Sporto renginiai naudingi ir gyventojams, ir verslui

Spor­to ren­gi­niai nau­din­gi ir gy­ven­to­jams, ir vers­lui

Iš Šiau­lių ki­lu­si, Ma­žei­kiuo­se gy­ve­nan­ti Mil­da Zu­ba­vi­čie­nė ne­se­niai grį­žo į leng­vą­ją at­le­ti­ką. Mo­te­ris kar­tu su bend­ra­min­čiais įkū­rė klu­bą „5 kal­nai“ ir pra­dė­jo reng­ti Ma­žei­kių bė­gi­mą va­sa­rio mė­ne­sį. „No­ri­si ne tik pa­čiai gau­ti, bet ir ki­tiems kaž­ką duo­ti“, – sa­ko bė­gi­kė.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Šiau­liai–­Ma­žei­kiai

Su M. Zu­ba­vi­čie­ne su­si­ti­ko­me Šiau­liuo­se, Sau­lės mū­šio bė­gi­me, į ku­rį da­ly­vau­ti ji at­vy­ko kar­tu su bend­rak­lu­biais. Mo­te­ris bė­go 4,1 ki­lo­met­ro ir M30 gru­pė­je bu­vo ant­ra (bend­ro­je įskai­to­je – 29-a, o tarp mo­te­rų – 8-a).

Po bė­gi­mo ir ap­do­va­no­ji­mų su Mil­da įsi­tai­so­me Šiau­lių are­no­je ant sau­lės įšil­dy­tų laip­tų. Mo­te­ris sa­ko, kad kas­kart su­grįž­ti į Šiau­lius, kur gy­ve­na ar­ti­mie­ji, ge­ra.

Mil­da gi­mė Šiau­liuo­se. Kai ji ir jos bro­lis dar bu­vo ma­ži, tė­vai ga­vo dar­bus Ma­žei­kiuo­se ir per­si­kė­lė gy­ven­ti ten. Mil­dai be­bai­giant stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­te tė­vai nu­spren­dė grįž­ti į gim­tą­jį mies­tą, bet po stu­di­jų Mil­da ga­vo dar­bą Ma­žei­kiuo­se ir pa­li­ku­si Šiau­lius grį­žo at­gal.

Spor­tas, var­žy­bos, po­kal­biai apie tai Mil­dą ly­dė­jo nuo vai­kys­tės. Se­ne­lis bu­vo spor­to tre­ne­ris, ma­ma, tė­tis, dė­dė (ma­mos bro­lis) bu­vo leng­vaat­le­čiai.

Pa­ti Mil­da spor­ti­nę „kar­je­rą“ pra­dė­jo nuo... šo­kių.

„Šo­kė­ja iš ma­nęs bu­vo pra­sta. Va­do­vė kar­tą net pa­sa­kė: „Gal tu dau­giau ne­bea­teik.“ Aiš­ku, la­bai ta­da įsi­žei­džiau, bet ir ap­si­džiau­giau, nes šok­ti man ne­la­bai pa­ti­ko. Vė­liau lan­kiau ba­sei­ną, teat­ro bū­re­lį. Penk­to­je kla­sė­je pe­rė­jau į ki­tą mo­kyk­lą, ten tu­rė­jo­me jau­ną kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ją, tre­ne­rį, ku­ris ir pa­ste­bė­jo, kad ga­liu bėg­ti. Bėg­da­vau už sa­vo mo­kyk­lą. Kai bu­vau aš­tun­to­kė, nu­gir­du­si, kad drau­gės ei­na į leng­vo­sios at­le­ti­kos tre­ni­ruo­tes sta­dio­ne, nuė­jau ir aš, su­si­ra­dau tre­ne­rį ir pa­sa­kiau, kad no­riu spor­tuo­ti“, – pa­sa­ko­ja ma­žei­kiš­kė.

Mil­da sa­ko iš­ban­džiu­si ke­lias leng­vo­sios at­le­ti­kos sri­tis, ta­čiau la­biau­siai pa­si­tei­si­no 400 met­rų sprin­tas. Pra­si­dė­jo jau­nu­čių, jau­nių čem­pio­na­tai, atė­jo pir­mo­sios per­ga­lės. Bū­da­ma 12 kla­sė­je ta­po Lie­tu­vos suau­gu­sių­jų rink­ti­nės na­re. Ak­ty­viai spor­ta­vo ir įsto­ju­si stu­di­juo­ti Šiau­liuo­se, ta­čiau po po­ros me­tų pa­ty­rė trau­mą ir te­ko at­si­svei­kin­ti su pro­fe­sio­na­liu spor­tu.

