Sportuojant visą dėmesį reikia sutelkti į pratimą, o ne į draugą

Spor­tuo­jant vi­są dė­me­sį rei­kia su­telk­ti į pra­ti­mą, o ne į drau­gą

Ar spor­tuo­da­mi vis­ką da­ro­me ge­rai? Gal­būt kar­tais per­si­tem­pia­me, o kar­tais net ne­su­šy­la­me? Apie tai, ko­kias klai­das daž­niau­siai da­ro­me spor­to sa­lė­je, kal­ba­mės su Šiau­lių „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jos kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ju ir spor­to klu­bo „Are­na­gym“ tre­ne­riu Ro­ber­tu Ba­ra­naus­ku.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Nau­jo­vė – spor­to va­ka­rė­lis

R. Ba­ra­naus­kas – tre­ne­ris, ku­ris mėgs­ta iš­ban­dy­ti nau­jo­ves. Jis vie­nas pir­mų­jų Šiau­liuo­se pri­sta­tė funk­ci­nes tre­ni­ruo­tes su TRX dir­žais.

Atei­nan­tį tre­čia­die­nį, sau­sio 25-ąją, 19 va­lan­dą, „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jo­je R. Ba­ra­naus­kas pri­sta­tys dar vie­ną nau­jo­vę Šiau­liuo­se – „Spor­to va­ka­rė­lį – tur­bo- tre­ni­ruo­tę“.

Į ne­mo­ka­mą ren­gi­nį ga­li atei­ti vi­si no­rin­tys. Te­rei­kia spor­ti­nės ap­ran­gos ir ava­ly­nės bei ge­ros nuo­tai­kos. Vi­so kū­no tre­ni­ruo­tę su spe­cia­liai­siais efek­tais ves R. Ba­ra­naus­kas, ge­ra mu­zi­ka spor­tiš­ką nuo­tai­ką kurs di­džė­jus Ai­va­ras Po­vi­lio­nis. Abu ren­gi­nio ve­dė­jai yra bai­gę „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­ją.

Į tre­ni­ruo­tę ei­nam ne ple­pė­ti

Spor­tuo­ti tam­pa vis po­pu­lia­riau, ma­din­giau. At­si­ran­da ir vis įdo­mes­nių spor­ta­vi­mo bū­dų. Tik ar mo­ka­me tin­ka­mai spor­tuo­ti? Tre­ne­riui R. Ba­ra­naus­kui už­da­vė­me ke­le­tą klau­si­mų.

– Ar vi­sa­da spor­tuo­to­jai pa­da­ro tin­ka­mą ap­ši­li­mą? Ko­dėl jis bū­ti­nas?

– Kiek­vie­nas spor­tuo­jan­ty­sis vi­suo­met tre­ni­ruo­tę tu­rė­tų pra­dė­ti nuo ap­ši­li­mo. Tam rei­kė­tų skir­ti ne ma­žiau kaip 5–8 mi­nu­tes. Ne­bi­jo­kit pa­pra­šy­ti tre­ne­rio pa­gal­bos.

Daž­niau­siai ap­ši­li­mas bū­na per trum­pas ar­ba jo žmo­nės vi­sai ne­da­ro.

At­lik­da­mi pra­ti­mus mes pa­ruo­šia­me sa­vo or­ga­niz­mą pa­grin­di­nei tre­ni­ruo­tės da­liai. Ap­ši­li­mas – tai spe­cia­lių fi­zi­nių pra­ti­mų komp­lek­sas, ku­ris at­lie­ka­mas tam tik­ra tvar­ka, kad bū­tų pa­siek­ta tin­ka­miau­sia kū­no pa­vir­šiaus ir rau­me­nų tem­pe­ra­tū­ra. Taip su­ma­ži­na­me trau­mų ti­ki­my­bę, ge­rė­ja de­guo­nies per­da­vi­mas į au­di­nius.

Ne­ge­rai, jei­gu ap­ši­li­mas yra per il­gas ir per in­ten­sy­vus.

– Ko­dėl pra­ti­mų ne­ga­li­ma da­ry­ti nei per grei­tai, nei per lė­tai?

– Pir­mą ap­ši­li­mą ge­riau­sia at­lik­ti su tre­ne­riu, kad spor­tuo­jan­tis žmo­gus iš­mok­tų at­lik­ti pra­ti­mus tai­syk­lin­gai ir rei­kia­mu tem­pu. At­lie­kant pra­ti­mus per grei­tai, ga­li­ma per­varg­ti, o per lė­tai – pra­mankš­ta bus ne­nau­din­ga. Aiš­ku, tai pri­klau­so ir nuo in­di­vi­dua­lių spor­tuo­jan­čio žmo­gaus fi­zi­nių ge­bė­ji­mų.

