Su­mo im­ty­ninin­kai dre­bi­no rin­gą

Su­mo im­ty­ninin­kai dre­bi­no rin­gą

Sumo imtynininkai drebino ringą

Tris dienas Šiaulių arenoje vyko Europos sumo čempionatas. Tokio rango varžybos Lietuvoje surengtos pirmą kartą. Ant specialios pakylos rungėsi įvairių amžiaus grupių ir svorių vyrai bei moterys – daugiau kaip 300 dalyvių iš 13 valstybių. Sunkiausias dalyvis – 224 kilogramus sveriantis daugkartinis pasaulio ir Europos sumo imtynių čempionas Alanas Karajevas.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Kovos baigdavosi ir juoku, ir ašaromis

Sumo imtynininkai stengėsi vienas kitą išstumti už apskrito ringo – dohyo – ribų arba priversti priešininką priliesti žemę kuria nors kūno dalimi, išskyrus pėdas.

Stipresni varžovai savo priešininkus mėtė ant menčių, klupdė ant kelių, išstumdavo už ringo ribų, kartais ir abu nusiridendavo nuo pakylos, tuomet kovą tekdavo kartoti.

Sekmadienį, kai rungtyniavo suaugusieji, nemažai juoko ir ovacijų sukėlė vengrės ir vokietės kova absoliučioje kategorijoje. Gerokai stambesnė vengrė savo varžovę tiesiog suėmė už diržo, pakėlė ir nunešusi pastatė už ringo ribos. Toks netikėtas pralaimėjimas pralinksmino ir pačią vokietę.

Būta ir skaudžių kovos baigčių. Vienam sportininkui, pargriautam varžovo, išniro petys. Medikai sportininko žastą sugrąžino į vietą.

Gydytojas Eduardas Liutkus, dirbęs varžybose, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad ypač rimtų sužeidimų nebuvo, daugiausia – sumušimai. Gydytojas juokavo, kad nors tai ir dideli vyrai, bet opūs, jiems irgi skauda, tačiau aptvarstyti, pamasažuoti grįždavo į ringą ir tęsdavo kovas.

Didžiausios rinktinės į Šiaulius atsivežė savo medikus.

Stebino ne tik apranga, bet ir varžybų kalba

Kai kuriuos varžybų žiūrovus stebino, kodėl čempionatas vedamas rusų kalba. Vienas iš varžybų organizatorių, Lietuvos kuraš federacijos prezidentas Sigitas Lukavičius aiškino, kad pagal Europos sumo federacijos nuostatus varžybos gali vykti japonų, anglų arba rusų kalba. Rusų kalba pasirinkta, nes dauguma varžybų dalyvių – rusakalbiai arba suprantantys rusų kalbą.

Didžiausios delegacijos atvyko iš Rusijos ir Ukrainos.

Europos sumo čempionatas Lietuvoje surengtas pirmą kartą. Daugumai žiūrovų – tai egzotiška sporto šaka. Ypač – sportininkų apranga.

Sumo imtynininkai ryši specialius diržus – mavaši. Mėgėjiškame sumo po mavaši diržu leidžiama mautis trumpikes arba aptemptus juodos spalvos šortus, tačiau Šiauliuose vykusiose varžybose vyrai dėvėjo tik diržus. Moterys rungėsi apsirengusios imtynininkių kostiumus ir ant juosmens apsivyniojusios diržus.

Mavaši plotis – 40 centimetrų, o ilgis toks, kad jį būtų galima apvynioti 4–5 kartus aplink juosmenį. Sportininko numeris ir šalies kodas tvirtinamas prie diržo.

Lietuviai iškovojo du medalius

Lietuvai čempionate atstovavo 20 sportininkų iš Šiaulių ir Telšių. Geriausiai sekėsi kovoti šiaulietei Jurgitai Grinevičiūtei, kuri U-18 grupėje svorio kategorijoje iki 70 kilogramų iškovojo antrąją vietą.

U-21 grupėje bronzos medalis atiteko Arūnei Kubiliūtei, kovojusiai svorio kategorijoje iki 70 kilogramų.

Aukštas 5–7 vietas taip pat užėmė šiauliečiai Karolina Būdvytytė, Justina Saliamorytė, Alonda Staradomskytė, Greta Kazlauskaitė, Artūras Kurušinas, Gytis Kazlauskas, Tomas Paliulis, Mantas Valčiukaitis, telšiškiai Mantas Virketis, Domantas Rekašius.

Čempionate planavusių dalyvauti brolių Modesto ir Mariaus Zakų žiūrovai ringe neišvydo. Vienam sutrukdė ligos, kitam – darbai.

Lovų ieškojo platesnių

Sumo kilo Japonijoje, vienintelėje šalyje, kurioje jis profesionaliai praktikuojamas iki šiol. Visiems, nors kiek susipažinusiems su sumo, prieš akis iškyla besigrumiantys stambūs vyrai. Būtent sunkiasvorių kovos ir Šiauliuose sulaukė didžiausio susidomėjimo.

Į Šiaulius atvyko keli sportininkai, sveriantys apie 200 kilogramų. Sunkiausias – 224 kilogramus sveriantis daugkartinis pasaulio ir Europos sumo imtynių čempionas rusas Alanas Karajevas.

Dauguma čempionate dalyvavusių sportininkų nėra profesionalūs sumo imtynininkai. Dauguma yra dziudo, laisvųjų imtynių sportininkai. A. Karajevas buvo vienas iš nedaugelio sumo profesionalų.

Nors sportininkai apgyvendinimui nekėlė ypatingų reikalavimų, visgi organizatoriai atsižvelgė į kai kurių sportininkų kūno sudėjimą ir viešbučiuose prašė sportininkus apgyvendinti kambariuose su tvirtesnėmis ir platesnėmis lovomis.

Prieš pat čempionatą būta ir nesklandumų. Atsisakius sportininkus apgyvendinti viename iš Šiaulių viešbučių, teko greitai ieškoti, kur priglausti. Pasak S. Lukavičiaus, ypač norvegai buvo nepatenkinti, jog teko kambaryje gyventi keturiese.

Pasiūlymo surengti Lietuvoje Europos sumo čempionatą S. Lukavičius sulaukė pernai Baltarusijoje iš Europos sumo federacijos prezidento. Pasitaręs su kolegomis šiaulietis nusprendė imtis šio sumanymo.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PASIRUOŠIMAS: Kovotojai yra pasiruošę kovai, kai atsitupia vienas prieš kitą plačiai pastatę kojas, kūnu palinksta į priekį, o kumščiais remiasi į ringą. Šis sumo ritualas vadinamas „sikiri“. Pasiruošimo metu varžovai vienas kitą bando nuginkluoti ir žvilgsniu.

VEIKSMAS: Absoliutaus svorio kategorijoje ūgiu ir svoriu pranašesnė Vengrijos sportininkė varžovę iš Vokietijos tiesiog išnešė už ringo ribų. Sportininkai komentavo, kad toks veiksmas gana rizikingas, nes sportininkė neapskaičiavusi galėjo pati peržengti ribą ir pralaimėti.

SVORIS: Sunkiausiam Europos sumo čempionato dalyviui daugkartiniam pasaulio ir Europos čempionui Alanui Karajevui lygių nebuvo.

RINGAS: Kartais sportininkai nuskriedavo nuo pakylos ir kovą tekdavo kartoti.

TRAUMA: Vienam sportininkui prireikė rimtesnės medikų pagalbos. Jam išniro petis.