Sug­rį­ži­mas į spor­tą – po il­gos per­trau­kos

„Tai įvy­ko la­bai pa­pras­tai. Kaip ir dau­ge­liui mo­te­rų po vai­kų gi­mi­mo no­rė­jo­si pa­dai­lin­ti kū­ną. Pra­dė­jau po tru­pu­tį bė­gio­ti, for­ma ge­rė­jo ir su­gal­vo­jau, kad rei­kia pra­dė­ti rim­čiau ruoš­tis. Bet nu­ti­ko taip, kad per tą di­de­lį no­rą per­si­sten­giau ir trū­ko Achi­lo saus­gys­lė. Ke­tu­ri mė­ne­siai gip­so, pus­me­tis rea­bi­li­ta­ci­jos, bet jau ži­no­jau, kad tik­rai no­riu bėg­ti“, – grį­ži­mą į spor­tą pri­si­me­na Mil­da.

Ma­žei­kiuo­se pra­dė­jo bur­tis bė­gi­mo mė­gė­jų, bend­ra­min­čių bend­ruo­me­nė. Prieš po­rą me­tų su­da­ly­va­vę Tra­kų pus­ma­ra­to­ny­je, ma­žei­kiš­kiai nu­spren­dė, kad rei­kia įkur­ti klu­bą. Šį mė­ne­sį klu­bas „5 kal­nai“ šven­čia ant­rą­jį gim­ta­die­nį.

Par­ke, ku­ria­me daž­niau­siai ren­ka­si bė­gi­mo mė­gė­jai, yra su­pil­tos pen­kios kal­vos, to­dėl ir klu­bo pa­va­di­ni­mas toks. Dar – pen­ki kon­ti­nen­tai, pen­ki olim­pi­niai žie­dai, o kal­nas – nors ir ne­mėgs­ta­mas bė­gi­kų, ta­čiau da­ly­kas, ku­rį bet ko­kiu at­ve­ju ten­ka įveik­ti no­rint pa­siek­ti re­zul­ta­tą, aiš­ki­na Mil­da.

„Kai įkū­rė­me klu­bą, pa­gal­vo­jo­me, kad ir ren­gi­nio rei­kia Ma­žei­kiams. Tą min­tį pa­lai­kė mies­to val­džia, tal­ki­no Lie­tu­vos bė­gi­mo tau­rės di­rek­to­rius Aud­rius Ja­ra­mi­nas. Gal­vo­jo­me, kad bus 300 bė­gi­kų, o bu­vo 500“, – pa­sa­ko­ja Mil­da.

Šie­met Va­sa­rio 16-ąją bė­gi­mas „Bė­ga­me už lais­vę“ bu­vo su­reng­tas ant­rą kar­tą ir ja­me da­ly­va­vo be­veik 1 100 bė­gi­kų. Pa­sak M. Zu­ba­vi­čie­nės, tai vir­ši­jo vi­sus lū­kes­čius.

Paš­ne­ko­vė sa­ko, kad or­ga­ni­zuo­jant spor­to ren­gi­nius no­ri­si pa­ro­dy­ti, kad ir ne­di­de­lis mies­tas ga­li bū­ti pa­trauk­lus bė­gi­kams, kad ir čia yra ką pa­ma­ty­ti. Šie­met prieš bė­gi­mą Ma­žei­kių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras da­ly­viams su­ren­gė eks­kur­si­ją po mies­tą.

M. Zu­ba­vi­čie­nė Šiau­lių uni­ver­si­te­te bai­gė vers­lo va­dy­bą, dir­ba mar­ke­tin­go sri­ty­je vie­no­je Ma­žei­kių bend­ro­vė­je ir sa­ko, kad įgy­tos ži­nios ir pra­kti­ka la­bai pra­ver­čia or­ga­ni­zuo­jant spor­to ren­gi­nį, rek­la­muo­jant jį, ieš­kant rė­mė­jų.

„To­kių ren­gi­nių reikš­mė mies­tui la­bai di­de­lė – for­muo­ja­mas ge­ras mies­to įvaiz­dis, spor­tas su­tei­kia ge­rų emo­ci­jų, ­jun­gia bend­ruo­me­nę. Tai nau­din­ga ir vers­lui. At­vy­kę iš to­liau žmo­nės čia ap­si­sto­ja, val­go ka­vi­nė­se, ap­si­per­ka par­duo­tu­vė­se, pi­la­si ku­rą, įsi­gy­ja su­ve­ny­rų“, – spor­to ren­gi­nių pliu­sus var­di­ja Mil­da.

