Naujausios
Sportas tinka ir sveikatai, ir laimei
Jurga Mikelionienė – profesionali aerobikos instruktorė, jogos mokytoja. Dar – studentė ir trijų vaikų mama. Moteris turi tikslą – daryti viską, kad kuo daugiau žmonių sportuotų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Turi siekį
Ne vienas šiaulietis, ko gero, yra matęs ritmines mankštas ar kitą nuotaikingą sporto renginį mieste vedančią energingą tamsiaplaukę. Jurgą Mikelionienę gerai pažįsta „Sveikatos salų“ lankytojai senjorai, nėštukės, kurioms ji veda jogos užsiėmimus, ir daugelis panorusių sportuoti moterų ne tik Šiauliuose, bet ir Naujojoje Akmenėje bei Pasvalyje.
Su Jurga susitinkame lietingą lapkričio rytą. „Dar spėjom prieš lietų su drauge parke pabėgioti“, – šypsosi jauna moteris.
Kaip ji visur suspėja? „Turbūt daugelis moterų taip gyvena“, – nesureikšmina savo aktyvaus gyvenimo būdo aštuoniolikmetės Gerdos, septynmetės Giedrės ir penkiamečio Naglio mama Jurga.
Šiaulių universitete Edukologijos fakultete Kūno kultūros katedroje J. Mikelionienė studijuoja sporto vadybą – yra antro kurso magistrantė. Prieš tai baigė kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro studijas.
„Savo magistro darbu norėčiau papasakoti, kaip svarbu, kad Lietuvoje daugėtų trenerių, dirbančių su suaugusiais žmonėmis. Panagrinėti, kodėl žmonės sportuoja ar nesportuoja, dėl kokių priežasčių pradėtų sportuoti. Ir kokia trenerio įtaka yra šioje situacijoje – ar jis motyvuoja, ar, priešingai, slopina“, – sako Jurga.
J. Mikelionienės „idėjos vėliava“, kurią nešasi per gyvenimą, – daryti viską, kad kuo daugiau žmonių Šiauliuose ir visoje šalyje sportuotų. Nuo vaikų iki senjorų.
„Daugelį savo gyvenimo situacijų esu sutvarkiusi, sušvelninusi, sureguliavusi sportu: aerobika, joga, pilatesu, pilvo šokiu. Visai neseniai atradau šiaurietišką ėjimą. Man įdomu ir dviračiu važiuoti, ir plaukioti, ir baidarėmis plaukti“, – sako Jurga.
Jurga svajoja suburti žmones į sportuotojų bendruomenę. To tikisi pasiekti ne tik vedant treniruotes ir sportinius renginius, bet ir virtualioje erdvėje. Galbūt kada nors atidaryti ir nuosavą studiją.
Reikia keisti požiūrį į sportą
– Ko reikėtų, kad daugiau žmonių pradėtų sportuoti, aktyviai leistų laisvalaikį?
– Manau, kad reikia kurti naujas tradicijas, rengti daugiau įdomių sporto renginių. Informacijos dabar daug apie sveiką gyvenseną. Gal žmonės pasimeta? Gal reikėtų supaprastintų variantų? Norėtųsi palinkėti sau, kitiems treneriams ir žiniasklaidos atstovams, kad būtų akcentuojama sveikatinamoji sporto pusė. Dabar, mano nuomone, požiūris į sportavimą yra šiek tiek iškreiptas. Labai sureikšminamas kūno kultas.
Neslėpsiu, sporto teigiamas šalutinis poveikis – tikrai geresnė išvaizda. Visgi pirmiausia turėtų eiti informacija ir motyvavimas, kad sportuoti yra sveika, nuo to gerėja gyvenimo kokybė. Sportuodami mes gauname laimės hormonų! Šito akcentavimo trūksta.
Prasidėjo lietūs, saulės mažai. Taip norėtųsi, kad bent per fizinį aktyvumą atrastume gyvenimo džiaugsmą.
– Kokių pasiteisinimų tenka išgirsti iš nesportuojančių žmonių?
– Moteris yra banguojantis organizmas. Galvoju, kad kartais savęs nereikėtų prievartauti. Bet tik kartais. Suprantu tas moteris, kurios neranda laiko pasportuoti, nes slaugo sergančius vaikus ar ligotus senus tėvus. Būna, kad ir pati dėl tų pačių priežasčių praleidžiu užsiėmimus.
Vis dėlto darausi kategoriškesnė netikrų pasiteisinimų atžvilgiu.
– Minėjote, kad neseniai atradote šiaurietišką ėjimą. Daugelis, ko gero, įsivaizduoja, kad tai – pagyvenusių žmonių sportas.
– Patikėkite, tikrai ne. Atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie propaguoja šią sporto šaką. Prisimenu pirmą užsiėmimą. Po jo rytą visus raumenis skaudėjo, nors šiaip esu treniruotas žmogus.
Suprantama, kodėl senjorai pamėgo šią sporto šaką. Taisyklingas rėmimasis lazdomis, taisyklinga ėjimo technika nuo stuburo ir kojų sąnarių „nukrauna“ iki 30 procentų kūno svorio. Tai didelė pagalba.
