni­gų. Vėl­gi la­bai ge­ra­no­riš­kai pri­si­dė­jo Šiau­lių įmo­nės.

Žai­dy­nėms bu­vo pa­ga­min­ta apie 60 įvai­rių su­ve­ny­ri­nių prie­mo­nių. Ar­tė­jant žai­dy­nėms ir jų me­tu ke­lis kar­tus per sa­vai­tę bu­vo lei­džia­mas spe­cia­lus laik­raš­tis, ku­riam pub­li­ka­ci­jas ren­gė šiau­lie­tė žur­na­lis­tė Ni­jo­lė Ver­šins­kie­nė.

Ta­čiau be­ne įsi­min­ti­niau­siu su­ve­ny­ru ir žai­dy­nių da­ly­viams, ir šiau­lie­čiams, ir ko­lek­ci­nin­kams ta­po spe­cia­liai žai­dy­nėms Šiau­liuo­se iš­leis­ti pi­ni­gai „li­tau­rai“ ir „cen­tau­rai“. Jų di­zai­ną su­kū­rė di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas.

Vie­nas „li­tau­ras“ pri­ly­go vie­nam rub­liui, vie­nas „cen­tau­ras“ – ka­pei­kai.

„Ta­da dar ne­bu­vo nei li­to, nei ta­lo­nų. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai bu­vo pir­mie­ji lie­tu­viš­ki pi­ni­gai“, – sa­ko J. Kar­bo­čius.

Šie pi­ni­gai bu­vo ne šiaip su­ve­ny­ras, jie bu­vo pa­tvir­tin­ti Lie­tu­vos ban­ko Šiau­lių sky­riaus val­dy­to­jo pa­ra­šu ir jais žai­dy­nių me­tu bu­vo ga­li­ma at­si­skai­ty­ti kai ku­rio­se Šiau­lių par­duo­tu­vė­se.

Olim­pi­nė aka­de­mi­ja

Gre­ta Šiau­lių olim­pi­nės ta­ry­bos ne­tru­ko at­si­ras­ti Šiau­lių olim­pi­nė aka­de­mi­ja.

„Spe­cia­liai jos ne­kū­rė­me. Tie­siog tre­ne­riams, spor­to me­di­kams at­si­ra­do po­rei­kis kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją. Prie LTOK jau bu­vo įkur­ta Lie­tu­vos olim­pi­nė aka­de­mi­ja, iš ten kar­tais pa­si­kvies­da­vo­me ką nors vie­nam ki­tam ren­gi­niui, bet mū­sų kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jai pa­gei­da­vo to­kių ren­gi­nių sis­te­mos“, – sa­ko A. Brie­dis.

Į Šiau­lių olim­pi­nės aka­de­mi­jos or­ga­ni­zuo­ja­mus se­mi­na­rus bu­vo kvie­čia­mi aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos tre­ne­riai, spor­to me­di­kai, ku­rie da­li­jo­si sa­vo dar­bo pa­tir­ti­mi, vyk­da­vo ir spor­to is­to­ri­jos pa­skai­tos.

Pa­sak J. Kar­bo­čiaus, de­šim­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je Šiau­liuo­se dau­giau nie­kas ir neor­ga­ni­zuo­da­vo to­kių se­mi­na­rų kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jams ir ki­tiems spor­to spe­cia­lis­tams.

Veiklos pa­bai­ga

Šiau­lių olim­pi­nės ta­ry­bos veik­la nu­trū­ko 2012 me­tais, kai į pen­si­ją išė­jo J. Kar­bo­čius.

„Na­tū­ra­lu, jog vis­kas kei­čia­si, at­si­ran­da nau­jos for­mos, nau­ji žmo­nės, nau­ji ren­gi­niai“, – sa­ko J. Kar­bo­čius ir džiau­gia­si, kad Šiau­liuo­se te­be­vyks­ta spor­to vi­siems ren­gi­niai, pri­trau­kian­tys ne­ma­žai da­ly­vių.

Kuo bu­vo reikš­min­ga Šiau­lių olim­pi­nė ta­ry­ba?

A. Brie­dis sa­ko, kad spor­tuo­ti, var­žy­tis žmo­nėms vi­sa­da bu­vo po­rei­kis, o nu­sto­jus eg­zis­tuo­ti pro­fsą­jun­gų spor­to drau­gi­joms ir ne­spė­jus įsi­kur­ti spor­to klu­bams, Šiau­lių olim­pi­nė ta­ry­ba sa­vo or­ga­ni­zuo­ja­mais spor­to ren­gi­niais už­pil­dė at­si­ra­du­sią spra­gą, pa­lai­kė spor­to są­jū­dį.

„Gal­vo­ju, kad Olim­pi­nė ta­ry­ba ta­me is­to­ri­nia­me tarps­ny­je bu­vo lai­ku ir vie­to­je“, – mano gy­dy­to­jas.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Gy­dy­to­jas trau­ma­to­lo­gas or­to­pe­das Al­gir­das Brie­dis, il­ga­me­tis Šiau­lių olim­pi­nės ta­ry­bos na­rys, sa­ko, kad nu­sto­jus eg­zis­tuo­ti pro­fsą­jun­gų spor­to drau­gi­joms ir ne­spė­jus įsi­kur­ti spor­to klu­bams, Šiau­lių olim­pi­nės ta­ry­bos spor­to ren­gi­niais už­pil­dė at­si­ra­du­sią spra­gą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Irk­la­vi­mo tre­ne­ris ir il­ga­me­tis Kū­no kul­tū­ros mo­kyk­los di­rek­to­rius Jo­nas Kar­bo­čius bu­vo ak­ty­vus Šiau­lių olim­pi­nės ta­ry­bos na­rys, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius.

IV pa­sau­lio lie­tu­vių žai­dy­nėms Šiau­liuo­se bu­vo iš­leis­ti „li­tau­rai“ ir „cen­tau­rai“. Jais bu­vo ga­li­ma at­si­skai­ty­ti ir kai ku­rio­se Šiau­lių par­duo­tu­vė­se.