Ka­dan­gi M. Zu­ba­vi­čie­nei pa­čiai ten­ka or­ga­ni­zuo­ti bė­gi­mą, su­pran­ta ir ki­tus, ku­rie tai da­ro, ži­no, koks svar­bus kiek­vie­nas da­ly­vis, tad sten­gia­si pa­lai­ky­ti ko­le­gas, su­da­ly­vau­ti di­des­niuo­se ar ma­žes­niuo­se mies­tuo­se vyks­tan­čiuo­se bė­gi­muo­se. Tai lei­džia ir pa­si­sem­ti nau­jų idė­jų, pa­si­mo­ky­ti iš ki­tų klai­dų, gal­vo­jant apie sa­vo ren­gi­nį.

Pa­sau­lio čem­pio­na­te – tre­čioji vie­ta

Rug­sė­jo pra­džio­je M. Zu­ba­vi­čie­nė da­ly­va­vo Ma­la­go­je (Is­pa­ni­ja) vy­ku­sia­me XXIII pa­sau­lio ve­te­ra­nų leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te ir 400 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo rung­ty­je iš­ko­vo­jo tre­čią­ją vie­tą.

„Pa­sau­lio ve­te­ra­nų čem­pio­na­tas – iš­si­pil­džiu­si se­na sva­jo­nė. Bė­gio­da­ma su­pra­tau, kad pa­siil­gau gu­mos kva­po. Apie me­da­lį tik­rai ne­sva­jo­jau. La­bai no­rė­jau su­da­ly­vau­ti bent fi­na­le. Va­žiuo­da­ma į star­tą pa­sa­kiau sau, kas be­nu­tik­tų tu­riu at­bėg­ti, kad bū­tų už­fik­suo­tas re­zul­ta­tas. Li­kus dviem bar­je­rams dar bė­gau ket­vir­ta, o li­kus vie­nam ap­len­kiau tre­čio­je vie­to­je bė­gu­sią da­ly­vę. Fi­ni­ša­vau šyp­so­da­ma­si vi­sa bur­na“, – pa­sa­ko­ja Mil­da.

Ka­dan­gi Ma­žei­kiuo­se nė­ra ma­nie­žo, kar­tą per sa­vai­tę M. Zu­ba­vi­čie­nė at­va­žiuo­da­vo tre­ni­ruo­tis į Šiau­lius.

„400 met­rų su bar­je­rais bu­vo ma­no rung­tis ir jau­nys­tė­je, to­dėl jos ne­bi­jo­jau, tik rei­kė­jo iš nau­jo pri­si­jau­kin­ti bar­je­rą, pa­ban­dy­ti, ar ga­liu tai įveik­ti, nes bėg­ti sprin­tą ga­li dau­ge­lis, o kliū­tis įveik­ti, kai rau­me­ny­nas jau ne toks elas­tin­gas, nė­ra taip pa­pras­ta“, – sa­ko bė­gi­kė, ve­te­ra­nų var­žy­bo­se da­ly­vau­jan­ti ant­rą se­zo­ną.

Pa­sau­lio ve­te­ra­nų čem­pio­na­te Mil­da bė­go ir 800 met­rų. Tarp 39 da­ly­vių bu­vo 13-a.

Sa­vo šei­mo­je Mil­da ne vie­nin­te­lė spor­ti­nin­kė. Vy­ras žai­džia smi­gi­nį, kar­tais įtrau­kia ir Mil­dą, kai ko­man­dai trūks­ta žai­dė­jų. Zu­ba­vi­čių try­li­ka­me­tė duk­ra taip pat bė­gi­kė, kol kas sa­vo spor­to ša­kos neat­ra­du­si tik de­šimt­me­tė duk­ra.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Mil­da Zu­ba­vi­čie­nė į leng­vą­ją at­le­ti­ką su­grį­žo dau­giau kaip po 15 me­tų per­trau­kos. Ne tik pa­ti spor­tuo­ja, bet kar­tu su bend­ra­min­čiais or­ga­ni­zuo­ja Ma­žei­kių bė­gi­mą „Bė­ga­me už lais­vę“.

Mil­da Zu­ba­vi­čie­nė į Šiau­lius grįž­ta daž­nai – tre­ni­ruo­tis, ap­lan­ky­ti ar­ti­mų­jų, su­da­ly­vau­ti spor­to ren­gi­niuo­se. Šį­kart – Sau­lės mū­šio bė­gi­me.