– Ko­kia tu­ri bū­ti tre­ni­ruo­tės truk­mė, kad duo­tų nau­dą ir ne­pa­kenk­tų? Ar vi­si nu­ro­dy­tos truk­mės lai­ko­si?

– Tre­ni­ruo­tės truk­mė taip pat la­bai in­di­vi­dua­li. Jos truk­mė pri­klau­so nuo iš­si­kel­tų sau tiks­lų, am­žiaus, ly­ties, pa­si­rink­tos spor­to ša­kos. Op­ti­ma­lios tre­ni­ruo­tės truk­mė – iki 60 mi­nu­čių.

– Ko­kia ap­ran­ga tin­ka­ma spor­tuo­ti? Ko­kios klai­dos daž­niau­siai da­ro­mos pa­si­ren­kant ap­ran­gą, ava­ly­nę?

– Yra toks po­sa­kis: „Nė­ra blo­go oro, yra tik blo­ga ap­ran­ga“. Aš ma­nau, kad spor­tuo­jant la­bai svar­bu tin­ka­ma spor­ti­nė ava­ly­nė ir pa­to­gi, ju­de­sių ne­var­žan­ti, tvar­kin­ga ap­ran­ga.

– Ar vi­sa­da tre­ni­ruo­ja­ma­si pa­kan­ka­mai in­ten­sy­viai? Gal­būt kai ku­rie spor­ti­nin­kai tre­ni­ruo­tės me­tu net ne­su­kais­ta? Ar tu­ri nau­dos tuo­met to­kia tre­ni­ruo­tė?

– Kaip ir pra­mankš­tą, tre­ni­ruo­tę žmo­nės kar­tais at­lie­ka per lė­tai, nes už­sii­ma pa­ša­li­ne veik­la: per il­gai šne­ku­čiuo­ja­si su drau­gais, kal­ba te­le­fo­nu. Tarp at­lie­ka­mų fi­zi­nių pra­ti­mų per­trau­kos tam­pa per il­gos ir la­bai su­ma­žė­ja tre­ni­ruo­tės efek­ty­vu­mas.

– Ar spor­tuo­jant svar­bu gurkš­no­ti van­de­nį?

– Apie van­dens var­to­ji­mą yra daug mi­tų. Tai – taip pat la­bai in­di­vi­dua­lus da­ly­kas. Aš ma­nau, kad tre­ni­ruo­tės me­tu ger­ti daug van­dens ne­ga­li­ma, nes tai yra pa­pil­do­mas krū­vis šir­džiai. Jei­gu la­bai no­ri­me at­si­ger­ti, var­to­ki­me ne­di­de­lį van­dens kie­kį.

– Jei­gu pra­ti­mai at­lie­ka­mi su svo­riais, ar vi­sa­da spor­tuo­to­jai pa­si­ren­ka tin­ka­mus? Kas ga­li nu­tik­ti, jei svo­riai bus per sun­kūs ar per leng­vi?

– Dau­ge­lis no­ri pa­ro­dy­ti, kad su­ge­ba vis­ką, dau­giau už ki­tus. Tai la­bai blo­gai. Tai – ne var­žy­bos, o tre­ni­ruo­tė. Jei pa­si­rink­si­me svo­rius ne pa­gal sa­vo fi­zi­nes ga­li­my­bes, ga­li­me pa­tir­ti sun­kių trau­mų, dėl to atei­ty­je ga­li bū­ti di­de­lių svei­ka­tos pro­ble­mų ar­ba ne­ga­lė­si­te iš­vis dau­giau spor­tuo­ti.

Pa­si­rin­kus per leng­vą svo­rį, ne taip grei­tai pa­sie­kia­mas no­ri­mas re­zul­ta­tas. Dėl svar­me­nų taip pat rei­kė­tų tar­tis su tre­ne­riu, ku­ris at­liks jū­sų fi­zi­nių ge­bė­ji­mų tes­tą.

– Ko ge­ro, ten­ka su­si­dur­ti su to­kiais klien­tais, ku­rie atė­ję į sa­lę ne­no­ri tre­ne­rio pa­gal­bos, vis­ką da­ro sa­va­ran­kiš­kai. Ko­dėl tre­ni­ruo­tė su tre­ne­rio pa­gal­ba yra efek­ty­ves­nė?