Tačiau lietuvių bėda yra ta, kad nusipirkau lazdas, pažiūrėjau „Youtube“ ir jau moku. Visada rekomenduoju ateiti bent į porą trejetą užsiėmimų, kad pajustumėte techniką, o po to galite tobulėti patys. Tai tinka ne tik šiaurietiškam ėjimui, bet ir jogai, aerobikai ir kitoms sportavimo šakoms.
Sportininkai ir sportuotojai
– Iš kur jumyse noras sportuoti?
– Aš nebuvau profesionali sportininkė, kuri vėliau tapo trenere. Aš esu sportuotoja. Magistrantūros studijose išsiaiškinome, kad sportininkas ir sportuotojas yra du skirtingi dalykai. Su visa pagarba sportininkams turiu pasakyti, kad profesionalus sportas su sveikata labai dažnai neturi nieko bendro. Tai – didžiulis fizinis krūvis, traumos.
Aš mėgstu sportavimą ir skleidžiu idėją apie mėgavimąsi aktyviu gyvenimo būdu. Kad sveikata gerėtų, kad kūnas stiprėtų, kad visos kūno funkcijos gerėtų.
Esu sporto narkomanė. Tik ši priklausomybės forma, priešingai nei kitos, gerina gyvenimo kokybę.
– Vadinasi, apsisprendimas studijuoti sporto pedagogiką buvo tvirtas?
– Į universitetą stojau jau gerokai perkopusi dvidešimt metų. Buvo įdomu stebėti, kaip abiturientai pildė paraiškas įrašydami po dešimt, penkiolika specialybių. Aš įrašiau vieną.
Norint tapti treneriu, Lietuvoje yra visos sąlygos. Organizuojami labai geri kursai, į Vilnių atvyksta puikūs treneriai. Jau buvau dirbusi trenerės darbą. Buvau nemažai kursų baigusi, įgijusi sertifikatų. Tačiau norėjosi aukštojo išsilavinimo. Ir toliau norisi gilintis. Nemanau, kad magistrantūra yra paskutinis laipsnis.
Dabar jau tiksliai jaučiu, kokių žinių trūksta. Norisi labiau padėti žmonėms. Tai didžiulė atsakomybė.
Užtenka 10 procentų pokyčių
– Tačiau vien sporto, ko gero, neužtenka norint pasijusti geriau, sveikiau?
– Sportuojant bus tvirtesni raumenys, gerės medžiagų apykaita. Sportas organizmą užveda kaip varikliuką. Sportuodamas gauni daugiau deguonies, visos ląstelės ima geriau funkcionuoti.
Matau, kad atsiranda poreikis šviesti ir sveikos mitybos klausimais. Renku ir dalinuosi žiniomis. Pakartosiu – ne svorio metimas yra svarbiausia.
Reikia pabrėžti, kad tai, kas tinka profesionaliam sportininkui, gali visiškai netikti sportuotojui. Pavyzdžiui, profesionaliam sportininkui po įtemptos treniruotės vakare būtina atstatyti angliavandenių balansą. Tačiau moteriai, kuri galbūt norėtų numesti svorio, tai visiškai netiks. Jai geriau rinktis baltyminį maistą.
Užtenka gyvenimo būdą pakeisti 10 procentų. Palikime savaitgalius ramybėje. Juk norisi visiško atsipalaidavimo. Bet tas penkias darbo dienas susikaupkime ir maitinkimės protingiau. Pusryčiams valgykim košių, laiku pietaukime. Vakare lėtėja medžiagų apykaita, todėl susilaikykime.
Sunki tik pradžia
– Kokias klaidas daro pradedantieji sportuoti?
– Du mėnesiai iki vasaros – ir visi plūsteli į sporto klubus. Reikėtų bent pusės metų, kad pasimatytų rezultatai.
Norintiems pradėti sportuoti galiu pasakyti, kad prisiversti sportuoti bus sunku pirmas 60 dienų. Čia ne aš sugalvojau. Yra atlikti moksliniai tyrimai. Tam, kad susiformuotų naujas įprotis, reikia 60 dienų. Kitų tyrimų duomenimis, užtenka 40 ar 20 dienų.
Dar reikia norėti daugiau laimės sau. Tu gauni laimės hormonų! Ir reikia susirasti mėgstamą fizinį aktyvumą, kad tai teiktų malonumą. Tada nereikės savęs prievartauti. Jeigu smagiau sportuoti su kompanija – susirasti ją. Jeigu žmogus vienišius – yra šiaurietiškas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu. Tereikia paieškoti gražaus gamtos kampelio, kuriame būtų malonu sportuoti.
Dar vienas būdas – nusipirkti abonementą į sporto klubą. Dviem mėnesiams. Pinigai – labai gera savęs kontroliavimo priemonė. Didesni pinigai. Nes jei nesuveikia, reiškia per maži pinigai buvo.
– Ar būtina sportuoti kiekvieną dieną?
– Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, žmogus per dieną aktyviai turėtų praleisti ne mažiau kaip pusvalandį. Tačiau daugumai dirbančių žmonių vargu ar tai yra įmanoma. Du kartai per savaitę pasportuoti jau yra gerai. Dar geriau – trys ar keturi kartai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOTAIKA: Jurga Mikelionienė, aerobikos ir jogos trenerė, lietingą rudenį ragina nepasiduoti niūrioms nuotaikoms ir gyvenimo džiaugsmą atrasti per fizinį aktyvumą.