– Yra ne­drą­sių žmo­nių, yra to­kių, ku­rie ma­no, kad pa­tys vis­ką ži­no ge­riau­siai, taip pat to­kių, ku­rie gal­vo­ja, kad tre­ne­rio pa­slau­gos per bran­gios. Pir­mas tre­ni­ruo­tes pra­de­dan­čia­jam tie­siog bū­ti­na da­ry­ti su tre­ne­riu, pa­rink­ti tre­ni­ruo­čių krū­vį, mo­ky­tis pra­ti­mų at­li­ki­mo tech­ni­kos, nes tai la­bai glau­džiai su­si­ję su žmo­gaus svei­ka­ta.

– Sa­vo kū­no li­ni­jo­mis daž­niau­siai su­si­rū­pi­na­me ar­tė­jant va­sa­rai. Tuo­met pra­si­de­da ir „die­tos“, ir spor­tas. Kaip rei­kia tai­syk­lin­gai mai­tin­tis, no­rint pa­siek­ti re­zul­ta­tų? Ar prieš tre­ni­ruo­tę rei­kia už­kąs­ti ir koks mais­tas tam ge­riau­siai tin­ka?

– Spor­tas kiek­vie­nam iš mū­sų tu­ri tap­ti gy­ve­ni­mo bū­du. XXI am­žiu­je la­bai di­de­lė nu­tu­ki­mo pro­ble­ma ne tik tarp suau­gu­sių­jų, bet ir tarp vai­kų. Lai­ki­nos in­ten­sy­vios tre­ni­ruo­tės duos prie­šin­gą efek­tą. Or­ga­niz­mas ga­li bū­ti nua­lin­tas, iš­se­kin­tas. O nu­mes­tas svo­ris su­grįš su kau­pu.

No­rint tai­syk­lin­gai mai­tin­tis, pir­miau­sia rei­kė­tų su­si­da­ry­ti sau tin­ka­mą mi­ty­bos pla­ną. Mais­tas, ku­rį mes su­val­go­me, ap­rū­pi­na or­ga­niz­mą ener­gi­ja, rei­ka­lin­ga tre­ni­ruo­tėms ar­ba dar­bui, bei mais­ti­nė­mis me­džia­go­mis, ku­rios yra bū­ti­nos žmo­gaus svei­ka­tai. Tin­ka­ma mi­ty­ba prieš tre­ni­ruo­tę yra vie­nas iš svar­biau­sių veiks­nių, le­mian­čių re­zul­ta­tus jū­sų pa­si­rink­to­je spor­to ša­ko­je.

Li­kus ne ma­žiau kaip va­lan­dai iki tre­ni­ruo­tės ge­riau­siai tik­tų vai­siai (obuo­liai, apel­si­nai, ba­na­nai) ir bal­ty­mų kok­tei­lis. Mais­tas tu­ri bū­ti grei­tai ir leng­vai virš­ki­na­mas, kad neap­sun­kin­tų mū­sų or­ga­niz­mo.

Ne­tin­ka­mas ar per di­de­lis kie­kis mais­to ne­su­tei­kia ener­gi­jos, o vei­kia prie­šin­gai, su­ke­lia ap­snū­di­mą, tin­gu­mą.

– Kiek rei­kia poil­sio rau­me­nims po tre­ni­ruo­tės? Ar ga­li­ma tre­ni­ruo­tis kas­dien (ne­kal­bant apie pro­fe­sio­na­lius spor­ti­nin­kus), ar vis­gi ge­riau ir nau­din­giau duo­ti rau­me­nims pail­sė­ti bent die­ną?

– Po kiek­vie­nos tre­ni­ruo­tės rau­me­nims rei­kia lai­ko at­si­gau­ti. Ma­no­ma, kad rau­me­nims pail­sė­ti už­ten­ka 48 va­lan­dų, tai pri­klau­so nuo žmo­gaus am­žiaus, fi­zi­nio pa­si­ruo­ši­mo, poil­sio, mie­go truk­mės ir ki­tų veiks­nių.

Jei mes at­lie­ka­me trum­pą ir ne­sun­kią mankš­tą, tai nie­ko blo­go, kad spor­tuo­si­me daž­niau, bet jei tre­ni­ruo­tės il­ges­nės, bū­ti­na tarp jų da­ry­ti bent die­nos per­trau­ką.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Prieš pra­de­dant spor­tuo­ti, „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jos kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas ir spor­to klu­bo „Are­na­gym“ tre­ne­ris Ro­ber­tas Ba­ra­naus­kas pa­ta­ria pa­si­tar­ti su tre­ne­riu, ku­ris pa­gal jū­sų fi­zi­nius duo­me­nis pa­rinks krū­vius ir pra­ti­mus.